- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1924-432/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vagonai“
- Ieškovas
- UAB „Autorail“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus vagonai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autorail“ ieškinį dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus vagonai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir priimti teikiamą pareiškimą.
2. Prašymą grindė tuo, jog apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2019-09-12, iš antstolio gavęs vykdomuosius dokumentus. Procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, nes atsakovo patalpose Kęstučio g. 47, Vilniuje, nuo 2019-05-06 iki 2019-07-07 vyko remontas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovo buveinės patalpose atliekami remonto darbai nėra laikytini svarbia priežastimi nepriimti procesinių dokumentų ir netikrinti buveinės adresu ateinančios korespondencijos. Asmeniui, pristatančiam procesinius dokumentus, nepavykus adresato rasti, paliekamas pranešimas apie dokumento atsiėmimą pašte. Pasibaigus remonto darbams, atsakovas, būdamas rūpestingas, galėjo pasitikrinti gautą korespondenciją ir taip sužinoti apie bylos iškėlimą. Pažymėjo ir tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti buveinės adresu ir po nurodyto remonto atlikimo. Nebuvo procesiniai dokumentai įteikti ir atsakovo vadovės gyvenamosios vietos adresu. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog pats atsakovas nerūpestingu elgesiu sudarė tokią situaciją, jog negavo siunčiamų procesinių dokumentų. Atsakovas pareiškime nenurodė, kaip jam teismas galėjo įteikti procesinius dokumentus kitokiu būdu ar kitu adresu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateiktame pareiškime nurodė, jog apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2019-09-12, o iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė (pasirašė) 2019-10-07, t. y. po 25 dienų nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, t. y. įstatymo leidėjas nustatė, jog 20 dienų terminas, skaičiuojamas netgi ne nuo sprendimo už akių įteikimo, o nuo jo priėmimo, yra pakankamas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių svarbias priežastis, jog pareiškimo pateikimui reikėjo 25 dienų, pareiškimas negalėjo būti parengtas ir teismui pateiktas anksčiau. Pareiškimo parengimas nereikalavo ilgo laiko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors atsakovo pareiškimas buvo rengiamas ilgai, jis pateiktas su trūkumais (į lietuvių kalbą neišversti užsienio kalba surašyti dokumentai), todėl teismas negalėtų jo priimti, o turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kas užtęstų pareiškimo priėmimo stadiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-10-09 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- atnaujinti atsakovui UAB „Vilniaus vagonai“ terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19426-960/2019 peržiūrėjimo paduoti ir atsakovo teikiamą pareiškimą priimti.
7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog civilinė byla Nr. e2-19426-960/2019 buvo išnagrinėta, priimant sprendimą už akių, atsakovui apie tai nežinant, o apie civilinę bylą bei priimtą sprendimą sužinojo, antstoliui pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, t. y. gavęs antstolio Roberto Vasiliausko 2019-09-11 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/01272. Teigia, jog nepagrįsta yra išvada, kad atsakovas, sužinojęs apie priimtą sprendimą, su juo galėjo susipažinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas taip pat nurodo, kad patalpos Kęstučio g. 47, Vilniuje, kuriose yra registruota atsakovo veikla, nuo 2018-03-01 nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB „Inotransa“. Pasibaigus nuomos santykiams ir nuomininkui perdavus biurą atsakovui, nurodytose patalpose nuo 2019-05-06 iki 2019-07-07 (bylos nagrinėjimo metu) buvo atliekami remonto darbai. Atsakovas teigia, jog jam negalėjo būti įteikti teismo procesiniai dokumentai, dėl ko atsakovas nežinojo apie teisme negarinėjamą civilinę bylą ir apie sprendimą už akių.
9. Atsakovas dėsto, jog sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių- teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka- neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-191/2009).
Šalies argumentai
10. Apeliantas paaiškina, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie jam pareikštą ieškinį, o vėliau priimtą teismo sprendimą už akių. Sužinojimas apie priimtą sprendimą nereiškia, kad atsakovas iškart turėjo galimybę su juo susipažinti, jį įvertinti. 2019-09-12 sužinojęs apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus, atsakovas iš karto ėmė aiškintis situaciją. Supratęs, kad neturi reikiamų teisinių žinių ir pats negalės tinkamai reaguoti, kreipėsi pagalbos. Kaip matyti iš EPP duomenų, 2019-09-17 prisijungė prie EPP ir gavo galimybę susipažinti su sprendimu. Taip pat, nevilkindamas laiko ir suradęs priimtinus atstovus, atsakovas 2019-09-27 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija “NOILEX”, kuriai pavedė parengti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino pareiškimui paduoti atnaujinimo. 2019-10-07 buvo parengtas ir pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti terminą pareiškimui pateikti. Pareiškimas buvo rengiamas skubiai, nelaukiant sutarties vertimo. Taigi, nuo atsakovo prisijungimo prie EPP ir realios galimybės susipažinti su byla ir sprendimu, nuo 2019-09-17 iki 2019-10-07, praėjo 20 dienų.
