Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-668-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1546-828/2017 pagal ieškovų D. S., P. S., J. S., G. S. ieškinį atsakovei Z. B., tretiesiems asmenims antstoliui S. R., notarei V. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę Z. B. atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarę su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti atsakovei dešimties darbo dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytiems įsipareigojimams įvykdyti, o neįvykdžius sprendimo per nurodytą terminą skirti atsakovei 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną ieškovų naudai; 3) nustatyti, kad atsakovei Z. B. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, bet kuris iš ieškovų turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarę su visai reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovės lėšomis.Nurodė, jog atsakovė nevykdo teismo sprendimo dėl turtinės, neturtinės žalos ir kitų priteistų sumų išmokėjimo ieškovams, nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jai išdavimo bei neregistruoja savo nuosavybės teisės į po A. B. mirties pagal testamentą paveldėtus nekilnojamojo turto objektus. Tokiu būdu atsakovė užkerta galimybę įvykdyti ieškovams priteistus turtinius reikalavimus bei pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises. Dėl to ieškovai reiškia netiesioginį ieškinį, kurio tikslas yra tas, jog atsakovė įgyvendintų teises į nekilnojamojo turto objektų įregistravimą savo nuosavybėn, ką vengia atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ji įpareigota kreiptis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ dėl paveldėto turto įregistravimo nuosavybės teise, taip pat sprendimo dalį, kuria leista atlikti šiuos veiksmus ieškovams, jei to nustatytu laiku neįvykdys atsakovė, ir kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams bei valstybei. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016, kuris įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d., iš atsakovės ieškovams yra priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas po A. B. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose. 2016 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016 išdavė ieškovams vykdomuosius raštus, kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui S. R.. Atsakovė 2015 m. sausio 12 d. kreipėsi į Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo pagal testamentą ir pagal paveldimo turto apyrašą, kuris 2015 m. sausio 12 d. notaro vykdomuoju pavedimu buvo pavestas atlikti įpėdinės pasirinktam antstoliui. 20 15 m. sausio 22 d. antstolis A. B. sudarė 19 611 Eur vertės turto, likusio po A. B. mirties, apyrašą, kuriame įtrauktas butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, galima teigti, jog atsakovė Z. B. priėmė palikimą pagal testamentą ir apyrašą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, tačiau ji notarui iki bylos nagrinėjimo nebuvo pareiškusi prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) bei nesiėmė veiksmų dėl jos nuosavybės teisių į paveldėtą A. B. nekilnojamąjį turtą, nurodytą antstolio sudarytame turto apraše, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir duomenų tikslinimo VĮ „Registrų centre“, nepristatė notarui paveldimo turto nuosavybės dokumentų). Iš antstolio S. R. 2016 m. lapkričio 29 d. pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybę į paveldėtą A. B. turtą, tačiau nėra duomenų, kad šį įpareigojimą atsakovė būtų įvykdžiusi. Todėl ieškovai pagrįstai teigia, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal aukščiau paminėtus vykdomuosius raštus į atsakovės paveldėtą turtą, nes atsakovė, priėmusi palikimą pagal testamentą ir apyrašą, nesikreipdama į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teises į mirusio A. B. turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdama ieškovų, kaip išieškotojų ir kreditorių, interesus. Dėl šios priežasties ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę atlikti paveldėto turto teisinės registracijos veiksmus, o, jai to nepadarius, leisti jiems patiems atlikti šiuos veiksmus atsakovės vardu bei lėšomis.CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Kadangi įstatymas suteikė teisę, bet nenustatė pareigos paveldėtojai kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovų reikalavimą ir įpareigoti atsakovę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškiniu taip pat prašė nustatyti, kad, atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, bet kuris ieškovas turi teisę kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėtojai Z. B. po A. B. mirties ir įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į pagal testamentą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kurį pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino. Toks ieškinio reikalavimas yra prašymas dėl būsimo ir palankaus ieškovams teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių ar vykdymo tvarkos pakeitimo, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo sprendimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus, kad dėl nutarties 19 punkte nurodytų argumentų negali būti tenkinamas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra pagrindo svarstyti ir reikalavimo dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 273 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų pareikštą ieškinį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atsakovės apeliacinį skundą, iš dalies sutinka su jo argumentais, jog teismo sprendimas iš esmės yra neįvykdomas. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys).Patenkinus ieškinio reikalavimą taip, kaip jis pareikštas, ieškovai faktiškai vis tiek negalėtų atlikti teisinės registracijos pagal teismo sprendimą atsakovės vardu, nes neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, turinčių būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises pagal nutarties 21 punkte nurodyta reglamentavimą. Ieškiniu ieškovai nereiškė reikalavimo įpareigoti atsisakiusią dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pas notarę kreiptis atsakovę pateikti ieškovams pirminius nuosavybės teisės dokumentus, būtinus paveldėjimo procedūroms, teisinei registracijai atlikti, nors ir prašė teismo nustatyti, kad ieškovai turi teisę kreiptis į notarą „su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išvadavimo, tam kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota atsakovės Z. B. <...> nuosavybės teisė į butą <...> gyvenamąjį namą <...> žemės sklypą <....>. N. V. J. procesiniuose dokumentuose teismui kaip tik ir pabrėžia, kad paveldėtojai paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes ji nepateikė prašymo dėl duomenų tikslinimo VĮ „Registrų centrui“ ir nepristatė paveldimo turto nuosavybės dokumentų. Todėl byloje taip ir liko neaišku, kokiu būdu ieškovai ketina gauti tuos „visus“ dokumentus, kurių reikės vykdant teismo sprendimą, atliekant paveldėjimo procedūras ir atliekant teisinę registraciją. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taip ir liktų priklausomas nuo atsakovės valios ir veiksmų, nors iš ieškovų paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad jie siekė visai ne tokių pasekmių. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą CK 1.138 straipsnyje. Ieškovų pareikštas ieškinys pagrįstas kreditorių teisių apsauga. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).Kasacinio teismo praktikoje dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo pažymima, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-146/2007; Nr. 3K-3-312/2008; Nr. 3K-3-520/2012; kt.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus tikėtina, jog, mirusiojo A. B. įpėdinei Z. B. atsisakius kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovai turi teisę atsakovės vardu pareikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo CK 6.68 straipsnio pagrindu, kad priverstinis skolų išieškojimas būtų nukreiptas į mirusio A. B. vardu įregistruotą turtą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai ir pareiškė ieškinį atsakovei, kuriame išdėstė faktines aplinkybes, jų nuomone, sudarančias pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu. Ieškovai pareikštą ieškinį kvalifikavo kaip netiesioginį, kadangi siekė, jog atsakovė įgyvendintų nuosavybės teises į paveldimą nekilnojamąjį turtą, kurias atsakovė turi, tačiau vengia įgyvendinti. Ieškinyje pabrėžta, kad jų turima turtinio pobūdžio prievolė į atsakovę yra galiojanti, jos vykdymo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė geruoju šios prievolės nevykdo. Pirmosios instancijos teismas, nors ieškovų ieškinį patenkino iš dalies, tačiau nenustatė ieškinyje nurodytų netiesioginio ieškinio sąlygų buvimo (nebuvimo), jų nevertino, nepasisakė dėl visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei dėl to, kodėl ieškinio nekvalifikuoja netiesioginiu ieškiniu, o procesinį sprendimą priima vadovaudamasis tik bendrosiomis CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 1.138 straipsnio 1 punkto nuostatomis. Todėl liko neišspręstas ieškovų pareikštas reikalavimas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo pagal CK 6.68 straipsnio normas, nors CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Iš teismo sprendimo negalima nustatyti, kokiu faktinių aplinkybių pagrindu ir kokia materialinės teisės norma vadovaudamasis teismas iš dalies patenkino ieškinį. Negalėdama to nustatyti, teisėjų kolegija negali patikrinti, ar teismas tinkamai įvertino įrodymus, ar tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. negali patikrinti, ar teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovų nurodytos susiklosčiusios situacijos aplinkybės bei įvardinta pareikšto ieškinio teisinė kvalifikacija (netiesioginis ieškinys) leidžia pagrįstai vertinti, jog ieškovai išties siekė pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovei Z. B., tačiau netinkamai suformulavo ieškinio dalyką (nutarties 19-21 punktai). Jei pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškinį, kuriame jo juridiniu pagrindu buvo nurodytos CK 6.68 straipsnis, būtų nustatinėjęs, ar yra visos būtinos sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį, būtų pastebėjęs, jog ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir jo juridinė kvalifikacija neatitinka ieškinyje pagal netiesioginio ieškinio pagrindą suformuluoto ieškinio dalyko. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio ieškinio neatitikimo CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams nepastebėjo ir termino ieškovams pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, atitinkantį nutarties 24 punkte nurodytas netiesioginio ieškinio sąlygas, nenustatė (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė esminių faktinių bylos aplinkybių, būtinų sprendžiant klausimą dėl netiesioginio ieškinio pagrįstumo, ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovų reikalavimų, be pagrindo netaikė CK straipsnio 6.68 straipsnio normų bei CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 138 straipsnio nuostatų. Todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisminio ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis), o teismo sprendimas - teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų (nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinio dalykui, atitinkančiam ieškinio pagrindą, suformuluoti), nes nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovų pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2, 4 punktai), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme, be to, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla nėra tinkamai ištirta. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.