- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eAS-33-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09496-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- asociacijos Visagino šeimos krizių centro
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Visagino šeimos krizių centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Visagino šeimos krizių centro skundą atsakovui viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija Visagino šeimos krizių centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir atsakovas, ESFA) 2022 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. IT01 dėl pažeidimo (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti skundą teismui dėl Sprendimo. Pareiškėjas teigė, kad buvo suklaidintas atsakovo, kuomet atsakovas priėmė du iš esmės tapačius sprendimus (skyrėsi tik pinigų sumos): pirmą sprendimą – 2022 m. sausio 20 d. ir antrą sprendimą – 2022 m. liepos 15 d. Iš atsakovo surašyto 2022 m. liepos 15 d. Sprendimo turinio matyti, kad tai iš esmės pažodinis 2022 m. sausio 20 d. sprendimo pakartojimas, tik pakeičiant aplinkybes, susijusias su netinkamomis pripažįstamomis išlaidų sumomis, sutapo net jų numeriai. Atsakovas 2022 m. birželio 7 d. atnaujino pažeidimo tyrimą projekte Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025. Iki Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-946-575/2023, abu atsakovo priimti sprendimai (2022 m. sausio 20 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 ir 2022 m. liepos 15 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01) laikytini vienu sprendimu ir teikti atskiro skundo dėl 2022 m. liepos 15 d. sprendimo, kai jau buvo skundžiamas 2022 m. sausio 20 d. sprendimas, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo (t. y. negalima skųsti to paties administracinio akto antrą kartą). Toks pareiškėjo elgesys laikytinas apdairiu ir rūpestingu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas iš pareiškėjo skundo sprendė, kad jis nesutinka su ESFA 2022 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. IT01. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 21 d., t. y. daugiau, nei 1 metus laiko praleidęs ABTĮ nustatytą 1 mėnesio nuo sprendimo paskelbimo dienos terminą skundui paduoti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodo, jog terminą skundui paduoti praleido, nes buvo suklaidintas atsakovo, kai atsakovas priėmė du iš esmės tapačius sprendimus: pirmą sprendimą – 2022 m. sausio 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir antrą sprendimą – 2022 m. liepos 15 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Taip pat nurodo, kad atsakovas jį suklaidino, nes nepanaikino 2022 m. sausio 20 d. sprendimo nei tuo metu, kai 2022 m. birželio 7 d. atnaujino pažeidimo tyrimą projekte Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025, nei tuo metu, kai atlikęs pažeidimo tyrimą priėmė 2022 m. liepos 15 d. sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis praleido terminą skundui paduoti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 „Noriu ir galiu keistis“ (toliau – ir Projektas) finansavimo sutartį Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 (toliau – ir Projekto sutartis). Atsakovas 2022 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. IT01, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 115 724 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2022 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad projekto vykdytojui 2022 m. balandžio 28 d. pateikus prašymą dėl dalies 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo panaikinimo ir išlaidų pripažinimo tinkamomis bei papildomus dokumentus, 2022 m. birželio 7 d. pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas ir apie tai informuotas projekto vykdytojas. 2022 m. liepos 15 d. sprendimu nuspręsta: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 65 324 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 46 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 18 664 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu byloje Nr. eI3-4644-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2022-7) nurodė, kad priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. IT01, 2022 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. IT01 neteko galios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino atsakovo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. IT01 ir paliko galioti 2022 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. IT01.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad pareiškėjas apie atsakovo 2022 m. liepos 15 d. Sprendimą žinojo tada, kai jis buvo priimtas. Pareiškėjas galėjo pateikti skundą dėl 2022 m. liepos 15 d. Sprendimo panaikinimo, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą ir paliko galioti atsakovo 2022 m. liepos 15 d. Sprendimą. Teismo nuomone, termino skundui paduoti praleidimą lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. sužinojęs apie priimtą sprendimą, jis teismo posėdžio metu atsisakė dalies reikalavimo, t. y. 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalies panaikinimo, dėl netinkamomis išlaidomis pripažintų 50 400 Eur, nes buvo priimtas 2022 m. liepos 15 d. Sprendimas, kuriuo netinkamomis išlaidomis pripažinta 65 324 Eur (vietoje prieš tai buvusių 115 724 Eur). Tačiau skundo teismui dėl 2022 m. liepos 15 d. Sprendimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir pateikti įrodymai, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku patekti skundą teismui dėl Sprendimo, nėra objektyvios.
Teismas pažymėjo, kad ESFA tinkamai informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu priimtą Sprendimą. Iš 2022 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. IT01 turinio matyti, kad pareiškėjui išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, visa informacija pateikta pareiškėjui suprantama kalba. Pareiškėjas, gavęs 2022 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. IT01, galėjo kreiptis į teismą arba administracinių ginčų komisiją su skundu arba galėjo patikslinti savo reikalavimą jau tuo metu nagrinėjamojoje byloje Nr. eI3-4644-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2022-7).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Teismas nenustatė, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį; 2) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Sprendimo; 3) perduoti pareiškėjo skundo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis suteikia teismui absoliučią diskreciją priimti sprendimą dėl termino atnaujinimo (teismas terminą gali atnaujinti, jei pripažintų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties). Tokia teisės normos formuluote teismas tarsi įpareigojamas klausimą spręsti pozityviai (palankiai) pareiškėjo naudai, jei tik teismas atrastų, jog kuri nors iš pareiškėjo pateiktų termino praleidimo aplinkybių galėtų būti pripažintina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas formaliai ir neįsigilindamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes sprendė, jog nėra svarbios priežasties terminui atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad buvo suklaidintas atsakovo, kuomet atsakovas priėmė du iš esmės tapačius sprendimus: pirmą sprendimą – 2022 m. sausio 20 d. ir antrą sprendimą – 2022 m. liepos 15 d. (Sprendimą). Pareiškėjas laikosi nuomonės, jog atsakovo 2022 m. liepos 15 d. Sprendimas ir 2022 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. IT01 yra vienas administracinis aktas, kuriam yra suteiktas tas pats numeris Nr. IT01: atsakovas vėlesniu sprendimu iš dalies pakeitė ankstesnį sprendimą, tačiau likusi nepakeista sprendimo dalis liko galioti visa apimtimi. Tokios nuostatos laikėsi pats atsakovas nagrinėjant bylą teisme (administracinė byla Nr. eI3-4644-1064/2022). Vilniaus apygardos administracinis teismas toje pačioje byloje priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies, kas, pareiškėjo nuomone, taip pat liudija, jog ir teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimą laikė galiojančiu (nuo negaliojančio individualaus administracinio akto apskundimo negalima atsisakyti). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas objektyviai buvo suklaidintas atsakovo, nes atsakovas nepanaikino 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01 nei tuo metu, kuomet 2022 m. birželio 7 d. atnaujino pažeidimo tyrimą Projekte, nei tuo metu, kuomet atlikęs pažeidimo tyrimą, priėmė 2022 m. liepos 15 d. Sprendimą, nei vėliau. Šią aplinkybę pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-946- 575/2023 ir iš esmės dėl to iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie termino praleidimo priežastis, netinkamai įvertino (suprato) termino praleidimą lėmusias aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos aplinkybės laikytinos ypatingomis ir neįprastomis (ekstraordinariomis), objektyviomis bei nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to teismo galėtų būti pripažintinos svarbia termino teikti skundą praleidimo priežastimi. Priešingu atveju, iš sąžiningą procesinį elgesį pasirinkusio pareiškėjo būtų atimta teisė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą teismui ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad praleido terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo, nes buvo suklaidintas atsakovo, jo nurodytos priežastys yra svarbios ir yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti taip užtikrinant pareiškėjui teisę į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė panaikinti Sprendimą, kuris priimtas 2022 m. liepos 15 d. Pareiškėjas šioje byloje dėl Sprendimo panaikinimo su skundu kreipėsi 2023 m. lapkričio 20 d. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjui apie Sprendimą buvo žinoma vėliausiai 2022 m. rugsėjo 23 d., kuomet buvo išnagrinėta byla dėl 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01 ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4644-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2022-7). Taigi pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos kreipimosi į teismą terminą. Šis terminas praleistas žymiai – daugiau nei metus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir šios priežastys negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apie priimtą Sprendimą pareiškėjui buvo žinoma iš esmės po jo priėmimo (vėliausiai – 2022 m. rugsėjo 23 d.), Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Nors pareiškėjas teigia, kad 2022 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. IT01 ir šioje byloje skundžiamas 2022 m. liepos 15 d. Sprendimas yra iš esmės identiški, sutampa jų numeriai ir pareiškėjas juos laikė vienu administraciniu aktu, dėl kurio jau buvo sprendžiamas ginčas teisme, šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio situacijos vertinimas. Akivaizdu, kad buvo priimti skirtingi sprendimai, skiriasi jų datos, skiriasi netinkamomis išlaidomis pripažintos sumos: 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01 atveju – 115 724 Eur, Sprendimo atveju – 65 324 Eur. Nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4644-1064/2022 buvo prašoma panaikinti ESFA 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. IT01. Pareiškėjas turėjo procesinę teisę ir galimybę paduoti skundą dėl 2022 m. liepos 15 d. priimto Sprendimo ABTĮ nustatyta tvarka vykstant ginčui administraciniame teisme dėl 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01, tačiau ja nepasinaudojo.
Pagal suformuotą teismų praktiką vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjo galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes, taip pat įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą, o pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi pozicija, jo pasirinktas veikimo būdas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Visagino šeimos krizių centro atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.