- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-741-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Nurodė, jog prieš mirtį V. Š. buvo pateikęs dokumentus Utenos rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės atstatymo į tėvų žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Utenos r. Nuosavybės teisių atkūrimas užtruko ir buvo pradėtas vykdyti tik po pareiškėjo tėvo mirties. Žemės sklypo matavimo darbams atlikti Utenos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pranešimus V. Š. siuntė jo buvusios gyvenamosios vietos adresu, todėl jie grįždavo neįteikti, o pareiškėjui apie planuojamus atlikti matavimo darbus pranešta tik 2011-10-06, nors žemėtvarkos skyriui ir buvo žinoma, kad pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas. 2011-10-19 pareiškėjas dalyvavo matuojant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Utenos r., ribas ir tuo metu pareiškėjui tapo žinoma apie atkuriamą nuosavybės teisę. Pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas pagal įstatymą ir ginčų dėl to nėra. Kadangi V. Š. mirties momentu jokio kito turto neturėjo, o pareiškėjui nebuvo žinoma apie tėvo žemę, į kurią dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas po savo tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad palikimas, atsiradęs po V. Š. mirties iki šiol nėra priimtas. Konstatavo, jog pareiškėjas, prašydamas pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui, priimti, iš esmės nurodė vienintelę palikimo nepriėmimo per įstatyme nustatytą terminą priežastį, t.y. jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie turtą, sudarantį palikimą, kadangi apie tėvo nuosavybės teisių atkūrimą į žemę jis nieko nežinojo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra svarbios ir pateisinamos. Teismas pasivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad jei po palikėjo mirties jo vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis. Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada atsiranda papildomai turto, įeinančio į palikimo sudėtį, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip nurodyta, palikimo dalį priimti draudžia įstatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008). Konstatavo, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimti tėvo palikimą per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjui buvo žinoma apie savo tėvo mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimą, jokių objektyvių kliūčių kreiptis pareiškėjui į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nenustatyta, todėl galima teigti, kad pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Ir, nors pareiškėjas dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą kreipėsi iš karto po to, kai, jo paaiškinimu, jis sužinojo apie atkuriamas nuosavybės teises jo tėvui, tačiau nuo palikimo atsiradimo momento iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo dienos praėjo daugiau nei 9 metai. Teismo manymu, vertinant pareiškėjo elgesį, negalima konstatuoti, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per LR CK nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjo elgesys, kai jis dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi į teismą tik po to, kai sužinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, vertintinas kaip neatitinkančiu atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Š. prašo 2012-01-09 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir terminą palikimui priimti pratęsti. Apelianto nuomone teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė LR civilinio kodekso 5.57 str. 1 d., o termino neatnaujinimas neatitinka CPK 2 str. nuostatų – ginti pažeistas asmenų materialines subjektines teises. Teigia, jog teismas, vertindamas byloje pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis po tėvo mirties nežinojo apie jo turtinių teisų atstatymą į tėvų (pareiškėjo senelių) nacionalizuotą žemę, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, t.y. kad pareiškėjas su tėvu atskirai gyveno virš 30 metų ir nebendravo, kadangi tėvai buvo išsiskyrę. Tai yra, ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių buvo susiformavę tokie tarpusavio santykiai ir todėl pareiškėjas nežinojo apie tėvo ketinimą atkurti savo teises į nacionalizuotą žemę. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo nežinojimą dėl tėvui atkuriamų teisių į žemės nuosavybę, teismas turėjo pripažinti svarbia priežastimi. Po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, kadangi LR CK 5.50 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimai nėra imperatyvinė teisės norma, numatanti kaip vykdytiną prievolę įpėdiniui visais atvejais po asmens mirties. Įstatymas numato, kad ji vykdytina tada, kai įpėdinis siekia priimti palikimą. Apelianto nuomone, bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad pareiškėjo nežinojimas apie jo tėvui atkuriamą teisę į nacionalizuotą žemę yra pateisinamas dėl nurodytų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, todėl nežinojimo negalima aiškinti pareiškėjo aplaidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo stoka. Teismo prielaidos apie pareiškėjo tėvo asmeninius daiktus, kaip turtą, kurį pareiškėjas galėjo paveldėti neketindamas priimti palikimo, nesant jokių teigimų apie tai bylos medžiagoje, gali būti paneigtos tik pareiškėjo parodymais – ką jis kategoriškai neigia ir patvirtina, kad paimdamas tėvo lavoną laidotuvėms iš Kauno morgo, rado tik popieriaus skiautę su užrašytu pareiškėjo telefonu, todėl teismo prielaidos negali būti įrodymu byloje ir argumentu priimant sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo visą eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis vadovaudamasis vertina bylos aplinkybes, tačiau tų bylų aplinkybės nėra identiškos šiai bylai.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad jam būtų pratęstas terminą palikimui priimti ( C K 5. 57 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl C K 5. 57 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo terminui palikimui priimti yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Miliauskienė v. G. Mieliauskienė, Asta Suslavičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Dovgialo v. J. Dovgialo, G. Skukauskienė, bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Urbienė, J. Petrauskas v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. Petrienė, A. Petrauskas, bylos Nr. 3K-3-103/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) o pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo įstatyminis įpėdinis. Byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius neprieštarauja dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas buvo pateikęs prašymą atkurti jam nuosavybės teises į jo tėvų turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Utenos rajone. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neatkurtos. Pareiškėjui aplinkybės apie prašymo pateikimą atkurti nuosavybės teises nebuvo žinomos ir jos paaiškėjo vėliau, jau po pareiškėjo tėvo mirties. Pareiškėjo teigimu, jis po tėvo mirties rūpinosi jo laidotuvėmis ir palaidojo mirusįjį. Teismas atsižvelgdamas į tokias nurodytas konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, į pareiškėjo elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ( C K 1. 5 straipsnis), pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tokį praleistą terminą atnaujina ( C K 5. 57 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą nevisiškai atsižvelgė į formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ( C P K 185 straipsnis ) ir priėmė neteisingą nutartį, todėl teismo nutartis panaikintina ( C P K 329 straipsnio 1 dalis). Išspręstinas klausimas iš esmės ir pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012m. sausio 9 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės.
Pratęsti pareiškėjui R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) terminą mirusio jo tėvo V. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo
dienos.