Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-629/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-22
Bylos Nr.: 2A-629/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01760-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kietmedis“, L. D., A. B.

Kategorijos

24.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-629/2014Proceso Nr.2-55-3-01760-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4.; 36.2.; 40.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kietmedis“, L. D. ir A. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų era“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 8 096,54 Lt nesumokėtų mokėjimų, 231 525,42 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 5 procentų metines palūkanas bei lygiomis dalimis žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pramogų era“ 2007 m. balandžio 11 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT050105, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš UAB „Pramogų era“ nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – žemės sklypą, esantį Kalnėnų g. 1, Alytuje, ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Pramogų era“ su sąlyga, kad jis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Trečiasis asmuo nuolat vėlavo mokėti įmokas pagal nustatytą grafiką, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas ir atsakovai UAB „Kietmedis“, L. D., A. B. 2007 m. balandžio 11 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT050105/L, pagal kurias laiduotojai įsipareigojo įvykdyti pagrindinio skolininko UAB „Pramogų era“ neįvykdytas ir netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT050105. Pagrindiniam skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal grafiką, ieškovas 2008 m. birželio 2 d. išsiuntė jam pretenziją Nr. 01-20-541 ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų, tuo pačiu įspėjo, kad neįvykdžius ieškovo reikalavimo, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Ieškovas apie vienašališką sutarties nutraukimą trečiąjį asmenį informavo 2008 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. 01-30-2881. 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimais Nr. 7204, 7205, 7206 ieškovas pareikalavo atsakovų, kad šie įvykdytų pagrindinio skolininko neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė. Pagrindinis skolininkas įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartį įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs 8 096,54 Lt mokėjimų įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties dalyku buvęs turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims patiriant nuostolius iš turto pardavimo, vadovaudamasis išperkamosios nuomos sutarties 11.2.3. punktu, ieškovas prašo priteisti 231 525,42 Lt nuostolius, kurie susideda iš turto likutinės neišpirktos vertės ir turto pardavimo kainos skirtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovo 620 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 63,67 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. LT050105/L nurodoma, kad atsakovai laiduoja už pagrindinio skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal išperkamosios nuomos sutartį. Išperkamosios nuomos sutartis turėjo pasibaigti 2017 m. balandžio 30 d. Taigi pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, trijų mėnesių terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti būtent nuo tos datos, tačiau išperkamosios nuomos sutartis ieškovo iniciatyva vienašališkai nutraukta nuo 2008 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Pramogų era“, už kurį laidavo atsakovai, iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. rugpjūčio 25 d., todėl, vadovaujantis ĮBĮ 16 straipsniu, CK 6.88 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo sutartyje nurodyto termino, bet nuo nutarties iškelti bendrovei „Pramogų era“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui atitinkamai keičia kreditoriaus ir laiduotojų teisinius santykius bei koreguoja pastarųjų prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009). Teismas padarė išvadą, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena, todėl sprendė, kad atsakovų laidavimas pagal 2007 m. balandžio 11 d. sutartis neabejotinai pasibaigė praėjus trims mėnesiams po nutarties iškelti pagrindiniam skolininkui UAB „Pramogų era“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 26 d. (CK 6.88 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį laiduotojams pareiškė praėjus beveik ketveriems metams, teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas ieškovo ieškinį atmetė ir CK 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu. Ieškovo argumentus, jog apie patirtus nuostolius iš turto pardavimo jis sužinojo tik 2012 m. kovo 20 d., kai realiai gavo pinigus už parduotą turtą iš trečiojo asmens, ir nepraleido CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieškinio senaties termino, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį laiduotojams privalėjo pareikšti vėliausiai iki 2012 m. gegužės mėnesio. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo galimybę sužinoti apie turto nuvertėjimą iš karto po sutarties nutraukimo 2008 m. birželio 30 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens UAB „Pramogų era“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 240 527,67 Lt finansinis reikalavimas, kurį, kaip nurodė pats kreditorius, sudaro 8 102,37 Lt įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas, 899,88 Lt išlaidos už sutarties išregistravimą bei dokumentų tvarkymą ir 231 525,42 Lt patirti nuostoliai iš turto pardavimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad tokio dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriui ieškovas pateikė dar 2008 m. spalio 8 d., todėl sprendė, kad apie patirtą 231 525,42 Lt nuostolį iš turto pardavimo ieškovas žinojo jau 2008 m. spalio 8 d. Šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismas paneigė ieškovo aiškinimus, jog apie patirtus nuostolius dėl turto nuvertėjimo jis sužinojo tik 2012 m. kovo 20 d., bankroto administratoriui pervedus pinigus, gautus už parduotą turtą. Nurodė, kad ieškinį laiduotojams dėl nuostolių priteisimo bendrais pagrindais ieškovas turėjo teisę pareikšti iki 2011 m. spalio 9 d. Esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, teismas ieškovo ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo laidavimo sutartys buvo terminuotos ir kad atsakovų prievolės yra pasibaigusios CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinėse bylose Nr. 3K-7-229/2009, Nr. 3K-3-285/2012 ir Nr. 3K-3-261/2009, nurodyta, kad šalims nedraudžiama susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus terminuoto ir neterminuoto laidavimo terminus. Šalys laidavimo sutartimis susitarė, jog laidavimas galios tol, kol bus tinkamai įvykdytos prievolės pagal ginčo sutartį. Laidavimo sutarčių 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos tinkamai, taigi ir laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis. Argumentų, pagrindžiančių kitokį šalių ketinimą dėl laidavimo sutarčių 21 punkto turinio, atsakovai nepateikė.

2. Ieškovas ginčo sutartį nutraukė nuo 2008 m. liepos 1 d., t. y. prieš bankroto bylos UAB „Pramogų era“ iškėlimą, todėl atsakovams atsirado prievolė atlyginti ieškovui tokio dydžio nuostolius, kurie grąžintų kreditorių į tokią padėtį, kokia būtų buvusi jeigu UAB „Pramogų era“ būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Bankroto bylos klientui iškėlimas ir šios įmonės skolų mokėjimo terminų nustatymas vadovaujantis ĮBĮ 16 straipsnio nuostatomis, lizingo gavėjo prievolių pagal sutartis pasibaigimo neįtakoja. Pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiškia prievolės pabaigos, kadangi CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą, atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių galiojimas nesikeičia.

3. Prašymą taikyti ieškinio senatį CK 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu pareiškė atsakovas BUAB „Kietmedis“. Byloje nėra rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, kad kitos ginčo šalys – L. D., A. B. ar BUAB „Pramogų era“ – prašė teismo taikyti ieškinio senatį šiuo pagrindu.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas praleido CK nustatytą ieškinio senaties terminą ieškiniui laiduotojams pareikšti. Turto grąžinimo metu ieškovas galėjo žinoti tik debitorinio įsiskolinimo dydį, palūkanas bei turto likutinę (neišpirktą) vertę. Turto atsiėmimo dieną lizingo bendrovė negali žinoti, ar bus patirtas nuostolis, ar pelnas iš turto realizavimo. Ieškovas, 2009 m. gegužės 4 d. atsiėmęs turtą, nežinojo, ar bus patirtas nuostolis ar pelnas. Patirtų nuostolių dydį galima nustatyti tik tuomet, kai turtas bus paverstas pinigais, t. y. bus realizuotas ir gauta turto kaina. Šios bylos atveju turto realizavimo ir turto kainos laikotarpiai nesutapo, t. y. turto realizavimo metu ieškovas negavo turto kainos ir negalėjo numatyti, ar tikrai turto kainą gaus. Turto pardavimo kainą ieškovas gavo 2012 m. kovo 20 d. Vadinasi, ieškovas ieškinį laiduotojams turi teisę pareikšti iki 2015 m. kovo 20 d.

5. Nepagrįsta teismo pozicija, kad ieškovas apie nuostolių dydį žinojo 2008 m. spalio 8 d. Teismas privalėjo vadovautis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi bei CK 1.130 straipsnio 3 dalimi. Ieškovas 2008 m. spalio 8 d. kreipėsi į bankroto administratorių dėl tapataus 240 527,67 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino, todėl šios civilinės bylos ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovas ieškinį laiduotojams dėl skolos ir nuostolių priteisimo turėjo teisę pareikšti iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. Ieškinį ieškovas pareiškė 2012 m. liepos 31 d., kuris teisme priimtas 2012 m. rugpjūčio 1 d., taigi ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo patirtus nuostolius priteisti solidariai iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nėra pasibaigusi laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Pagrindinis skolininkas 2011 m. gruodžio 27 d. likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą tik 2012 m. rugpjūčio 1 d. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra šalutinė prievolė; kai pasibaigia pagrindinė prievolė ar ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, išaiškinta, kad, kai užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu paprastai baigiasi laidavimas. 2011 m. gruodžio 27 d. pagrindinį skolininką išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pagrindinė lizingo sutartimi prisiimta prievolė pasibaigė, todėl baigėsi ir šalutinė laiduotojo prievolė pagal laidavimo sutartį.

2. Apeliantas neteisingai skaičiuoja senaties termino pradžią reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti. Teismo sprendime nustatyta, kad ieškovas apie jo patirtus nuostolius iš turto pardavimo žinojo jau 2008 m. spalio 8 d., kai BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą, kurį be kitų sumų sudarė ir 231 525,42 Lt patirtų nuostolių. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad apie patirtus nuostolius jis sužinojo tik realizavęs turtą, o tai įvyko 2012 m. kovo 20 d. Ieškovas pripažįsta, kad tiek ieškiniu reikalaujama suma, tiek jo reikalavime BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriui nurodyta nuostolių suma yra tapatus reikalavimas. Akivaizdu, jog šioje byloje reikalaujamų nuostolių dydis ieškovui buvo žinomas jau nuo 2008 m. spalio 8 d.

Šalies argumentai

3. Apelianto nurodytos CK 1.130 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties termino sustabdymo, kai reikalavimas buvo pareikštas tik BUAB „Pramogų era“ yra taikomos tik jo atžvilgiu. Reikalavimo pareiškimas BUAB „Pramogų era“ nesustabdė ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą laiduotojui. Kadangi jam reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas tik 2012 m. rugpjūčio 1 d., o jis dublike išreiškė, jog palaiko atsakovo BUAB „Kietmedis“ atsiliepime pateiktus argumentus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, tokiu būdu išreikšdamas savo prašymą taikyti ieškinio senatį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą kaip pareikštą praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Kietmedis“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis nėra praleidęs CK 6.88 straipsnyje numatyto termino. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl atsakovų laidavimas pasibaigė 2008 m. lapkričio 26 d. Ieškovas pareiškė reikalavimus laiduotojams, tačiau jų prievolė ieškinio pareiškimo dieną buvo pasibaigusi, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

2. Prievolės pagal laidavimo sutartis pasibaigė dar ir dėl to, kad pasibaigė pagrindinė prievolė. BUAB „Pramogų era“ 2013 m. birželio 25 d. buvo išregistruota. Kadangi pagrindinis skolininkas neegzistuoja, visos jo, kaip pagrindinio skolininko, prievolės negali būti vertinamos kaip egzistuojančios ir vykdytinos (CK 2.95 str. 3 d., 128 str. 3 d.). Pagrindiniam skolininkui ir jo prievolėms pasibaigus, laikoma, kad pasibaigė ir šalutinės prievolės, tarp jų ir laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.).

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Ieškovas apie pažeistą teisę sužinojo arba turėjo sužinoti 2009 m. birželio 18 d., kai sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 2.1 punktas nustatė, kad ieškovas žemės sklypą parduoda už 160 000 Lt plius PVM kainą. Faktas, kad pirkėjas galėjo neįvykdyti pirkimo-pardavimo sutarties ir nesumokėti pirkimo kainos, nelemia ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios.

4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas UAB „Pramogų era“ administratoriui dar 2008 m. spalio 8 d. pateikė finansinį reikalavimą, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino. Ieškovo finansinį reikalavimą sudarė tie patys turtiniai reikalavimai kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Taigi ieškovas apie 231 525,42 Lt nuostolį iš turto pardavimo žinojo jau 2008 m. spalio 8 d., kuomet teismui pateikė savo finansinį reikalavimą BUAB „Pramogų era“ bankroto byloje. Ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki ieškinio pareiškimo momento, t. y. ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, praleidęs ieškinio senaties terminą.

5. Ieškovo nurodyto dydžio nuostoliai negali būti laikomi pagrįstais ir neišvengiamais dėl šių priežasčių: ieškovas ir BUAB „Pramogų era“ laikytinos nesąžiningomis pirkimo-pardavimo sutarties šalimis, kadangi 2007 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Pramogų era“ pardavė žemės sklypą ieškovui už 660 000 Lt kainą; ieškovas 2009 m. birželio 18 d. pardavė žemės sklypą atgal UAB „Pramogų era“ už 160 000 Lt; parduodamas turtą už kelis kartus mažesnę kainą ieškovas prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo; lizingo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2008 m. liepos 21 d., tačiau žemės sklypas buvo parduotas tik 2009 m. birželio 18 d., t. y. praėjus 11 mėnesių po sutarties nutraukimo. Ieškovas privalo prisiimti riziką dėl savo paties delsimo realizuoti turtą, o atsakovai negali būti kalti dėl to, kad ieškovas elgėsi pasyviai dėl žemės sklypo pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 11 d. ieškovas ir pagrindinis skolininkas (trečiasis asmuo UAB „Pramogų era“) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT050105, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš UAB „Pramogų era“ nurodyto pirkėjo nupirkti turtą – komercinės žemės sklypą ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad jis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas (1 t., 6-14 b. l.). Ieškovas 2007 m. balandžio 11 d. su kiekvienu atsakovu sudarė laidavimo sutartis Nr. LT050105/L, kuriomis atsakovai įsipareigojo įvykdyti UAB „Pramogų era“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento pagal išperkamosios nuomos sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais (1 t., 18-20 b. l.). Sutarčių 3 punkte numatyta, kad klientui neįvykdžius prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį, klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Sutarčių 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal išperkamosios nuomos sutartį. 2007 m. balandžio 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš UAB „Pramogų era“ įsigijo žemės sklypą ir jį perdavė valdyti ir naudotis UAB „Pramogų era“ (1 t., 21-23 b. l.). Pagrindinis skolininkas nuo 2008 m. balandžio mėnesio nebemokėjo privalomų mokėti įmokų, kurias tuo metu sudarė tik palūkanos, pagal grafiką, todėl ieškovas trečiąjį asmenį įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą (1 t., 24 b. l.). 2008 m. liepos 1 d. pranešimu ieškovas informavo trečiąjį asmenį, kad nuo 2008 m. birželio 30 d. vienašališkai nutraukia išperkamosios nuomos sutartį, bei pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą (1 t., 25 b. l.). Nutraukus išperkamosios nuomos sutartį, trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui sudarė 8 096,54 Lt (1 t., 29 b. l.). Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Pramogų era“ iškelta bankroto byla. UAB „Pramogų era“ įsipareigojimą grąžinti turtą yra įvykdžiusi. Ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimus, ragindamas laiduotojus įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles pagal išperkamosios nuomos sutartį (1 t., 26, 27, 28 b. l.). Išperkamosios nuomos sutarties objektas – žemės sklypas, 2009 m. balandžio 27 d. buvo įvertintas 128 000 Lt (1 t., 101-107 b. l.). Ginčo turtą už 160 000 Lt ieškovas pardavė BUAB „Pramogų era“ 2009 m. birželio 18 d. (1 t., 31-34 b. l.). Ieškovas 2011 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas sumokėti 244 693,33 Lt už neįvykdytas ir netinkamai įvykdytas UAB „Pramogų era“ prievoles pagal sutartį (1 t., 35, 36, 37 b. l.). BUAB „Pramogų era“ Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. birželio 13 d., pripažinta pasibaigusia, likviduota dėl bankroto ir šio sprendimo pagrindu 2013 m. birželio 25 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl laidavimo sutarties pabaigos

Teismas ieškinį laiduotojams atmetė, konstatavęs, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams laiduotojams pareikšti. Ieškovas su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad laidavimo sutartyje nebuvo nustatytas terminuotas laidavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi laidavimo sutarčių bei išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, turi pagrindo pritarti šiems apelianto teiginiams. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Laidavimo sutarčių 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal Išperkamosios nuomos sutartį. Išperkamosios sutarties 10.1 punkte numatyti šie sutarties pabaigos pagrindai: klientui visiškai ir laiku apmokėjus lizingo bendrovei įsiskolinimą ir kitus mokėjimus, taip pat įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį; ankščiau termino išpirkus turtą; sutartį nutraukus prieš terminą. Prievolė pagal išperkamosios nuomos sutartį laikytina pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdyta, t. y. įvykdyti visi įsipareigojimai pagal sutartį (10.1.1 p.), todėl sistemiškai aiškinant laidavimo sutarčių 21 punktą kartu su išperkamosios nuomos sutarties 10.1.1 punktu galima daryti išvadą, kad laidavimo sutarties 21 punktu buvo pakeistas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas ir sutartimi buvo susitarta dėl laidavimo iki visiško prievolių įvykdymo. Toks aiškinimas atitinka sutarčių laisvės principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl laidavimo sutarties pabaigos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 straipsnyje nurodytą terminą. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, neatsižvelgė į laidavimo bei išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė suėjus trims mėnesiams nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo dienos.

Negalima sutikti su atsakovų argumentu, kad jų prievolė ieškovui pasibaigė dar ir dėl to, kad pagrindinis skolininkas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Pagal savo pobūdį laidavimas yra akcesorinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ieškinį laiduotojams pareiškė 2012 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas dėl įmonės (pagrindinio skolininko) pabaigos priimtas 2013 m. gegužės 13 d., o įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2013 m. birželio 25 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo atsakovams (laiduotojams) metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl ieškovas, esant pagrindiniam skolininkui iškeltai bankroto bylai, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų kitas solidarusis skolininkas (laiduotojas) pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams (laiduotojams), pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (laiduotojai) (CK 6.81 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad, šios bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimu pripažinus lizingo gavėją baigusiu savo veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro ieškovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovų kaip solidariųjų skolininkų (laiduotojų), kuriems reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. kad atsakovų atsakomybė pagal laidavimo sutartį baigėsi ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą pagal laidavimo sutartį turėtų būti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų pagrindę skolą – 8 096,54 Lt nesumokėtų mokėjimų, bei 231 525,42 Lt nuostolį, atsiradusį iš turto pardavimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas BUAB „Kietmedis“ prašė reikalavimui dėl nuostolių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Ieškovo ieškinį teismas atmetė ir šiuo pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą nuostolių atlyginimo reikalavimui laiduotojams pareikšti. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų ne tik tiesiogiai su išperkamosios nuomos sutarties nevykdymu susijusius mokėjimus, bet ir atsiradusius nuostolius iš turto pardavimo.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti nuo kada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo kada jis sužinojo apie patirtų nuostolių faktą ir dydį. Teismas sprendė, kad apie patirtus nuostolius ieškovas sužinojo vėliausiai 2008 m. spalio 8 d., kai BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą, todėl ieškinį laiduotojams dėl nuotolių priteisimo turėjo teisę pareikšti iki 2011 m. spalio 9 d. Konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą, esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį teismas atmetė. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia. Jo nuomone, ieškinio senatis prasidėjo nuo 2012 m. kovo 20 d., kai jis realiai gavo pinigus už parduotą turtą, ir dėl to senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Ieškovas neteisus, teigdamas, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada jis gavo už parduotą turtą sutartyje numatytą kainą. Pinigų ieškovui sumokėjimas už įsigytą turtą negali būti siejamas su jo sužinojimu apie jo patirtus nuostolius. Jau sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas žinojo, kokį nuostolį patirs iš turto pardavimo, todėl nėra pagrindo ieškovo teisių pažeidimo momento sieti su kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį gavimo momentu. Nors turto realizavimo sandorio sudarymo faktą galima laikyti ieškovo teisių pažeidimo momentu. Taigi įprastomis aplinkybės ieškovo teisių pažeidimo momentą galima būtų sieti su turto pardavimo sutarties sudarymo momentu, tačiau šioje byloje svarbios aplinkybės, susijusios su ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje patvirtinimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriui ieškovas dar 2008 m. spalio 8 d. pateikė finansinį reikalavimą, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino. Ieškovo finansinį reikalavimą sudarė tie patys turtiniai reikalavimai kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje (tarp jų ir 231 525,42 Lt patirti nuostoliai iš turto pardavimo). Taigi apie 231 525,42 Lt nuostolį iš turto pardavimo ieškovas žinojo jau 2008 m. spalio 8 d., kuomet teismui pateikė savo finansinį reikalavimą BUAB „Pramogų era“ bankroto byloje. Įvertindama tai, kad išperkamosios nuomos sutarties objektą ieškovas pardavė tam pačiam asmeniui, t. y. išperkamosios nuomos sutarties šaliai – pagrindiniam skolininkui, teisėjų kolegija sprendžia, kad apie ketinamo parduoti turto kainą ieškovas žinojo jau teikdamas tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, nors tuo metu turtas nebuvo parduotas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad apie savo nuostolių dydį ieškovas žinojo jau 2008 m. spalio 8 d., pagrįstumą. Tvirtindamas finansinį reikalavimą, teismas konstatavo, kad ieškovo teisėti interesai yra pažeisti ir ieškovas turi vykdytiną reikalavimą pagrindiniam skolininkui. Taigi teismo nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog apie patirtus nuostolius dėl turto nuvertėjimo jis sužinojo tik 2012 m. kovo 20 d. gavęs turto pardavimo kainą. Trejų metu ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki ieškinio pareiškimo momento, t. y. ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, praleidęs ieškinio senaties terminą.

Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kuria buvo patvirtintas ieškovo 240 527,67 Lt tapatus finansinis reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad ieškinys turi būti pareikštas tam pačiam subjektui. Reikalavimo pareiškimas pagrindiniam skolininkui BUAB „Pramogų era“ nesustabdė ieškinio senaties termino eigos reikalavimui laiduotojams pareikšti. Ieškovas iki nagrinėjamos bylos iškėlimo nebuvo pareiškęs ieškinio laiduotojams, todėl ieškinio jiems senaties termino nutraukimo negali grįsti reikalavimo pagrindiniam skolininkui pareiškimu.

CK 131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas parleistas, teismas ex officio turi įvertinti, ar nėra ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad sutartį su pagrindiniu skolininku ieškovas nutraukė nuo 2008 m. liepos 1 d., o ieškinį laiduotojams pareiškė tik 2012 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas yra lizingo bendrovė, užsiimanti lizingo veikla ir iš lizinguojamo turto gaunanti pelną. Taigi ieškovas yra savo srities profesionalas, turintis patirties sandorių sudaryme, išmanantis įstatymų nuostatas, susijusias su sutarties įvykdymo užtikrinimo institutu, ieškinio senaties taikymu, todėl ieškinio laiduotojams pareiškimas praėjus net ketveriems metams po sutarties su pagrindiniu skolininku nutraukimo, nesudaro pagrindo konstatuoti kokių nors svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybės šioje byloje.

Ieškovas teigia, kad prašymą dėl senaties termino taikymo raštu buvo pareiškęs tik atsakovas BUAB „Kietmedis“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo šalies valios dėl ieškinio senaties taikymo išreiškimas nėra savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl pažeistos arba ginčijamos teisės arba teisėtų interesų gynybos, kurį reikėtų pareikšti ieškinio arba priešieškinio procesine forma. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį – išvestinis iš ieškovo reikalavimo ginti pažeistą teisę ir nuo šio reikalavimo visiškai priklauso. Tokiu reikalavimu siekiama paneigti ieškovo teisę priverstinai įgyvendinti savo teises. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu taip pat prašė taikyti ieškovo reikalavimui trejų metų ieškinio senatį, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad prašymą dėl senaties termino taikymo pareiškė tik vienas iš atsakovų. Be to, CK 6.7 straipsnyje numatyta, kad kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Ieškinio senaties taikymas yra bendras atsikirtimas į ieškovo pareikštą reikalavimą. Nesant atskiro atsakovės L. D. atsisakymo reikalauti taikyti ieškinio senatį (CK 6.16 str. 3 d.), negalima daryti išvados, kad šiam atsakovų atsikirtimui atsakovė nepritarė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir pagrįstai sprendė, kad ieškinio senatį ieškovas praleido, todėl reikalavimo dėl nuostolių priteisimo netenkino.

Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė senaties termino reikalavimui dėl nuostolių priteisimo pareikšti praleidimą, tačiau nepagrįstai sprendė, kad laidavimo sutartyje buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo, kurio terminas baigėsi po trijų mėnesių nuo bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 8 096,54 Lt nesumokėtų mokėjimų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu atveju yra pagrindas tenkinti šį ieškovo reikalavimą ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų 8 096,54 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 5 792 Lt žyminį mokestį (1 t., 5 b. l.). Ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 239 621,96 Lt. Priteisus 8 096,54 Lt, t. y. patenkinus 3,38 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 196 Lt, iš kiekvieno atsakovo po 65,33 Lt (CPK 93 str.).

Ieškinį atmetęs, pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš ieškovo 620 Lt A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo – 599,04 Lt. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 63,67 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Iš pažymų apie šių išlaidų paskaičiavimą matyti, kad teismas netinkamai apskaičiavo valstybei iš ieškovo priteistinų išlaidų dydį, t. y. priteisė tik pirmo bylos tomo pažymoje nurodytas išlaidas. Iš antrame bylos tome esančios pažymos matyti, kad iš viso patirta 123,59 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Tokiu atveju valstybei iš ieškovo priteistinos 119,42 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų (2 t., 3 b. l.). Kadangi kita išlaidų dalis neviršija 10 Lt, šios išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

BUAB „Kietmedis“ prašo priteisti iš apelianto patirtas 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidas (2 t., 153-1544, 155 b. l.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. BUAB „Kietmedis“ pirmosios instancijos teismui nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teisme šios išlaidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija sprendžia tik dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme BUAB „Kietmedis“ patyrė 1 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 690,85 Lt (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, solidariai iš atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kietmedis“, j. a. k. 300056450, L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 096 (aštuonis tūkstančius devyniasdešimt šešis) Lt 54 ct nesumokėtų mokėjimų, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 8 096,54 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, iš atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kietmedis“, j. a. k. 300056450, L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 65 (šešiasdešimt penkis) Lt 33 ct bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, 599 (penkis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt 04 ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 119 (vieną šimtą devyniolika) Lt 42 ct su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kietmedis“, j. a. k. 300056450, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, 1 690 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt) Lt 85 ct apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė