- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1109-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00856-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. D. priteisti 285,87 Eur skolos, 257,28 Eur delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.1. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-018898, pagal kurią pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei ir perdavė naudotis ir valdyti kilnojamuosius daiktus: spintą „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 25 mėnesių terminą. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolinga pradinei kreditorei 285,87 Eur.
1.2. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kad pasikeitė pradinis kreditorius, ir pareikalavo įvykdyti prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės A. D. 285,87 Eur skolos, 25,73 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 311,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
2.2. Atsakovė neįvykdė prievolės pagal sutartį, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
2.3. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 257,28 Eur delspinigių. Šalių sudarytos sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ yra numatyta, kad klientas, laiku neapmokėjęs pateiktos sąskaitos, už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo visos įsiskolinimo sumos.
2.4. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis. Kadangi buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
2.5. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, t. y. pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino jas iki 0,05 procentų dydžio, kuris atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 25,73 Eur (285,87 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių, o likusią reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 257,28 Eur delspinigių; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės A. D. 17,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šalių sudarytos Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-018898 bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Taigi pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.
3.2. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų dydžiui ar trukmei negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
3.3. Teismas, netesybų dydį sumažindamas iki 25,73 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laikotarpį – 180 dienų.
3.4. Ieškovės nuomone, jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį. Tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, taip pat ir su sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB ,,Be kredito“ ir atsakovės A. D. prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-018898 pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – baldus – spintą „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 25 mėnesių terminą. Sutartyje šalys taip pat numatė, jog pasibaigus sutarties terminui atsakovė gali įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą ieškovei UAB „Legal Balance“ (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsniai).
7. Pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 25 mėnesių terminui už apskaičiuotas mėnesio įmokas, o atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku nevykdė – įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolinga pradinei kreditorei 285,87 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kad pasikeitė pradinis kreditorius, ir pareikalavo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo.
8. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista nurodyta skolos suma, taip pat neskundžia, todėl kolegija skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
9. Nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 257,28 Eur delspinigių (apskaičiuodama delspinigių sumą, ieškovė taikė 0,5 proc. tarifą, numatytą sutartyje), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl teismo pareiga kontroliuoti, ar prašomos priteisti netesybos nėra nepagrįstai didelės. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, t. y. pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino netesybas iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 25,73 Eur delspinigių (285,87 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusią reikalavimo dėl delspinigių dalį atmetė.
10. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovės (vartotojos), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
11. Byloje nėra ginčo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, prekę sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iš juridinio asmens – verslo subjekto – įsigijo asmeniškai fizinis asmuo.
12. Nagrinėjamu atveju dėl prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo teismas nusprendė atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, ir nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, rėmėsi Vartojimo kredito įstatyme nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais.
13. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto numatyti būsimus kreditoriaus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos individualias aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos, ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
15. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta maksimali delspinigių riba – 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną – gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, o vadovavosi jomis kaip orientacinėmis, leidžiančiomis įvertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šalių sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną delspinigių sumą, nenukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, priteistinų netesybų dydžiui apskaičiuoti pagrįstai pritaikė 0,05 proc. tarifą ir jų sumą apskaičiavo už 180 dienų. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteista delspinigių suma, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele suma.
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius, kurių suma iš esmės siekia skolos sumą, tenkinimas prieštarautų pagrindiniams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui, iškreiptų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
18. Papildomai pažymėtina, jog, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.
20. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo netenkintinas, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
22. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ieškovei nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.