- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2-1011-970/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00783-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- Z. S., T. P., V. S., T. S., G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Antanas Skomantas
- Kategorijos
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant pareiškėjams Z. S., T. P., V. S., pareiškėjų atstovui advokatui Antanui Skomantui, suinteresuoto asmens atstovui Mindaugui Kvietkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. S., T. S., G. R., T. P., V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad tėvas iki mirties pareiškėjams Z. S. ir G. R. padovanojo jo vardu registruotą turtą. Tėvas buvo nurodęs, jog padovanojo visą turtą ir daugiau jokio turto neturi, todėl po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą pareiškėjai nesikreipė. 2015 metų pavasarį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus atstovai informavo, kad tėvo vardu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus bei 2015 m. balandžio 27 d. raštu pranešė, jog tėvui nuosavybės teisės į 0,9547 ha žemės ir 0,7078 ha miško atkurtos kompensuojant pinigais. Pradėjus aiškintis dėl atkurtos nuosavybės, sužinojo, jog tėvo vardu taip pat yra įregistruotos dviejų žemės sklypų dalys. Šie žemės sklypai priklauso virš šimto bendrasavininkų, todėl mano, jog tėvas dėl senyvo amžiaus pamiršo ir nepasakė apie šias jam priklausančias žemės sklypų dalis. Sužinoję šias aplinkybes, siekdami priimti palikimą, kreipėsi į notarų biurą, tačiau notaras nurodė, jog praleido palikimo priėmimo terminą.
Pareiškėjas Z. S. teismo posėdyje palaikė prašymą ir paaiškino, kad tėvas būdamas gyvas visą savo turtą padovanojo jam bei seseriai G. R. Mirus tėvui į notarą nesikreipė, nes manė, kad tėvas jokio kito turto neturi. 2014 m. gavo raštą iš žemėtvarkos, jog tėvui atkuriama nuosavybė. Norėjo, kad tėvui nuosavybė būtų atkurta natūrą todėl parašė žemėtvarkai raštą, kuriame išdėstė savo poziciją, tačiau apie tai, jog reikalinga tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo, nesuprato. Vėliau 2015 metais iš žemėtvarkos gavo raštą, jog yra priimtas sprendimas jų tėvui atkurti nuosavybės teises. Apie šį raštą informavo seseris bei brolius ir 2015 m. birželio mėnesį visi susirinkę nusprendė kreiptis į advokatą, jog galėtų susitvarkyti dokumentus paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Iškart po susirinkimo kreipėsi į advokatą ir jo patarimu užklausė VĮ Registrų centrą apie tėvo vardu registruotą turtą. Iš VĮ Registrų centro gavęs atsakymą sužinojo, kad tėvo vardu yra registruotos dar dviejų žemės sklypų dalys. Nežinodamas apie tėvui priklausantį turtą, be to, neturėdamas teisinių žinių ir nesuprasdamas, jog nuosavybės atkūrimo procese reikalinga kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, laiku į notarą nesikreipė.
Pareiškėja T. P. teismo posėdyje palaikė prašymą ir paaiškino, kad mirus tėvui į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog jis turėjo turto. Jos žiniomis tėvas visą savo turtą buvo padovanojęs seseriai. Brolio Z. S. iniciatyva visi pareiškėjai, išskyrus brolį V. S., 2015 m. birželio mėnesį susirinko ir tuomet brolis Z. S. pranešė, kad tėvui yra atkurta nuosavybė išmokant kompensaciją pinigais. Susirinkę sprendė kaip paveldėti tėvui atkurtą nuosavybę ir nutarė, jog brolis Z. S. turi kreiptis į advokatą ir tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius dokumentus. Pradėjus tvarkyti dokumentus sužinojo, jog tėvo vardu taip pat yra įregistruotos dviejų žemės sklypų dalys.