Atsiliepimas
11. Ieškovas UAB „Autorail“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.
12. Atsiliepime parašyta, jog procesiniai dokumentai atsakovui byloje buvo siunčiami penkis kartus- keturis kartus jo registruotos buveinės adresu (2019-05-20, 2019-06-20, 2019-07-22, 2019-09-02), o taip pat ir Juridinių asmenų registre nurodytai atsakovo vadovei N. K. (2019-06-05). Atsakovas, žinodamas, kad jo viešai nurodytu registruotos buveinės adresu ilgą laiką bus vykdomi remonto darbai, privalėjo iš anksto pasirūpinti, kad jį pasiektų minėtu adresu siunčiama korespondencija, t. y. arba pakeisti savo registruotos buveinės adresą, arba reguliariai patikrinti registruotos buveinės pašto dėžutę (ko daryti remonto darbai netrukdo). Remonto darbai vyko nuo 2019-05-06 iki 2019-07-07, kai tuo tarpu procesiniai dokumentai atsakovo registruotus buveinės adresu net du kartus buvo siųsti, pasibaigus šiems darbams, t. y. 2019-07-22 ir 2019-09-02. Priežasčių, kodėl atsakovas negalėjo gauti procesinių dokumentų, pasibaigus remonto darbams, atsakovas nenurodė.
Šalies argumentai
13. Ieškovas teigia, jog atsakovas, 2019-09-12 sužinojęs apie sprendimą už akių, nesugebėjo operatyviai kreiptis į teismą, išnykus priežastims, sutrukdžiusioms laiku paduoti pareiškimą, o tai yra dar viena savarankiška priežastis jo prašymui dėl procesinio termino atnaujinimo atmesti. Ieškovo manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas procesinį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl procesinis terminas negali būti atnaujintas.
14. Susipažinimo su sprendimu už akių laikas yra įskaičiuotas į 20 dienų procesinio termino laiką. Priešingu atveju būtų įmanoma piktybiškai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nurodant, kad procesinis terminas negali būti skaičiuojamas, nes šalis, nors ir žino apie tam tikrą procesinį dokumentą, vis dar su juo nesusipažino.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą dėl termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo.
17. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą, priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Taigi teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.
18. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą- ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama, teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam- pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai- užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai- įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
19. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga- kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui. Juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). Minėta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu. Vadinasi, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes, procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovui vyko penkis kartus. Pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu 2019-05-20, 2019-06-20, 2019-07-22, 2019-09-02. 2019-06-05 teismas procesinius dokumentus siuntė vadovės adresu nurodytu Juridinių asmenų registre, tačiau nepatikrinta ar nurodytas adresas yra deklaruota vadovės gyvenamoji vieta. Visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Juridinių asmenų registre yra skelbiamas įmonės elektroninis paštas- v_vagonai@inbox.lt. Tad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turėjo išnaudoti visas galimybes, mėgindamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas (CPK 123 straipsnio 4 dalis) reikšmingas, sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis).
21. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu- teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
22. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir ar nebuvo pažeistos atsakovo teisės būti realiai informuotam apie vykstantį teismo procesą ir išklausytam teisme.
23. Atsakovas nurodo, jog buveinės patalpose nuo 2019-05-06 iki 2019-07-07 buvo atliekamas remontas ir apie teismo sprendimą už akių sužinojo, gavęs antstolio 2019-09-11 patvarkymą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinęs su šio sprendimo turiniu, bet iš viso nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą, tai pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Organizaciniai nesklandumai patalpų remonto metu gali būti pripažįstami svarbia aplinkybe terminui atnaujinti. Atsakovas teigia, jog gavęs antstolio patvarkymą, 2019-09-17 prisijungė prie EPP sistemos ir susipažino su sprendimu už akių, 2019-09-27 kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir 2019-10-07 pateikė pareiškimą. Sutiktina su apelianto nurodyta teismo praktika, jog iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių- teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-191/2009). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, jog atsakovas iš esmės elgėsi sąžiningai, stengėsi išsiaiškinti, iš kur kyla antstolio patvarkyme nurodyta informacija, susipažino su sprendimu už akių ir įvertinęs savo galimybes, kreipėsi teisines pagalvos. Minėti atsakovo veiksmai išsitęsia laike, tačiau vertintina, jog procesinis terminas praleistas nežymiai.
24. Kasacinis teismas formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Derinant asmens teisę į teisingą teismą užtikrinimo, juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą ir civilinio proceso koncentruotumo bei veiksmingumo reikalavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, nepagrįstai nepatenkino atsakovo prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, todėl skundžiamoji nutartis panaikintina ir termino atnaujinimo bei prašymo priėmimo klausimas gražintinas pirmos instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Atsakovas prašyme dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateikęs ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pareiškimo priėmimo klausimo, o grąžina jį spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nesprendžiamas, kol nėra išspręstas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovo UAB „Vilniaus vagonai“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutartį panaikinti ir atsakovo UAB „Vilniaus vagonai“ pareiškimo dėl termino atnaujinimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.