- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1-455-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23435-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, 2018-11-22 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda, 2019-02-14 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – pritaikius 64 (1) str. paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn. įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atliko 2019-10-09, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. 2020-06-15, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia įrėmė S. S. rankas į krūtinės sritį, ir ją taip pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ir griūdama susitrenkė veidą į spintelę ir bei susitrenkė nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas, taip pat atsirado mėlynė ties nosim, po kaire akimi ir ties kairės akies voku. Po to nukentėjusiajai S. S. atsistojus ir vėl bandant pro jį pareiti, jis (A. L.), tyčia įrėmė S. S. rankas į krūtinės sritį ir pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ir griūdama susitrenkė galvą, dėl ko juto stiprų skausmą galvos srityje. Po to S. S. atsistojus ir bandant vėl pro jį pareiti, jis (A. L.), tyčia įrėmė S. S. rankas į krūtinės sritį ir pastarąją pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės ir susitrenkė visą kūną ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to A. L. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-06-15, apie 22.30 val., namo miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu su S. S., stumdė pastarąją ir delnu sudavė vieną smūgį į veidą ir taip nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. parodė, kad jis tą dieną buvo išgėręs. Kartu su S. S. gyvena 4 metus. Konfliktas su sugyventine įvyko 2020-05-15, nes ji negrįžo namo dvi paras. Jie apsistumdė virtuvėje ir ji negriuvo, o atsitrenkė į spintelę. Atsirado nukentėjusiajai mėlynė, bet kraujo teigė nematęs. Kai ji atsistojo ar stūmė ją dar kartą nepamena, nes praėjo daug laiko. Pripažino, kad stūmė ją du kartus ir, kad miegamajame kambaryje trenkė jai į veidą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
3. Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaravo 2020-06-16, 2020-07-08 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. L. duotiems parodymams (b. l. 95-96, 101-102).
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
5. Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
6. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad maždaug prieš savaitę iki įvykio sugyventinis A. L. ėmė girtauti kiekvieną dieną ir jie dėl to pykdavosi. Neblaivus A. L. vis ieškodavo priekabių, siekdavo sukelti konfliktus, kurių ji stengėsi išvengti, kaltindavo neištikimybe. 2020- 06-15 A. L. jai taip pat prikaišiojo, kad iš darbo grįžo ne 17 val., o 19.30 vai. ir jiedu susiginčijo. Ji iš virtuvės norėjo išeiti į terasą ir, einant pro A. L., kuris tuo metu stovėjo tarp spintelių ir valgomojo stalo, pastarasis abiem rankom ją pastūmė į krūtinę ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, atsitrenkė veidu į virš kriauklės pakabintą spintelę. Susitrenkė nosį, kuri ėmė kraujuoti, nukrito akiniai – labai skaudėjo. Po to, ties nosimi, po kaire akimi ir ties kairės akies voku atsirado kraujosrūvos. A. L., pamatęs, kad ji atsitrenkė į spintelę, mojuodamas rankomis šaukė, kad ji neištikima ir kad nieko jam nepadarys. Pasakė, jog iškvies policiją ir bandė išeiti iš virtuvės, tačiau A. L. dar kartą abiem rankom pastūmė į krūtinę ir ji atsitrenkė vėl į tą pačią spintelę - galva, pajuto skausmą. Sugyventinis ir toliau mojavo rankomis ir priekaištavo dėl tariamos neištikimybės. Kai vėl bandė pro A. L. praeiti, šis trečią kartą pastūmė ją rankomis į krūtinę ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant grindų, tarp spintelės ir žemės – visą kūną skaudėjo nuo sutrenkimo. Bandė A. L. pastumti, kad praeiti pro šalį, bet šis, būdamas fiziškai stipresnis, neleido praeiti. Po trečio pastūmimo verkdama atsikėlė, išėjo į lauką ir paprašė kaimyną, kad šis ateitų ir A. L. apramintų, tuomet dar neketino kviesti policijos. Pjovė žolę, į namus grįžo apie 22.30 val., galvojo, kad A. L. bus aprimęs ir nuėjo miegoti. Atsigulus į miegamąjį atėjęs A. L. vėl ėmė ją kaltinti neištikimybe, o kai ji išlipo iš lovos ir norėjo išeiti, sugyventinis to neleido daryti, ėmė ją stumdyti į krūtinę ir pečius, o po to sudavė ranka vieną kartą į į kairę veido pusę, nuo suduoto smūgio pajuto stiprų skausmą. Kai pasakė, jog iškvietė policiją, A. L. apsirengė ir laukė pareigūnų. A. L. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, ji pas gydytojus nesikreipė, GMP nekvietė, nedarbingumo neėmė, tiesiog gydėsi tepalu nuo kraujosrūvų. Sugyventiniui civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad šis gydytųsi priklausomybę nuo alkoholio (b.l. 35, 36)
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad iki įvykio dvi savaites buvo pažįstamas su A. L.. 2020-06-15 vakare, į namus atėjusi S. S. paprašė nueiti apraminti agresyvų A. L.. Neįsidėmėjo ar S. S. veide buvo kokie nors sužalojimai ar kraujosruvos – į tai neatkreipė dėmesio. Nuėjus pas S. S. į namus, A. L. rado kieme, šis nieko nepasakojo, kas įvyko tarp jo ir S. S., tik sakė, kad ši viską išsigalvoja. A. L. liepė eiti miegoti ir išėjo. Jis, būdamas savo namuose, tikrai negirdėjo jokio triukšmo pas S. S. namuose ir kieme (b.l. 57).
8. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2020-06-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23435-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal S. S. pranešimą, kad 2020-06-15, (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras puola muštis, triukšmauja. (b. l. 22, 29).
9. Tikrinant nukentėjusiosios S. S. parodymus akistatos su įtariamuoju A. L. metu, nukentėjusioji patvirtino savo duotus parodymus, o įtariamasis A. L. su nukentėjusiosios parodymais sutiko (b.l. 43, 44).
10. Skaitmeninė laikmena su įvykio vietoje Body Cam kamera filmuotu vaizdo ir garso įrašu, kuriame nukentėjusioji S. S. nurodo apie smurtinius kaltinamojo A. L. veiksmus, apžiūrėta (b.l. 60, 61).
11. 2020-06-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 10) bei jo priede – fotolentelėje (b. l. 26-21) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – namo esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir miegamajame kambaryje, bei nukentėjusiosios S. S. veidas (b. l. 5).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).
14. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. L. yra kaltinamas tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu prieš savo gyvenimo partnerę – nukentėjusiąją S. S.. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nukentėjusioji S. S. įvykio metu buvo kaltinamojo A. L. gyvenimo partnerė, jie gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą namų ūkį.
15. Byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti paties kaltinamojo A. L. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiosios S. S. parodymai ir pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, S. S. ir A. L. akistatos protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas pranešimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. S. parodymai patvirtina, kad A. L. kilus buitiniam konfliktui su sugyventine, tyčia įrėmęs rankas į nukentėjusiosios krūtinės sritį iš viso tris kartus pastūmė S. S. dėl ko pastaroji tris kartus griuvo (griuvimų metu ji: susitrenkė veidą į spintelę, susitrenkė nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas ir atsirado mėlynė ties nosim, po kaire akimi ir ties kairės akies voku, susitrenkė galvą, dėl ko juto stiprų skausmą galvos srityje bei, galiausiai, susitrenkė visą kūną dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas), be to, A. L. stumdė S. S. ir delnu sudavė vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
16. Skirdamas bausmę A. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą (nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – du kartus teismas, pastarąjį kartą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistumas nėra išnykęs (b. l. 78-89), baustas administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu (b. l. 77), yra neįgalus, jam nustatyta 20 proc. darbingumo lygis (b. l. 74), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l.70).
17. Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019).
18. Šiuo atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai A. L. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.
19. Kadangi kaltinamasis A. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos A. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, A. L. bausmės laiką įskaitytinas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-16 00.03 val. iki 2020-06-16 13.19 val. (BK 66 straipsnis) (b. l. 120-123).
20. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis).
21. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-380/2020 ir jo 32 punktą).
22. Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, vis tik mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus šios bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, A. L. pripažintas kaltu dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino, kad po inkriminuojamos veikos padarymo kreipėsi į specialistus dėl alkoholio vartojimo ir pageidauja tęsti gydimąsi, yra neįgalus, registruotas užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindas A. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skiriant jam papildomas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktuose bei taikant BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
23. Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-126) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-16 00.03 val. iki 2020-06-16 13.19 val. vieną sulaikymo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:
- 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.