Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-361-227/2017

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08878-2017-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo

D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-963-940/2018 pagal pareiškėjų J. S., D. S., P. S., G. S. patikslintą skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., Z. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai skundu prašė pripažinti antstolio S. R. veiksmus vykdant vykdomąsias bylas: Nr. 0102/16/02203, Nr. 0102/16/02204, Nr. 0102/16/02205, Nr. 0102/16/02206, neteisėtais bei įpareigoti antstolį vykdant jas (bylas) surasti ir aprašyti skolininkės Z. B., po A. B. mirties paveldėtą turtą, nustatyti jo dabartinę būklę ir esamą turto vertę. Nurodė, jog antstoliui buvo pateikti penki vykdomieji raštai, iš kurių, vieną, antstolis visiškai įvykdė, pagal kitus keturis vykdomuosius raštus vykdomasis procesas nebaigtas, nes antstolis neatlieka jokių vykdomųjų veiksmų. Antstolis nesurado ir neaprašė skolininkei priklausančio turto, nenustatė jo vertės. Pagal vykdomuosius raštus skolininkė privalo patenkinti išieškotojų turtinio pobūdžio prievoles jos paveldėto po A. B. mirties likusio palikimą sudarančio turto vertės ribose. Nepaisant to, antstolis neatlieka vykdymo veiksmų, susijusių su nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kurį po A. B. mirties priėmė Z. B., įvertinimu. Nors palikimą sudarantis turtas yra aiškus, bet antstolis dėl nežinomų priežasčių nenustato paveldėto turto vertės. Antstolis privalo išsiųsti skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą; neįvykdžius raginimo – pradėti vykdyti teismo sprendimą priverstinai; nustatyti skolininkės po A. B. mirties palikimą sudarantį turtą; nustačius palikimą sudarantį turtą, nustatyti šio turto vertę; savo iniciatyva imtis visų reikiamų vykdymo proceso priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi teismas pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, priteisė iš pareiškėjų po 2,25 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad antstolio S. R. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0102/16/02203, Nr. 0102/16/02204, Nr. 0102/16/02205, Nr. 0102/16/02206, pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. vykdomuosius raštus, kuriais iš Z. B. kiekvieno iš pareiškėjo naudai priteistos atitinkamos sumos (žalos atlyginimas) jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose. Nustatė, kad antstolis vykdomosiose bylose 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, teikė užklausas apie skolininkei priklausantį turtą, palikimo priėmimo faktus. Iš 2016 m. lapkričio 29 d. pasiūlymo dėl nuosavybės įregistravimo ir kreipimosi į teismą Nr. S-16-102-24690 patvarkymo nustatė, jog antstolis įpareigojo skolininkę per dešimt dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybę į paveldėtą A. B. turtą; pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą Nekilnojamojo turto registre į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą ir nustatyti, kad Z. B. per teismo nustatytą terminą neįregistravus nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, išieškotojai turi teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre Z. B. nuosavybės teisių įgijimo faktą, skolininkės lėšomis (vykd. byl. Nr. 0102/16/02206, b. l. 26-27). Nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-739-1026/2018, kurioje esančiais duomenimis, pagal 2015 m. sausio 22 d. turto apyrašą mirusiojo A. B. palikimą sudaro nurodytas konkretus turtas. Panevėžio miesto 1-ame notaro biure po A. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Testamentų registro duomenimis, testamentinė mirusiojo įpėdinė – Z. B.. Skolininkė palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo liudijimas neišduotas. Skolininkei testamentu paliktas butas, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kiti statiniai; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. B. vardu. Kadangi antstolis patvarkymais priėmė vykdomuosius raštus vykdyti nepraleidęs įstatyme numatyto termino ir išsiuntė raginimus 2016 m. lapkričio 23 d., teismas atmetė patikslinto skundo dalis dėl antstolio pareigos išsiųsti skolininkei raginimą. Nustatė, kad antstolis, siekdamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, užklausė Testamentų registrą, Gyventojų registrą, Nekilnojamojo turto registrą (vykd. byl. Nr. 0102/16/02206, b. l. 24-25), pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkės nuosavybės teisės įregistravimo paveldėtam turtui (vykd. byl. Nr. 0102/16/02206, b. l. 26, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 str.). Kadangi priverstiniai išieškojimo veiksmai jau pradėti vykdyti, atmetė argumentus, kad antstolis nevykdo pareigos pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Iš 2015 m. sausio 22 d. turto apyrašo ir 2015 m. liepos 22 d. turto apyrašo papildymo nustatė, kad antstolis A. B. aprašė palikimą sudarantį turtą, kartu nurodė jo vertę, todėl po A. B. mirties palikimą sudarantis turtas bei jo vertė yra aiškūs. Sprendė, kad antstolis, netaikęs savo iniciatyva neįvertinęs turto ar neskyręs turto vertinimo ekspertizės (CPK 681 str. 1 d.), vykdymo procesą reglamentuojančių normų nepažeidė, nes skolininkės nuosavybės teisė į paveldėtą turtą nėra įregistruota viešajame registre (CPK 690 str. 2 d.). Teismas vadovavosi kasacinio teismo aiškinimu dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, pažymėjo, kad kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, todėl sprendė, kad nepaisant to, jog vykdomuosiuose raštuose apibrėžtas išieškojimas palikimą sudarančio turto vertės ribose, Z. B. priėmus palikimą pagal apyrašą, antstolis išieškojimą gali nukreipti tik į skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ne į skolininkės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 str.). Todėl antstolis neturėjo pagrindo atlikti veiksmų, susijusių su skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nustatymu ir jo vertinimu. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio, CPK 690 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad antstolis turi nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto faktą pagal viešojo registro duomenis, tuo tarpu Z. B. dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jos nuosavybės teisės paveldėtam turtui viešajame registre neįregistruotos. Kadangi skolininkė nuosavybės teisių į po A. B. mirties likusį turtą viešajame registre neįregistravo, sprendė, jog antstolis nenukreipdamas išieškojimo į Z. B. po A. B. mirties paveldėtą turtą, teisės normų nepažeidė. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 29 d. pasiūlymo dėl nuosavybės įregistravimo ir kreipimosi į teismą Nr. S-16-102-24690 patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojams ginti savo teises kreipiantis į teismą (CPK 593 str.), o pagal išieškotojų ieškinį Z. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-739-1026/2018 dėl leidimo nukreipti piniginį išieškojimą į Z. B. nuosavybės teise priklausantį, bet mirusiojo A. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Sprendė, kad pareiškėjai pasirinko vieną iš CK 1.138 straipsnyje numatytų savo pažeistų teisių gynybos būdų, o antstolis atliko visus įmanomus vykdymo veiksmus dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą, ėmėsi visų įmanomų CPK 624 straipsnyje nurodytų priemonių, kad teismo sprendimas būtų operatyviai vykdomas, vykdymo proceso nevilkino. Netenkinęs skundo teismas iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisė pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str., b. l. 1).

III. Atskirojo skundo motyvai

Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą, prašo prijungti Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-174-755/2018. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-9825-812/2017, atsisakė priimti pareiškimą, išaiškino pareiškėjams, kad jie prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turtą turi pateikti antstoliui. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-174-755/2018, pareiškėjų atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties atmetė, nurodė, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu pastaroji neatlieka šio turto teisinės registracijos savo vardu, CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti, kam priklauso registruotinas turtas, kokie nustatyti apribojimai, bet nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo. Minėtoje byloje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai sprendimai, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, yra skirtingi, kas negali būti toleruojama teisinėje valstybėje. Abiejose bylose sprendžiama dėl to paties - Nekilnojamojo turto registro duomenų reikšmės antstolio vykdymo veiksmų atlikimui. Vienoje byloje nustatytos aplinkybės turi įtakos kitos bylos teisingam išnagrinėjimui, nes vienoje byloje nustačius, kad vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys neturi jokios reikšmės atlikti vykdymo veiksmus ir išieškoti iš Z. B. po A. B. mirties paveldėto turto, kitoje byloje į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama, nes tai yra prejudicinis faktas.Teismas taip pat nepagrįstai keičia įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog iš skolininkės priteistos atitinkamos pinigų sumos, jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose. Minėtoje byloje jau pasisakyta dėl CK 5.53 straipsnio 1 dalies taikymo, nutarties pagrindu išduoti vykdomieji raštai. Iš šio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies yra aišku, kad antstolis privalo išieškoti teismo priteistas pinigų sumas iš skolininkės jos priimto palikimo sudarančio turto vertės ribose. Todėl skundžiamos nutarties argumentai dėl CK 5.53 straipsnio taikymo, yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimu, teismas nepagrįstai aiškina įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, iš esmės keisdamas įsiteisėjusį bei vykdytiną teismo sprendimą. Teismas įsiteisėjusioje nutartyje nenurodė, kad iš skolininkės priteistos sumos turi būti išieškomos iš paveldėto turto, priešingai, teismas priteisė atitinkamas sumas iš skolininkės palikimą sudarančio turto vertės ribose.Byloje atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su išvada, kad nesant paveldėto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto, nėra galimas tolimesnis vykdymo veiksmų atlikimas. Byloje nustatyta, kad antstolio S. R. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0102/16/02203, Nr. 0102/16/02204, Nr. 0102/16/02205, Nr. 0102/16/02206, pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. vykdomuosius raštus, kuriais iš Z. B. kiekvieno iš pareiškėjų naudai priteistos atitinkamos sumos (žalos atlyginimas) jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose. Skolininkė palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo liudijimas neišduotas. Iš 2016 m. lapkričio 29 d. pasiūlymo dėl nuosavybės įregistravimo ir kreipimosi į teismą Nr. S-16-102-24690 patvarkymo matyti, jog antstolis įpareigojo skolininkę per dešimt dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybę į paveldėtą A. B. turtą; pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą Nekilnojamojo turto registre į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą ir nustatyti, kad Z. B. per teismo nustatytą terminą neįregistravus nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, išieškotojai turi teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre Z. B. nuosavybės teisių įgijimo faktą, skolininkės lėšomis (vykd. byl. Nr. 0102/16/02206, b. l. 26-27). Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad išieškotojai yra pateikę patikslintą ieškinį Z. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-739-1026/2018 dėl leidimo nukreipti piniginį išieškojimą į Z. B. nuosavybės teise priklausantį, bet mirusiojo A. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjai yra pasirinkę vieną iš CK 1.138 straipsnyje numatytų savo pažeistų teisių gynybos būdų. Civilinė byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, sprendimas nėra priimtas. Pastebėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-668-544/2017, kuria buvo panaikintas anksčiau priimtas teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos, yra nurodyta, kad nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius raštus į atsakovės paveldėtą turtą, nes atsakovė, priėmusi palikimą pagal testamentą ir apyrašą, nesikreipdama į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teise į mirusiojo turtą, užkerta kelią realiai vykdyti išieškojimą. Pareiškėjai taip pat buvo kreipęsi į teismą su pareiškimu dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkei nuosavybės teise priklausantį, bet mirusiojo A. B. vardu registruotą turtą, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9825-812/2017 pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir išaiškino pareiškėjams, kad jie prašymą turi pateikti antstoliui. Teismas šioje byloje nustatė, kad palikėjo A. B. palikimą priėmė skolininkė Z. B., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2015 m. sausio 13 d., tokiu būdu ji tapo paveldėto turto savininke. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad nekilnojamajam bei registruotinam kilnojamam turtui nėra atlikta teisinė registracija, nėra kliūtis antstoliui atlikti išieškojimo veiksmus. Pažymėjo, kad CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti, kam priklauso registruotas turtas, kokie nustatyti turtui apribojimai, tačiau nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis pareiškėjams buvo pasiūlęs kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti skolininkę atlikti veiksmus (gauti paveldėjimo teisės liudijimą, registruoti turtą registruose), o jai to nepadarius nustatytu terminu, pripažinti jiems teisę atlikti veiksmus už skolininkę. Toks reikalavimas iš esmės atitiktų reikalavimą dėl teisės pripažinimo, numatytą CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-174-755/2018, pareiškėjų atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties atmestas. Teismas atmetė teiginį, kad būtina įregistruoti skolininkės Z. B. vardu daiktines teises į paveldėtą turtą. Pažymėjo, jog Z. B. nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atitinkamas nekilnojamasis turtas jai priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo tuo, kad nėra atlikta teisinė registracija jos vardu. Sprendė, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu pastaroji neatlieka šio turto teisinės registracijos savo vardu. Nurodė, kad CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti, kam priklauso registruotinas turtas, kokie nustatyti apribojimai, bet nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo. Teismas sprendė, kad antstolis 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-16-102-24690 pasiūlydamas išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą, o Z. B. įpareigojimo neįvykdžius, pavesti minėtus veiksmus atlikti išieškotojams, veikė tinkamai.Apelianto nuomone, esant tokiems Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-174-755/2018, motyvams, jais turėtų būti vadovaujamasi ir nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Mano, kad antstolis turi nevilkinti vykdymo proceso, turi surasti ir aprašyti skolininkės paveldėtą turtą, užfiksuoti jo dabartinę būklę bei paveldėto turto vertę, kadangi neatlikta paveldėto turto teisinė registracija netrukto į jį nukreipti išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas ignoruoja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-174-755/2018, motyvus, kad CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, todėl antstolis S. R., 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-16-102-24690 pasiūlydamas išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą, o Z. B. įpareigojimo neįvykdžius, pavesti minėtus veiksmus atlikti išieškotojams, veikė tinkamai. Kaip minėta, pareiškėjai tokiu pasiūlymu yra pasinaudoję ir kreipęsi į teismą su ieškiniu dėl išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą. Tokiu būdu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-174-755/2018, motyvams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-739-1026/2018 bus priimtas bei įsiteisės sprendimas, antstolis neturi galimybės vykdyti išieškojimo iš skolininkės paveldėto turto. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai keičia įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, jog iš skolininkės priteistos atitinkamos pinigų sumos, jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti neturi pagrindo. Minėtos nutarties motyvuose konstatuojama, kad palikėjas automobilio sprogimo metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo atsakovei – palikimą priėmusiai įpėdinei (CK 5.1, 5.50, 5.67 str.). Pažymima, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o atsakovė ieškovams turi atsakyti tik A. B. palikimą sudarančio turto verte (CK 5.53 str. 1 d.). Nurodoma, kad jei turto ji paveldės mažiau, visa žala nebus atlyginta, o jei paveldės daugiau - bus visa žala atlyginta. Nors Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje dviprasmiškai nurodoma, kad pinigų sumos priteisiamos iš atsakovės jos paveldėto po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose, kas apelianto nuomone reiškia, jog galima nukreipti išieškojimą ir į skolininkės asmeninį turtą, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į formuojamą teisminę praktiką, CK 5.53 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu. Manytina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga kreiptis į teismą dėl aukščiau minėtos nutarties išaiškinimo, tačiau įvertinus jos motyvus, teisinį reglamentavimą, formuojamą teisminę praktiką dėl tokio pobūdžio išieškojimo vykdymo šiuo metu negalima konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad nukreipiant išieškojimą į paveldėtojos asmeninį turtą iš esmės būtų pažeista tokio palikimo priėmimo būdo paskirtis ir būtų pažeisti šio asmens teisėti lūkesčiai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeista.