- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-174-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- D. S., P. S., J. S., G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-174-755/2018
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08665-2017-8
2018 m. vasario 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S., P. S., J. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9825-812/2017 pagal pareiškėjų D. S., P. S., J. S. ir G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., antstoliui S. R. dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. S., P. S., J. S. ir G. S. prašė:
vykdant ieškojimą iš skolininkės Z. B. pareiškėjo D. S. naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą raštą Nr. VR-1822 (vykdomoji byla Nr. 0102/16/02205) leisti nukreipti piniginį išieškojimą į 10 184 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vykdymo išlaidas į skolininkės Z. B. nuosavybės teise priklausantį, A. B. vardu registruotą turtą – 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys: kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 293 vnt. UAB „Garažų vartai“ akcijų, nominalios akcijų vertės 28,96 Eur, įgytą paveldėjimo būdu;
vykdant ieškojimą iš skolininkės Z. B. pareiškėjos G. S. naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą raštą Nr. VR-1822, civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016 (vykdomoji byla Nr. 0102/16/02204) leisti nukreipti piniginį išieškojimą į 10 064,59 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vykdymo išlaidas į skolininkės Z. B. nuosavybės teise priklausantį, A. B. vardu registruotą turtą – 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys: kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 293 vnt. UAB „Garažų vartai“ akcijų, nominalios akcijų vertės 28,96 Eur, įgytą paveldėjimo būdu;
vykdant ieškojimą iš skolininkės Z. B. pareiškėjo J. S. naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą raštą Nr. VR-1822, civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016 (vykdomoji byla Nr. 0102/16/02203) leisti nukreipti piniginį išieškojimą į 14 512,51 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vykdymo išlaidas į skolininkės Z. B. nuosavybės teise priklausantį, A. B. vardu registruotą turtą – 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys: kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 293 vnt. UAB „Garažų vartai“ akcijų, nominalios akcijų vertės 28,96 Eur, įgytą paveldėjimo būdu;
vykdant ieškojimą iš skolininkės Z. B. pareiškėjo P. S. naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą raštą Nr. VR-1822, civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016 (vykdomoji byla Nr. 0102/16/02206) leisti nukreipti piniginį išieškojimą į 10 000 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vykdymo išlaidas į skolininkės Z. B. nuosavybės teise priklausantį, A. B. vardu registruotą turtą – 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys: kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 293 vnt. UAB „Garažų vartai“ akcijų, nominalios akcijų vertės 28,96 Eur, įgytą paveldėjimo būdu.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad Z. B. yra testamentinė įpėdinė po A. B. mirties. Ji priėmė palikimą, nuosavybės teise valdo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau neatlieka veiksmų, kad minėtas turtas viešuose registruose būtų įregistruotas jos vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjams, kad jie prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turtą turi pateikti antstoliui.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-16-102-24690 antstolis S. R. įpareigojo skolininkę per 10 dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybę į paveldėtą A. B. turtą bei pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre į paveldėtą iš A. B. nekilnojamąjį turtą, o Z. B. įpareigojimo neįvykdžius, pavesti minėtus veiksmus atlikti išieškotojams. Nustatė, kad palikėjo A. B. palikimą priėmė skolininkė Z. B., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2015 m. sausio 13 d. Tokiu būdu, Z. B. tapo paveldėto turto savininke.
5. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad nekilnojamajam bei registruotinam kilnojamam turtui nėra atlikta teisinė registracija, nėra kliūtis antstoliui atlikti išieškojimo veiksmus. Pažymėjo, kad įstatymai gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, tačiau šalims sandoris galioja, jei ir nėra privalomai įregistruotas, šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarime. Civilinio kodekso penktosios knygos normos nenumato, kad priėmusių palikimą įpėdinių teisės atsiranda tik po to, kai jiems yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir yra atlikta turto teisinė registracija. CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti, kam priklauso registruotas turtas, kokie nustatyti turtui apribojimai, tačiau nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis pareiškėjams buvo pasiūlęs kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti skolininkę atlikti veiksmus (gauti paveldėjimo teisės liudijimą, registruoti turtą registruose), o jai to nepadarius nustatytu terminu, pripažinti jiems teisę atlikti veiksmus už skolininkę. Toks reikalavimas iš esmės atitiktų reikalavimą dėl teisės pripažinimo, numatytą CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjai nekelia.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
8. Nurodo, kad antstoliui jokiu teisės aktu nesuteikta teisė taikyti paveldėjimo teisę reglamentuojančių nuostatų ir spręsti, ar konkrečiu atveju nuosavybės teisė perėjo paveldėtojui ar ne, be kita ko, antstoliui nesuteikta teisė paneigti viešojo registro duomenų, priešingai, antstolis, vadovaudamasis CPK 690 straipsnio nuostatomis, nustatydamas turto savininką, privalo vadovautis viešojo registro duomenimis.
9. Teigia, jog teismo išvada, kad tiek pareiškėjai, tiek antstolis laikytini sandorio šalimis, todėl jiems iš sandorio kylančios teisės ir pareigos atsirado ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarime, yra visiškai nepagrįsta. Šie asmenys yra tretieji asmenys šio palikimo priėmimo sandorio atžvilgiu, tačiau negali būti laikomi palikimo priėmimo sandorio šalimis.
10. Mano, jog teismo pateiktas pasiūlymas, kad pareiškėjai turėtų kreiptis į antstolį, kuris prašymo nukreipti išieškojimą į pareiškime nurodytą turtą pagrindu nukreiptų ieškojimą į viešajame registre kito asmens vardu registruotą turtą, yra neteisėtas ir nepagrįstas ne tik dėl to, jog antstolis privalo vadovautis įstatymais bei viešojo registro duomenimis, tačiau toks pasiūlymas prieštarauja formuojamai teismų praktikai.
11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kaip atsisakymo priimti procesinį dokumentą pagrindą nurodė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taigi, tam tikrai bylų kategorijai išankstinė ginčų sprendimų ne teisme tvarka gali būti nustatyta išimtinai įstatymu, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokio įstatymo, kurio nuostatomis pareiškėjai nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepatvirtina priešingų pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, todėl apeliantų atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas jų nekartoja.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
16. Kaip matyti, apeliantai skundą iš esmės grindžia tuo, kad neva būtina įregistruoti skolininkės Z. B. vardu daiktines teises į paveldėtą turtą, nes priešingu atveju, yra pažeidžiami pareiškėjų interesai, sukuriamas apsunkinimas išieškoti iš skolininkės jiems priteistas sumas. Atmetant šį argumentą, pažymėtina, jog Z. B. nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atitinkamas nekilnojamasis turtas jai priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo tuo, kad nėra atlikta teisinė registracija jos vardu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
17. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad daiktinės nuosavybės teisės į skolininkės po A. B. mirties paveldėtą turtą nėra įregistruotos VĮ Registrų centre. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnis) įtvirtintas savininko teises. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, t. y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai. Todėl antstolis S. R., 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-16-102-24690 pasiūlydamas išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Z. B. įregistruoti nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą, o Z. B. įpareigojimo neįvykdžius, pavesti minėtus veiksmus atlikti išieškotojams, veikė tinkamai.
18. Pažymėtina, kad priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662 – 727 straipsniai). Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis). Sprendžiant dėl išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą, turi būti patikrinama, ar suieškotas turtas iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise skolininkui. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba kitą registruojamą turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (CPK 690 straipsnis). Prieš nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2007). Taigi, viešų registrų duomenys apie skolininkui priklausantį turtą yra įrodymai, kurių pagrindu antstolis sprendžia apie šio turto savininką. Dėl to esminė informacija, turinti įrodomąją reikšmę, apie turto savininką yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, priešingai apeliantų argumentams, tai nereiškia, kad atlikdamas pareigą nustatyti skolininko nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą antstolis apsiriboja vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jeigu iš kitų antstoliui prieinamų viešų registrų ar kitų įrodymų matyti, kad turtas gali priklausyti atskirai skolininkui ar kartu su kitais asmenimis.
19. Apeliantų atskirojo skundo argumentai apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės, nes teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu pastaroji neatlieka šio turto teisinės registracijos savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad teisinės registracijos neatlikimas nėra ir negali būti priežastimi atlikti išieškojimo veiksmų. Priešingas vertinimas pažeistų teisėtus kreditoriaus interesus, proporcingumo ir interesų derinimo principus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti, kam priklauso registruotinas turtas, kokie nustatyti apribojimai, bet nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Kartu pažymėtina, jog apeliantų skunde nurodytos kitų teismų nutartys priešingos išvados nesuponuoja, nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų. Šiuo atveju teismas, nuspręsdamas atsisakyti priimti pareiškimą, pagrįstai darė nuorodą į CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, išaiškindamas, jog prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turtą pareiškėjai turi pateikti antstoliui. Tokiu būdu, skundžiama teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.