Pareiškėjas V. S. teismo posėdyje palaikė prašymą ir paaiškino, kad mirus tėvui į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog tėvas turėjo turto. Brolis Z. S. 2015 m. gegužės mėnesį telefonu pranešė, kad yra gavęs iš žemėtvarkos raštą apie tėvui atkurtą nuosavybę. Yra verslininkas, dažnai būna išvykęs, todėl šeimos susirinkime nedalyvavo, tačiau vėliau jam buvo pranešta, kad dėl palikimo priėmimo brolis kreipsis į advokatą. Vėliau gavo šaukimą į teismą. Apie tai, kad tėvui priklauso dar dviejų žemės sklypų dalys sužinojo tik šiame teismo posėdyje.
Pareiškėjų atstovas advokatas Antanas Skomantas teismo posėdyje nurodė, kad nors pareiškėjams buvo žinoma apie jų tėvui atkuriamą nuosavybę, tačiau pats sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjų tėvui buvo priimtas 2015 m. balandžio 27 d., taigi nuo šios dienos atsirado paveldėjimo teisės pagrindas. Pareiškėjai, neturėdami teisinių žinių, siekdami priimti tėvui atkurtą nuosavybę, į notarą kreipėsi tik priėmus minėtą sprendimą.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Mindaugas Kvietkauskas pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 20 d. išsiuntė raštą V. S. paveldėtojams ir informavo juos apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti valstybės už išperkamą žemę atlyginti pinigais. Vėliau 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo išsiųstas raštas V. S. paveldėtojams informuojant, kad yra parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises miesto gyvenamojoje teritorijoje piliečio V. S. vardu kompensuojant už 0,9547 ha žemės ir 0,7078 ha miško plotą pinigais. Pareiškėjas Z. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių nurodydamas, kad nesutinka su 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjai apie tėvui atkuriamą nuosavybę žinojo nuo 2014 metų, kas šiuo atveju, turi įtakos sprendžiant, ar pareiškėjai buvo rūpestingi ir atidūs ir, ar yra pagrindas jiems atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų Z. S., T. P., V. S. ir suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų tėvas V. S. iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), būdamas našliu, 2011 m. rugpjūčio 14 d. mirė (5-20 b. l.). Mirties dieną V. S. valdė nekilnojamąjį turtą – 2/289 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/1327 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (33-90 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 50S-29 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9547 ha žemės ir 0,7078 ha miško, kompensuojant pinigais (4 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po tėvo V. S. mirties likusį turtą. Iš Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2015 m. birželio 8 d. rašto Nr. S-105 ir liudijimo matyti, kad po V. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjų pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepriimti, nes jie pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą (21-22 b. l.).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nežinojo, jog tėvas turėjo turto, jų žiniomis tėvas iki mirties visą jam priklausantį turtą padovanojo pareiškėjams Z. S. ir G. R. Apie tai, kad tėvui priklausė dar dalis dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tėvas pareiškėjams nebuvo užsiminęs, ir tai pareiškėjams tapo žinoma tik gavus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kuomet pareiškėjai ėmėsi tvarkytis dokumentus siekdami paveldėti tėvui atkurtą nuosavybę. Jog tėvui atkuriama nuosavybė, pareiškėjas Z. S. sužinojo 2014 metais, gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą. Pareiškėjas Z. S. nurodė, kad gavęs šį raštą nesutiko, jog tėvui nuosavybė būtų atkurta pinigais, todėl pradėjo susirašinėti su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau, jog Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nepriėmus sprendimo tėvui atkurti nuosavybę, reikėjo tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dėl teisinių žinių stokos nežinojo ir nesuprato. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų tėvas V. S. 2009 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo pareiškėjai G. R. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, garažu bei kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (23-25 b. l.). V. S. 2010 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo keturiolika po ½ dalį žemės sklypų bei 2/289 dalį žemės sklypo ir 5/1327 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), (26-30, 33-90 b. l.) ir 2010 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dalių dovanojimo sutartimi minėtas keturiolikos žemės sklypo dalis (po ½ dalį) padovanojo pareiškėjui Z. S. (23-30 b. l.). V. S. mirties dieną nuosavybės teise priklausė likusios paveldėtos dviejų žemės sklypų dalys: 2/289 dalis žemės sklypo ir 5/1327 dalis žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) (33-90 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9547 ha žemę ir 0,7078 ha mišką kompensuojant pinigais (4 b. l). Pareiškėjams apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą pranešta 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 50SD-825-(14.50.92.) (103 b. l.). Iki minėto sprendimo priėmimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siuntė V. S. paveldėtojams 2012 m. vasario 20 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. raštus apie nuosavybės teises atkūrimą V. S. (96-97 b. l.). Pareiškėjas V. S. nurodė, jog apie tėvo vardu atkuriamą nuosavybę jis sužinojo tik 2014 m. rugsėjo mėnesį. Duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 20 d. raštas būtų įteiktas nors vienam iš V. S. paveldėtojų, byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjams buvo žinoma apie tėvo sudarytas dovanojimo sutartis, o pareiškėjų tėvas Z. S. padovanojo visus jo paveldėtus žemės sklypus, išskyrus dvi nedideles paveldėtas žemės sklypų dalis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad pareiškėjai tėvo mirties dieną nežinojo, jog tėvas nepadovanojo visų jam priklausiusių žemės sklypų ir jo vardu yra likusios įregistruotos dviejų žemės sklypų dalys, apie šias tėvui priklausančius žemės sklypo dalis pareiškėjams tapo žinoma tik 2015 m. birželio 15 d. gavus duomenis iš VĮ Registrų centro (33, 63 b. l.), o apie tėvo vardu vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjas Z. S. sužinojo 2014 m. rugsėjo mėnesį, kuomet gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1467, t. y., praėjus daugiau nei trejiems metams po tėvo mirties. Nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjai tinkamai teisių į palikimą laiku neįgyvendino, nes sąžiningai klydo, jog visas tėvo turtas yra padovanotas, o apie tėvo turimą teisę atkurti nuosavybę nežinojo. Nors pareiškėjai į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi beveik po metų nuo informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą gavimo, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjų elgesį, spręsti, jog pareiškėjai buvo nesąžiningi ar elgėsi aplaidžiai, nėra pagrindo. Pareiškėjas Z. S. nurodė, jog sužinojęs apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, manė, jog spręsti palikimo priėmimo klausimus gali tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priėmus sprendimą atkurti nuosavybę. Pareiškėjai T. P. ir V. S. nurodė, kad apie tėvo vardu atkurtą nuosavybę sužinojo tik po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Z. S. 2014 m. rugsėjo mėnesį sužinojęs apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, iškart, t. y., 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių, išreikšdamas savo poziciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo (98 b. l.), kas patvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog tėvui nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra ir leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas Z. S. buvo įsitikinęs, jog ėmėsi būtinų veiksmų, reikalingų turtui paveldėti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimo V. S. vardu priėmė 2015 m. balandžio 27 d. (4 b. l.). Iš pareiškėjų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad sužinoję apie priimtą sprendimą pareiškėjai iškart, t. y., 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, nusprendė kreiptis į advokatą, jog galėtų priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą ir nedelsiant žodžiu kreipėsi į advokatą, kurio patarimu 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties (21-22 b. l.), užklausė VĮ Registrų centrą apie tėvo turimą nekilnojamąjį turtą (33-90 b. l.) bei vėliau sudarė su advokatu atstovavimo sutartį, pavesdami advokatui atstovauti juos dėl praleisto termino palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, atnaujinimo (32 b. l.), kuriam paruošus pareiškimą, 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą (1 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų aktyvų elgesį po to, kai jie sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. priimtą sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės jų tėvui V. S., taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 str. 4 d., 1964 str. 588 str., CK 5.57 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-741-390/2012).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 578 str.,
nutaria:
tenkinti pareiškėjų Z. S., T. S., G. R., T. P., V. S. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjams Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.