Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei T. N. (buvusi pavardė – S.), jos atstovei advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,

išvadą duodančios institucijos atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vyriausiajai specialistei Majai Valentinai Tursienei,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Byloje sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, aptartos CK nuostatos numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė susilaukė vieno vaiko, t. y. (duomenys neskelbtini) jiems (nesant santuokoje) gimė Dukra (2 t., b. l. 41). Taigi, sprendimo priėmimo metu šalių Dukrai yra 12 metų. Ji nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d. lankė privačią tarptautinę ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 182). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Dukra gyvena su motina (ieškove) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18), Tėvas gyvena skyriumi, jis nuo 2020 m. gruodžio 31 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nors formalaus ugdymo įstaiga nuo šalių Dukros nuolatinės gyvenamosios vietos buvo nutolusi maždaug 17 km atstumu, o Tėvas gyvena skyriumi, tačiau iš byloje esančio minėtos ugdymo įstaigos 2025 m. vasario 27 d. rašto matyti, kad į mokyklą Dukrą atveždavo Tėvas, atvažiuodavo ir pasiimti Dukros (3 t., b. l. 183). Šiuo metu šalių Dukra lanko (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 184), nutolusioje nuo šalių Dukros gyvenamosios vietos apie 5 km. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas dirba ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas byloje tvirtina, kad kyla ginčai dėl Tėvo bendravimo su Dukra tvarkos, šalys sutaria, kad Dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Motina.

15. Ieškovė prašo nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią Tėvas turėtų teisę bendrauti su Dukra kas antrą šeštadienį ir sekmadienį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis), pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos (pasitikdamas Dukrą prie gyvenamojoje vietoje esančių tvoros vartelių) nuo 10 val. ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 14 val. pristatydamas Dukrą prie gyvenamojoje vietoje esančių tvoros vartelių. Taigi, pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas turėtų galimybę kas antrą savaitgalį praleisti su dukra iš viso 8 val. (4 val. šeštadienį ir 4 val. sekmadienį). Atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su Dukra tvarką, pagal kurią jis turėtų galimybę bendrauti su Dukra kas antrą mėnesio savaitgalį (metų nelyginėmis savaitėmis) nepertraukiamai, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas ją sekmadienį nuo 18 val. iki 18.30 val.

16. Šalių Dukra 2023 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais vaikų teisių specialistams nurodė, kad su Tėvu susitikti nenori. Ieškovė pateikė į bylą 2024 m. vasario 10-11 d. garso įrašus, kuriuose mergaitė sako, nenorinti važiuoti su tėčiu (popier. b. l. 7). Teismo ekspertizės atlikimo metu (2025 m. pavasarį) šalių Dukra nurodė, kad su tėčiu matytis nori. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad teismo ekspertizės Akte pateikta išvada, jog šalių Dukra negalėjo ir iki šiol negali suformuluoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tokia išvada Akte padaryta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog mergaitė yra įtraukiama į tėvų konfliktus, girdi neigiamas tėvų nuostatas vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Akte pateikta ekspertinė išvada dėl šalių Dukros nuomonės nesavarankiškumo, bendravimo tvarka nustatytina vertinant kitus bylos duomenis. Nors ieškovė, nesutikdama, jog Dukra bendrautų su Tėvu kas antrą savaitgalį nepertraukiamai, nurodė, jog Dukros prieš miegą niekas neapkabina, nepaskaito pasakų, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga Akte pateikta ekspertinė išvada, jog Dukra yra vienodai emociškai prisirišusi prie abiejų savo tėvų ir nėra duomenų, jog bendravimas su Tėvu kas antrą savaitgalį su nakvyne prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį (ne visada būna Lietuvoje), nustatytina, jog atsakovas vėliausiai vieną dieną iki numatytos bendravimo su Dukra dienos žinute elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu (duomenys neskelbtini)) turi pranešti ieškovei, jeigu nustatytu laiku negalės pasiimti Dukros. Nustatytina, jog kas antrą savaitgalį šalių Dukra praleidžia laiką su Tėvu nepertraukiamai nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18-19 val., t. y. ne dvi, o vieną naktį (iš šeštadienio į sekmadienį). Tokiu būdu mergaitė turės daugiau laiko ramiai apgalvoti, ką pasiimti savaitgaliui pas tėtį, prireikus, ir padaryti iš anksto namų darbus (jei tokių būtų). Atsakovui sutinkant su ieškovės pasiūlyta Dukros pasiėmimo ir grąžinimo vieta (prie gyvenamojoje vietoje esančios tvoros vartelių) būtent taip ir nustatytina bendravimo tvarkoje siekiant išvengti šalių fizinio kontakto atsižvelgiant į itin konfliktus jų tarpusavio santykius, kuriuos rodo vien tai, kad buvo ne kartą kviesta policija.

17. Ieškovė, kaip minėta, prašė nustatyti, kad su Dukra Tėvas bendrauja nedalyvaujant jo sugyventinei V. R. Ieškovė nurodė, kad ji Dukros atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, įžeidinėjimus. Šias ieškovės nurodyta faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, su V. R. atsakovas turi vaiką ((duomenys neskelbtini) gimusią M. V.). Atsakovas bendravimo su Dukra metu turi teisę nuspręsti, kur, kaip ir su kuo leisti laiką, prireikus, gali palikti Dukrą savo šeimos narių ar giminaičių priežiūrai. Analogiškai, kaip Motina, taip ir Tėvas gali rūpintis Dukros ryšiais su savo artimais žmonėmis ir giminaičiais, santykių su jais kūrimu. Ieškovė, neigiamai charakterizuodama V. R., pateikė teismui žinutę, iš kurios matyti, jog V. R. nesutinka, jog atsakovas leistų savo pirmąją dukrą į privačią mokyklą (3 t., b. l. 23), tačiau ši žinutė nepatvirtina ieškovės argumentų, jog V. R. įžeidinėja šalių Dukrą ar naudoja prieš ją psichologinį smurtą.

18. Atsakovui turi būti užtikrinama teisė antradieniais ir ketvirtadieniais laikotarpiu nuo 19 iki 20 val. susisiekti su Dukra telefonu ar elektroninėmis ryšio programėlėmis, vaizdo skambučiais, o ieškovė ir kiti asmenys pokalbyje neturi dalyvauti, t. y. turi sudaryti galimybes atsakovui su Dukra bendrauti privačiai. Teismas konstatuoja, kad tai leis tam tikra dalimi mažinti mergaitės patiriamą lojalumo konfliktą (tėvams gyvenant skyriumi ir esant konfliktiškiems vienas kito atžvilgiu). Taip nustatytina atsižvelgiant ir į tai, kad Akte pateikta ekspertinė išvada, jog šalių Dukrai yra svarbus individualus abiejų tėvų dėmesys. Nors ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas turi teisę bendrauti su Dukra mobilaus ryšio ir kitomis informacinių ryšių priemonėmis visomis dienomis, kuomet nėra numatyti susitikimai su Dukra, paskambindamas jai laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu, bet ne vėliau kaip iki 19.30 val., o atsakovas tam iš esmės neprieštaravo, prašydamas tik ilgesnio laiko iki, kada būtų galima skambinti Dukrai (iki 20 val.), tačiau teismas konstatuoja, kad tokia tvarka gali būti susitarta šalių bendru susitarimu, o teismo turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kurios įvykdymą būtų įmanoma užtikrinti. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas nors ir išsaugo savo teisę susisiekti su Dukra ryšio priemonėmis visada, jei tai netrukdo ugdymo procesui ar nakties poilsiui, tačiau bendravimo tvarkoje, nustatomoje teismo, nurodoma tokia tvarka, pagal kurią ieškovei kyla prievolė užtikrinti, kad skyriumi gyvenantis Tėvas turėtų galimybę susisiekti su Dukra nuotolinėmis priemonėmis. Ieškovei šios ir (ar) kitos teismo nustatytos pareigos nevykdant, atsakovas turės teisę dėl to kreiptis į teismą, pateikti pareigos nevykdymą pagrindžiančius įrodymus ir prašyti teismo išduoti jam su tuo susijusį vykdomąjį raštą, atitinkamai, antstolis galės spręsti dėl poreikio kreiptis į teismą dėl baudos ieškovei skyrimo už teismo sprendimo, nesusijusio su piniginiais reikalavimais, nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

19. Akte pateikta ekspertinė išvada, kad šalių Dukrai yra poreikis turėti kokybiškus, tapačius santykius su abiem savo tėvais. Taigi, atsakovas turi teisę bendrauti su Dukra kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos anksčiau aptartu būdu pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas ją paskutinę atostogų dieną 18-19 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo Dukros lankoma ugdymo įstaiga. Atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas.

20. Papildomai teismas nustato, kad Tėvas visais atvejais turi teisę bendrauti su Dukra tėvo dieną ir savo gimimo dieną. Atitinkamai, ieškovė, planuodama savo atostogas, išvykas ir kt. privalo į tai atsižvelgti. Atsakovas savo ruožtu turi užtikrinti, kad visais atvejais Dukra turėtų galimybę praleisti su ieškove motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną.

21. Teismas nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su Dukra kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos anksčiau aptartu būdu 10 val. ir grąžindamas ją to paties mėnesio paskutinę dieną iki 18-19 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos anksčiau aptartu būdu 10 val. ir grąžindamas ją to paties mėnesio 15 dieną iki 18-19 val. Tokiu būdu bus išspręsta ir Dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu Tėvu tvarka jos gimimo dieną, užtikrinant jai galimybę savo gimimo dieną paminėti su abiem savo tėvais pakaitomis atskirais metais. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų situacija, kai vaiko gimimo dieną vaikas turėtų galimybę bent kurį laiką pabūti su abiem savo tėvais kartu, tačiau nagrinėjamu atveju taip nustatyti kol kas nėra galimybės atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo negebėjimą taikiai bendrauti. Teismas pažymi, kad teismo ekspertizę atlikusi ekspertė rekomendavo tęstinę psichologinę pagalbą visiems šeimos nariams (taigi, ir ieškovei bei atsakovui). Akte pateikta išvada, kad tėvų bei jų partnerių įtempti tarpusavio santykiai neigiamai veikia šalių Dukros emocinę būseną bei psichinę raidą (stebimi gilėjantys emociniai ir elgesio sunkumai), todėl tiek ieškovei, tiek ir atsakovui vertėtų įsiklausyti į šią išvadą ir imtis priemonių situaciją keisti. Jau dabar teismo vaikų ir paauglių psichologė Akte rekomendavo šalių Dukrai vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją, o tėvams nedarant jokių su tuo susijusių išvadų, pasekmės Dukros psichikai gali būti rimtos ir sunkiau atitaisomos.

22. Teismas nepripažįsta pagrįstais ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytų argumentų, kad Dukros pasilikimas su Tėvu ilgesniam laikotarpiui dukrai keltų didelį stresą ar stipriai ją traumuotų. Ekspertizės Akte pateiktas šalių Dukros psichologinis vertinimas, jog mergaitei būdingas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šalių Dukra nuolat gyvena su Motina, o su Tėvu pasimato tik epizodiškai, darytina išvada, kad šalių Dukrai būtina daugiau praleisti laiko su Tėvu, Dukra teismo ekspertizės metu, be kita ko, nurodė, kad „man labai trūksta jo juokelių“, „į kelionę patinka su juo važiuot – yra su juo ką kalbėt, jausmas kaip viena valanda (laikas greitai praeina), linksma“, „nepamiršiu – tėtis sugalvojo biurgerius kept, faina buvo“, be to, šalių Dukra ekspertizės metu šiltai atsiliepė ir apie savo seserį iš Tėvo pusės (M.). Pastarąją aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje esanti fotofiksacija (2 t., b. l. 75-77). Antrojo susitikimo metu, kai į ekspertinę įstaigą neatvyko Tėvas, šalių Dukra jau pokalbio pradžioje aktyviai pradėjo reikšti dėl to nepasitenkinimą ir nuoskaudas dėl retų susitikimų su Tėvu: „nedažnai (susitinka), nes jis gyvena mieste, o aš kaime, pati negaliu, mama nevairuoja“, kai su tėčiu nesimato ilgesnį laiką, jis „man kaip naujas žmogus. Nežinau, nelaukiu. Dar aš čia jo lauksiu! Aš jo lauksiu, mylėsiu, o jis neatvažiuoja ir neatvažiuoja, kam jo laukti?“. Akte nurodyta, kad psichologinio įvertinimo metu kokybinio skirtumo tarp mergaitės elgesio su mama ir su tėčiu nenustatyta, su jais abiem ją sieja natūraliai susiformavęs emociškai artimas, prieraišus santykis, jai svarbus individualus abiejų tėvų dėmesys, taip pat nurodyta, kad šiuo metu ji neigiamiau atsiliepia apie patėvį, jam priskiria atsakomybę dėl retų susitikimų su Tėvu, negatyvių Motinos išgyvenimų. Akte nurodyta, jog šalių Dukra išsakė besiilginti Tėvo, atskleidusi nerimą dėl to, jog Tėvui ji nepakankamai rūpi, kontakto metu buvo stebimos šiltos jos reakcijos į Tėvą, kontakto su juo siekimas. Visa tai, teismui neleidžia daryti išvados, kad šalių Dukros pasilikimas su Tėvu ilgesniam laikotarpiui Dukrai keltų didelį stresą, kaip atsiliepime nurodo Motina. Priešingai, teismo vertinimu, šalių Dukrai ilgesniam laikui pakeitus namų aplinką ir dalį atostogų praleidus su Tėvu taip pat ir savo seserimi, pagerėtų tiek jos emocinė būklė, tiek socialinė adaptacija. Teismas pažymi, kad pati ieškovė 2022 m. kovo 19 d. siūlė atsakovui pasiimti Dukrą pas save, nurodydama, kad nori atiduoti vaiką globėjams, pastebėdama, kad Dukrai reikalinga psichoterapeuto pagalba (2 t., b. l. 68).

23. Kad intensyvesnis Dukros bendravimas su Tėvu kenktų vaiko interesams byloje nėra jokių duomenų. Ieškovė, neigiamai charakterizuodama atsakovą, pateikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame matyti atsakovas ir įrašą darančio kito vyro (įrašė jo nematyti) žodinis konfliktas (popier. b. l. 2). Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad atsakovas puolė ieškovės sugyventinį kirviu ir juo labiau nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tą konfliktą matė šalių Dukra. Ieškovės pateikti į bylą vaizdo įrašai, susiję su atsakovo laikytais daiktais ieškovės malkinėje (popier. b. l. 4), kaip ir informacija apie trinkeles (3 t., b. l. 41) ar informacija apie atsakovo darbinę ir gyvenamąją aplinką jam dirbant užsienyje (4 t., b. l. 46-52, 57) nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi.

24. Ieškovės reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią, jei ieškovė suplanuotų trumpalaikio poilsio, atostogų ar renginio išvyką, ji turėti informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas ir praleista diena gali būti keičiama į kitą artimiausią suderintą dieną, yra ydinga, nes tai reikalautų šalių susitarimų, o tai, atsižvelgiant į šalių įtemptus tarpusavio santykius, keltų papildomus konfliktus. Tokia pati teismo išvada darytina ir dėl ieškovės reikalavimo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią dėl svarbių priežasčių, tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos, komandiruotės, ligos ir pan. tėvų sutarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama. Teismas pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nedraudžia šalims susitarti kitaip, į teismo rezoliucinę dalį įrašytina tokia bendravimo tvarka, kuri turi būti šalių vykdoma nesant tarp šalių taikaus atskiro sutarimo. Kad vėliau nekiltų ginčai, tarpusavio pasiektas taikus atskiras susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta teismo sprendime, turėtų būti užfiksuotas raštu (apsikeičiant sms žinutėmis ar kitokiu abiems pusėms priimtinu būdu). Papildomai nustatytina, kad Dukrai susirgus, tiek Motina, tiek Tėvas turi nedelsdami informuoti vienas kitą apie Dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą (priklausomai nuo to, pas kurį Dukra tuo metu yra), tačiau Dukros susirgimas nedaro įtakos teismo nustatytai bendravimo tvarkai.

25. Aprašyta bendravimo tvarka nustatyta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, ir išvadą teikiančios institucijos atstovės 2025 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje pagarsintą išvadą, jog skyrium gyvenantis tėvas turi turėti teisę kuo dažniau bendrauti su vaiku, nes vaikui reikia žinoti, kad abu tėvai yra šalia, kuo vaikas daugiau bendrautų su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, tuo atsirastų didesnis emocinis ryšys (teismo posėdžio garso įrašo 14-15 min.).

Dėl vaiko išlaikymo

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovė, kaip minėta, ieškinyje prašo priteisti Dukros išlaikymui iš atsakovo 316 Eur periodinių išmokų sumą, mokamą kas mėnesį iki Dukra sulauks pilnametystės. Vėliau ieškovė prašė teismo būti aktyviam ir priteisti didesnę išlaikymo sumą, atsižvelgiantį į didėjančią minimalią mėnesinę algą. Atsakovas nurodė, jog Dukrą išlaikė ir anksčiau, sutiko, kad turi mokėti išlaikymą Dukrai, tačiau priteisiant išlaikymo dydį prašė teismo atsižvelgti į tai, kad valstybė kas mėnesį moka vaikui išmoką, kurios 1/2 dalimi atsakovas prašo mažinti iš jo priteistiną išlaikymą Dukrai.

28. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į priešieškinį, teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga yra 777 Eur (atskaičius mokesčius), išmoka vaikui yra 122,50 Eur. Visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taigi, teismas, išeidamas iš ieškinio ribų, priteisia iš atsakovo Dukros išlaikymui 327 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur)/2) periodinių išmokų, mokamų iki Dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas šiuo metu turi du išlaikytinius, o ieškovė tik vieną, tačiau teismo vertinimu tai nagrinėjamu atveju nėra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus lygiomis dalimis. Juo labiau, kad paprastai tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įprastai tenka faktiškai daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, patenkinant įvairius, ne tik kasdieninius, bet ir nenumatytus, papildomai atsiradusius poreikius.

29. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas 327 Eur dydžio išlaikymo sumą priteisti Dukros naudai iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki Dukrai sueis 18 metų. Nors 2023-2024 m. minimali mėnesinė alga buvo mažesnė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad darbingo amžiaus atsakovas, dirbantis statybų sektoriuje, turi turėti galimybę vaikui per mėnesį skirti tokią pinigų sumą, nepaisant kitų jo turimų (prisiimamų) įsipareigojimų.

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipia skubiai vykdyti. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas pradedamas vykdyti dar jam neįsiteisėjus, be to, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmus sprendimą nustoja galioti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Ieškovė, kaip minėta, ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 9 371,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 3 metų laikotarpį (nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.). Vėliau, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis apie atsakovo padarytus bankinius pavedimus, savo reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 8 517,09 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo, todėl jis manydamas, kad Ginčo laikotarpiu Dukros išlaikymo pareigą vykdo tinkamai, jokių įrodymų nerinko.

32. Kaip minėta, šalių Dukra nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d. lankė privačią tarptautinę ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)). Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad iš esmės didžiąja dalimi už mokslą šiame licėjuje mokėjo atsakovas, byloje yra tai patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 48-52). Taigi, toliau teismas vertins, ar Tėvas išlaikė Dukrą jai nebelankant privačios mokyklos, t. y. nuo 2023 m. sausio 3 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2023 m. sausio 18 d. sumokėjo Dukros poreikiams 12,55 Eur, 2023 m. kovo 13 d. sumokėjo 10 Eur, 2023 m. kovo 27 d. sumokėjo 80 Eur, o 2025 m. gegužės 26 d. sumokėjo 20 Eur. Atsakovas nurodė, kad išlaikymas buvo teikiamas ir grynaisiais pinigais, taip pat buvo perkamas maistas, iki 2023 m. spalio mėnesio atsakovas nurodo mokėjęs už ieškovės ir Dukros suvartotą elektros energiją, 2023 m. vasarą įrengė Dukros gyvenamosios vietos adresu gręžinį, kad nereiktų maistui pirkti vandens. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo už Dukrą gydytojui odontologui (duomenys neskelbtini) klinikoje 12 Eur (1 t., b. l. 65). Taigi, byloje, nors ir fragmentiniai, tačiau yra duomenys, patvirtinantys apie tai, kad Tėvas ginčo laikotarpiu įvairiais būdais prisidėjo prie Dukros išlaikymo. Teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo pateikti duomenis, kiek konkrečiai patyrė išlaidų Dukros poreikiams tenkinti, prie kurių atsakovas neprisidėjo, tačiau tai byloje nebuvo padaryta. Atitinkamai, ieškovės reikalavimas dėl 8 517,09 Eur įsiskolinimo ir, atitinkamai 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovo priteisimo teismo atmetamas, kaip nepagrįstas (neįrodytas).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš dalies buvo tenkintas tiek ieškovės ieškinys, tiek ir atsakovo priešinis ieškinys, negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas buvo priimtas vienos iš šalių naudai. Atitinkamai teismas sprendžia, kad kiekviena iš šalių šiuo atveju turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės T. N. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad nepilnametės U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta yra su motina T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukros U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki dukros U. V. pilnametystės, periodiškai teikiamo išlaikymo sumą pervedant į ieškovės T. N. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos ir priteistą išlaikymo sumą indeksuojant nuo teismo sprendimo priėmimo kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę T. N.

Nustatyti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. A. V. (toliau – tėvas) su dukra U. V. (toliau – ir dukra) bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (metų nelyginėmis savaitėmis), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18-19 val.

2. Negalėdamas pasiimti dukros 1 punkte numatytą savaitgalį dėl svarbios priežasties (ligos, buvimo užsienyje ar kt.) atsakovas vėliausiai likus dienai (išskyrus staiga pasireiškusios ligos atvejus) iki numatytos bendravimo su dukra dienos žinute el. paštu (duomenys neskelbtini) praneša apie tai T. N. (toliau – ir motina).

3. Bendravimo tvarkoje numatyta dukros pasiėmimo ir grąžinimo vieta - prie jos gyvenamojoje vietoje esančios tvoros vartelių.

4. Tėvas antradieniais ir ketvirtadieniais laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. turi teisę susisiekti ir privačiai (nedalyvaujant kitiems asmenims) bendrauti su dukra telefonu, elektroninėmis ryšio programėlėmis, vaizdo skambučiais.

5. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas ją paskutinę atostogų dieną 18-19 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo dukros lankoma ugdymo įstaiga, šventinių atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas.

6. Tėvas visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) bendrauja su dukra tėvo dieną ir savo gimimo dieną bei savo ruožtu užtikrina, kad visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) dukra praleidžia su motina motinos dieną ir motinos gimimo dieną.

7. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją to paties mėnesio paskutinę dieną 18-19 val., taip pat kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją to paties mėnesio 15 dieną 18-19 val.

8. Dukrai susirgus, tiek motina, tiek tėvas (priklausomai nuo to, pas kurį dukra tuo metu yra) turi nedelsdami informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą, tačiau dukros susirgimas nedaro įtakos teismo nustatytai bendravimo tvarkai.

9. Tėvas ir motina gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, tačiau pasiektas taikus atskiras susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta teismo sprendime, turi būti užfiksuotas raštu (apsikeičiant sms žinutėmis ar kt.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.