Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-350-927/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-02
Bylos Nr.
1-350-927/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25562-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
S. T.
Nukentėjusysis
A. T.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Sergejus Chiminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-350-927/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25562-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Skaistei Blažytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei (nuotoliniu būdu),kaltinamajai S. T., jos gynėjui advokatui Sergejui Chiminui (nuotoliniu būdu),nedalyvaujant nukentėjusiajam A. T. (T.),civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,dalyvaujant vertėjai Galinai Tijūnelienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė šeimos nariui – sutuoktiniui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

ji, 2022 m. liepos 10 d. apie 19.00 val., prie namo, esančio Gėlių gatvė 13, Mostiškių kaime, Lavoriškių seniūnija, Vilniaus rajonas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,60 promilių), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sutuoktinį A. T. t. y. dalgiu tyčia smogė per A. T. dešinę ranką ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. T. dvi pjautines dešinės rankos žaizdas žaste apie 4 centimetrų ir dilbyje apie 12 centimetrų su raumens sausgyslės daliniu sužalojimu, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

S. T. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 132-135, 2 t., b. l. 97-99) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinama. Kalta prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Kai jis (teismo pastaba – A. T.) išgėrinėjo, tai nuolat ją žemino, mušė. Tada buvo grįžusi iš uždarbiavimo ir atėjo jo draugai ir jis pradėjo prie jos kabinėtis. Pas juos buvo vienas toks kaimynas, alaus gėrė vyras ir jis pradėjo ant jos sakyti, kad ji (necenzūrinis žodis). Ten pas juos auga medis, tokia didelė kriaušė, o ant tos kriaušės buvo dalgis pakabintas, o jis pradėjo ją įžeidinėti. Sūnus buvo pas draugus, na ir kai jis pradėjo įžeidinėti ir išgirdo kaimynė, kuri pradėjo kviesti policiją. Jos vyras priėjo prie jos, o ji paėmė tą dalgį, jis pakėlė ranką ir ji pataikė jam dalgiu per ranką, ji tik laikė, o kaimynai iškvietė policiją. Jie ją išsivežė, o vyrui teko susiūti ranką. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus kaltinamoji papildomai paaiškino, kad ji sudavė dalgiu nukentėjusiajam per ranką. Ji tik alaus gėrė, abu buvo neblaivūs, jis (teismo pastaba – A. T.) visada rėkia ant jos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Gailisi dėl to, kas įvyko. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad sūnus dirbo, o į jos kortelę buvo vedami pinigai ir sūnus atėjo ir jai pasakė, kad ligonių kasos išskaičiavo iš jo kortelės 54 eurus. Ligonių kasos nuskaitė pinigus birželį arba gegužės pradžioje (3 t., b. l. 5-6).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo A. T. (T.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam išaiškinta teisė, jog jis gali neduoti parodymų prieš savo sutuoktinę, todėl nori pasinaudoti šia teise ir jokių parodymų neduos. Nori pasakyti tik tiek, jog 2022 m. liepos 10 d. įvykio dieną jis buvo labai girtas, neatsimena jokių įvykio aplinkybių. Jam atrodo, kad jis pats nugriuvo ir susižalojo sau ranką. Savo sutuoktinei jokių pretenzijų neturi, ji prieš jį jokio smurto nenaudojo, todėl prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas arba, esant galimybei, norėtų susitaikyti su savo sutuoktine (1 t., b. l. 65-67, 52-54);

- 2022 m. rugsėjo 16 d. specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, vadovaujantis BPK 89 straipsniu, 178 straipsnio 1 dalimi, 179 straipsniu, susipažinęs su GMP kortele, nurodytomis aplinkybėmis (S. T. apklausos protokolu, tarnybiniu dėl galimo smurto), į užduotus tyrėjos klausimus atsakė: GMP 2022 m. liepos 10 d. kvietimo kortelėje A. T. padaryto sužalojimo pobūdis nenurodytas, tik preliminarioje diagnozėje parašyta: „Kiti patikslinti dilbio sužalojimai“. Įtariamąja apklausta S. T. parodžiusi, kad ji A. T. sužalojusi dalgio geležte. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje žmogaus kūno kontūrinėje schemoje parodyta, kad dešiniajame dilbyje yra žaizda. Esant tokiems duomenims, A. T. nustatoma dešinio dilbio sužalojimas (žaizda), kurios padarymo galimybė nurodytu laiku dalgiu neatmetama. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Padarant dilbio žaizdą galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pagal esamus duomenis į kitus klausimus atsakyti nėra galimybės (1 t., b. l. 84-85);

- 2022 m. rugsėjo 29 d. specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, vadovaujantis BPK 89 straipsniu, 178 straipsnio 1 dalimi, 179 straipsniu, susipažinęs su GMP kortele ir 2 med. dokumentų kopijomis iš RVUL, nurodytomis aplinkybėmis (S. T. apklausos protokolu, tarnybiniu dėl galimo smurto), į užduotus tyrėjos klausimus atsakė: A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 10 d. RVUL nustatytos dvi pjautinės dešinės rankos žaizdos: žaste apie 4 cm ir dilbyje apie 12 cm su raumens sausgyslės daliniu sužalojimu. Žaizdos padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad tokiu įrankiu galėjo būti ir dalgis. Ar žaizdos buvo padarytos vienu, ar dviem poveikiais ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Kiek laiko užtruko žaizdų gijimas ir kaip ilgai buvo sutrikdyta A. T. sveikata medicininių duomenų nėra, todėl sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Kiekvienas kūno audinių sužalojimas sukelia fizinį skausmą, kuris šiuo atveju galėjo būti prislopintas alkoholio narkotizuojančio poveikio (1 t., b. l. 88-89);

- 2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Jurgitos Slautaitės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuriame nurodyta, kad apie 21.17 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), dalgiu sužalojo sutuoktinio A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), dešinės rankos dilbį (1 t., b. l. 15-23);

- 2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialios parengties skyriaus specialisto Artiom Rožko tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė kaimynas V. B.. Tarnybinio pranešimo surašymo priežastis – smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyręs asmuo – A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime pažymėti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda (02), pažymėta dešinės rankos dilbio sritis. Smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo – S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ant jos akivaizdžių sužalojimų nėra, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Grafoje „Gauti paaiškinimai“ nurodyta, kad įtariamoji S. T. apie įvykį nurodė, kad prie jų namo įėjimo įvyko konfliktas su jos sutuoktiniu A. T., konflikto metu S. T. paėmė dalgį ir trenkė sutuoktiniui į dešinę ranką. Nukentėjęs A. T. skubiai buvo išvežtas į RVUL, paaiškinti sugebėjo tik tai, kad jo sutuoktinė jį sužalojo. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 10-14);

- 2022 m. liepos 10 d. apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – namo kiemas. Protokole nurodyta, kad užėjus į namo kiemą, iš kairės matomas baltų plytų mūrinis dviejų aukštų namas, šalia namo plytelėmis grįstas takas, kuris veda už namo. Kiek dešiniau namo, valdas juosianti metalinė tvora, už namo pasukus į kairę, dešinėje pusėje auga medis, ant kurio šakos pakabintas dalgis, ant kurio ašmenų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Priešais už namo kampo matomi mūriniai laiptai. Vaizdo kamerų nėra. Apžiūros metu paimtas dalgis (1 t., b. l. 33-42);

- 2022 m. liepos 28 d. daiktų apžiūros protokolu ir pridėta fotolente, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimto nusikalstamos veikos įrankio – dalgio apžiūra. Nurodyta, kad dalgis susideda iš medinio koto, medinės rankenos ir geležtės. Dalgis yra panaudotas, matomos dėvėjimo žymės. Dalgio koto ilgis – 170 cm., dalgio geležtės ilgis – 65 cm, geležtė pritvirtinta prie koto metaliniu laikikliu, matomas geležtės nusidėvėjimas, geležtės galas yra įlenktas. Dalgio rankena padaryta iš medžio (medis nenudrožtas), rankena surišta baltu raišteliu, kuris matomas nusidėvėjimas (I t., b. l. 43-48);

- 2022 m. liepos 10 d. 20.59 val. alkoholio kiekio matuoklio duomenis, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. AREN - 0217 (patikros sertifikato Nr. 1679363) S. T. nustatytas 2,63 promilių girtumas (1 t., b. l. 106-107);

- 2022 m. liepos 20 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos, atstovaujamos Teisės skyriaus vedėjos Martynos Langės pareikštu ieškiniu Nr. 32412 dėl 54,66 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl nukentėjusiojo A. T. gydymo ir 2022 m. liepos 20 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu dėl PSDF padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 93-101).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kaltinamoji S. T. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamosios parodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialisto paaiškinimo protokolą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamoji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 2,63 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sutuoktinį A. T., t. y. dalgiu tyčia smogė per A. T. dešinę ranką ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam dvi pjautines dešinės rankos žaizdas žaste apie 4 centimetrų ir dilbyje apie 12 centimetrų su raumens sausgyslės daliniu sužalojimu, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad dažnai konfliktuoja su sutuoktiniu, nes šis ją įžeidinėja, vadina necenzūriniais žodžiais. Aptariamo įvykio metu įvyko panašaus pobūdžio konfliktas, tada kaltinamoji S. T. paėmė ant medžio buvusį pakabintą dalgį ir juo sužalojo A. T. ranką. Nukentėjusysis parodymus ikiteisminio tyrimo metu duoti atsisakė, tik nurodė, kad įvykio dieną buvo labai girtas, todėl įvykio aplinkybių neatsimena, mano, kad susižalojo pats. Šie nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes kaip ir nurodo pats nukentėjusysis, įvykio aplinkybių jis nepamena dėl neblaivumo. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialios parengties skyriaus specialisto Artiom Rožko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis paaiškinti sugebėjo tik tai, kad jo sutuoktinė jį sužalojo. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad S. T. apie įvykį nurodė, kad prie jų namo įėjimo įvyko konfliktas su jos sutuoktiniu A. T., konflikto metu S. T. paėmė dalgį ir trenkė sutuoktiniui į dešinę ranką (1 t., b. l. 10-14). Taip pat į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai matė ant nukentėjusiojo rankos pjautines žaizdas, o įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas dalgis su į kraują panašiomis dėmėmis ant geležtės. 2022 m. rugsėjo 29 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad žaizdos nukentėjusiajam A. T. padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad tokiu įrankiu galėjo būti ir dalgis. Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamoji tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusį. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamosios atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. S. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į S. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, keletą kartų bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (2 t., b. l. 103-107), ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. T. buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. liepos 10 d. 19.55 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 13.50 val. (1 t., b. l. 112-114, 140-142), vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju intensyvi priežiūra kaltinamajai neskirtina. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas –dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 54,66 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 93-95). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas A. T. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 54,66 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2022 m. liepos 19 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokia paslauga buvo suteikta nukentėjusiajam ir jos kaina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamosios veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Teismas pažymi, jog nors ir kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad, jos nuomone, turtinė žala jau buvo atlyginta, nuo jos banko sąskaitos nuskaitant šią sumą, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis mano, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamosios S. T. teiginius. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 2 d. buvo gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant, taip pat nurodant, jog ieškinį palaiko (2 t, b. l. 136-137). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajai S. T. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 210 eurų suma (2 tomas, b. l. 175-185).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamoji S. T.nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajai buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Sergejus Chiminas. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios S. T. turtinę padėtį (nedirbanti, ištekėjusi) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jos noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. T.dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-139, 3 t., b. l. 9-10) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas (1 vnt.) su laikmena, kurioje garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro ir vokas (1 vnt.) su laikmena, kurioje „Body“ kamerų vaizdo įrašai (prisegti prie 2 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dalgis, paimtas 2022-07-10 įvykio vietos apžiūros metu bei 2022-07-28 nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2022-08-01 kvitas B serija BBB Nr. VRPK004952) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. T. buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. liepos 10 d. 19.55 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 13.50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios S. T. 54,66 eur (Penkiasdešimt keturis eurus ir 66 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajai S. T. suteiktą teisinę pagalbą - 210 eur (Dviejų šimtų dešimt eurų) priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką (1 vnt.) su laikmena, kurioje garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro ir voką (1 vnt.) su laikmena, kurioje „Body“ kamerų vaizdo įrašai (prisegti prie 2 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dalgį, paimtą 2022-07-10 įvykio vietos apžiūros metu bei 2022-07-28 nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2022-08-01 kvitas B serija BBB Nr. VRPK004952) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė