Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2635-656/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-07Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-09-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
e2S-2635-656/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03018-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Pareiškėjas
T. S.
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-2635-656/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03018-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėja prašė skubos tvarka, nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti dukros U. V. gyvenamąją vietą su motina T. S. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti laikiną atsakovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 316 Eur kasmėnesines periodines išmokas, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:

2.1. taikė laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio bei iki bus priimtas galutinis sprendimas sprendžiant ginčą ieškinio teisenos ar taikos sutarties pagrindu:

2.1.1. nustatė šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą su motina T. S. pastarosios nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

2.1.2. priteisė iš vaiko tėvo A. V. laikiną išlaikymą, pradedant mokėti nuo prašymo padavimo dienos (2023 m. spalio 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepilnamečiam vaikui po 316 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis; ieškovę paskyrė vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2.2. Kitoje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

2.3. Nustatė skubų nutarties vykdymą.

2. Iš pareiškėjos pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad U. V. yra būsimo atsakovo dukra. Pareiškėjos teigimu, jai vienai užtikrinti dukros poreikius yra sunku, todėl dukrai būtina tėvo materialinė parama, tačiau tėvas prie dukros išlaikymo neprisideda.

3. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2023-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 840 Eur (arba 633 Eur atskaičius mokesčius). Pareiškėjos prašomas laikinas išlaikymas 316 Eur, t. y. pusė minimalios algos.

4. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti savo vaikų išlaikymo, nesant duomenų apie tėvų turtinę padėtį, teismas pripažino esant tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš vaiko tėvo priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 316 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo įsiteisėjimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., CK 3.192¹ str., 3.196 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui nustatymo pakeisti, sumažinant periodinių išmokų sumą iki 50 Eur. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Atsakovas nuo šių metų spalio 12 dienos dirba pagal darbo sutartį už minimalų darbo užmokestį. Iki tol jo pajamos buvo nestabilios. Be to, jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Iš jam priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus trisdešimt procentų. Atskaičius ginčijama nutartimi priteistą išlaikymo sumą (316 Eur), pragyvenimui atsakovui ir antram vaikui lieka tik 127,24 Eur.

6.2. Atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo: rygsėjo mėnesį sumokėjo vaiko mokytojai už pratybas, pagal galimybes apmokėdavo namo, kuriame gyvena ieškovė su šalių dukra, elektros sąskaitas, pirko maisto, dukrą veždavo pas gydytojus ir odontologus, ieškovei padėjo buityje (pjovė žolę, atliko buitinius remontus), gerino vaiko gyvenimo sąlygas, įrengdamas savo darbu ir lėšomis vandens gręžinį, lietaus nuotekas, išsiurbė kanalizaciją.

6.3. Sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovo argumentai dėl jo gaunamų pajamų negali būti priežastimi mažinti priteisto laikino išlaikymo vaikui dydį. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas.

7.2. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jo apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

7.3. Aplinkybė, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų reiškia, jog jis turi įgijęs turto, galimai didelės vertės ir atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, o ne blogesnė. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad jo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos. Bet netgi ir šios aplinkybės rodytų atsakovo neatsakingą elgesį, kurio pasekmes jis turi prisiimti pats asmeniškai ir dėl to neturi nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir poreikiai. Maža to, atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, jis yra įsigijęs prabangų automobilį, kas nereiškia jo blogos turtinės padėties. 2023-05-25 atsakovas siuntė ieškovei SMS žinutę, kurioje nurodė, kad turi naują automobilį Mersedes Benz.

7.4. Atsakovo pateikti keli mokėjimai už tam tikrus vaiko poreikius nepagrindžia nuolatinio vaiko išlaikymo. Be to, ieškovė šioje stadijoje neprašo išlaikymo įsiskolinimo, kur būtų vertinama ankstesnė vaikui suteikta parama ir jos dydis. Prašoma nustatyti laikiną išlaikymą į ateitį, siekiant užtikrinti vaikui stabilų nuolatinį išlaikymą, o ne pavienius, epizodinius mokėjimus. Taigi atsakovo įvardijama parama vaikui pagal jo galimybes ir norus neužtikrina vaiko interesų, negali būti laikomas tinkamu išlaikymu.

7.5. Neturėtų būti mažinama atsakovo teiktinų periodinių išmokų suma dėl ieškovės gaunamos vaikui išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 konstatavo, kad nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Ieškovė prašo teismo prijungti naujus įrodymus - nuotraukas: 1) atsakovo ir ieškovės susirašinėjimą; 2) atsakovo įrengtų filtrų ieškovės namuose nuotrauką, kurioje matyti, kad filtrai nėra tinkami; 3) tinkamų filtrų pavyzdžiai.

10. Teismas atsisako prijungti prie bylos įrodymus, nes jie nėra akivaizdžiai susiję su šalių turtinės padėties vertinimu.

Dėl ginčo esmės

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai išlaikymą priteisė po 316 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas prašo išlaikymo vaikui dydį sumažinti iki 50 Eur periodinių išmokų sumos, prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi.

13. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

14. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

16. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.

17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad sprendžiant dėl laikino vaiko išlaikymo dydžio, ieškovei pareiškus tokį prašymą iki ieškinio pateikimo (šiuo metu ieškinys jau yra pateiktas), teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo.

18. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad apeliantas turi dar vieną išlaikomą vaiką, turtinių įsipareigojimų, todėl pagal jo gaunamas pajamas jis dukrai gali skirti tik 50 Eur dydžio mėnesio laikino išlaikymo sumą. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo prašoma nustatyti laikino išlaikymo suma nėra pakankama šalių dukros poreikiams tenkinti, atsakovas įgyja didelės vertės turtą, tvirtina įgijęs automobilį, galimai slepia pajamas, nepagrindžia dedamų pastangų gauti didesnes pajamas, todėl atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo.

19. Bylos duomenimis, šalys turi nepilnametę dukrą, kuriai šiuo metu yra dešimt metų, šalys gyvena skyrium 3,5 metų, dukra gyvena su motina. Atsakovas turi dar vieną išlaikomą vaiką. Atsakovas tvirtina teikiantis išlaikymą dukrai, tačiau pripažįsta, kad jis nėra nuolatinio pobūdžio, jis prisideda prie dukros gerovės padėdamas ieškovei buityje.

20. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą ir nustatydamas atsakovui teiktiną laikiną išlaikymą dukrai 316 Eur (pusę minimalios algos), pagrįstai vadovavosi orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžiu (žr. nutarties 16 punktą).

21. Atsakovas atskirajame skunde remiasi tuo, kad teismas, spręsdamas dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gauna valstybės teikiamą išmoką, kas turi įtakos nustatant atsakovui teiktino išlaikymo dydį.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje (bylos Nr. e3K-3-164-687/2020) suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

23. Todėl, vadovajantis aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, vaikui išlaikymo dydžiu pripažįstant 633 Eur minimalios algos dydį, ieškovei gaunat 85,75 Eur išmoką vaikui, kiekvienos iš šalių teiktino išlaikymo vaikui orientacinis dydis 273,63 Eur (633,00-85,75)/2.

24. Ieškovės manymu, neturėtų būti mažinama atsakovo teiktinų periodinių išmokų suma dėl ieškovės gaunamos vaikui išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 yra konstatavęs, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas neprivalomai turi būti mažinamas išmokų suma visais atvejais.

25. Ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 ir joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs, nes nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytoje kasacinio teismo byloje aptartas klausimas dėl išlaikymo dydžio vertintas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir konstatavus šalių turtinę padėtį, leidžiančią joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju pradinėje bylos stadijoje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kuomet pateikti įrodymai fragmentiniai, neišsamūs, be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jie nėra vertinami, o atsakovas remiasi susidariusia sunkia turtine padėtimi dėl turimų įsipareigojimų ir taikomų išieškojimų bei atsakomybe dėl dar vieno mažamečio vaiko išlaikymo.

26. Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl jo gaunamų minimalaus dydžio pajamų negali būti priežastimi mažinti priteisto laikino išlaikymo vaikui dydį. Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši tėvų pareiga yra asmeninė ir besąlyginė. Apeliantas nepagrindė, kad būtų nedarbingas, kad dėjo pastangas gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyta vaiko išlaikymo periodinė 50 Eur išmoka akivaizdžiai neužtikrintų vaiko interesų.

27. Įverinus aplinkybių visumą, orientacinį teiktinos išmokos kriterijų, ieškovės gaunamą valstybės teikiamą išmoką vaikui, vaiko interesus bei teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti atsakovo teiktina išlaikymo vaikui suma laikytina 275,00 Eur.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis keistina dalyje dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydžio, nustatant atsakovo A. V. laikiną nepilnametės dukros išlaikymo periodinių išmokų sumą 275,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis, kaip jau minėta, tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant atsakovo A. V. dukrai U. V. teiktiną išlaikymo dydį ir nustatyti laikiną nepilnametės dukros išlaikymo periodinių išmokų kas mėnesį sumą 275,00 Eur.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas