Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ir jos akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ dokumentų suklastojimo.

5. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad J. K. apklausoje patvirtino faktą, kad ji ne vieną kartą dirbo pas ją. Tuo metu atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. J. K. pastoviai imdavo paskolas ir prašė ją įdarbinti, apie visus įdarbinimus žinojo. Ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ tapo 100 proc. akcininkė. Tai buvo gal 2014 metais. Ta įmonė užsiėmė langų ar durų gamyba. Ji buvo įsigyta pilnai, gal su tikslu parduoti. J. K. pastoviai dirbo įmonėse. Nuo 2006 m. pastoviai palaikė darbinius santykius, ji dirbo vadybininke, administratore, pareigos turėjo įtakos paskolų paėmimui. Paskutinė įmonė, kurioje ji dirbo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. Darbiniai santykiai su ja nutrūko 2015-2016 metais. Ji (kaltinamoji) buvo visų tų įmonių, kuriose ji dirbo, akcininkė ir vadovė, ji sudarydavo darbinių santykių sutartis su J. K., kitų asmenų nebuvo. Ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktore, tas įvykis buvo įregistruotas. Ji turėjo žinoti, kad buvo paskirta vadove, ji tais metais prašė įdarbinti, buvo tam tikri dokumentai, be jos žinios įdarbinimai nebuvo daromi. Ji dirbo ne vieną kartą, skirtingais laikotarpiais, buvo įdarbinta gal 4 kartus per visą laikotarpį. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ji buvo įdarbinta tik tam, kad padėti, ir tik laikinam laikotarpiui. Jai išaiškino buvimo direktoriumi pasekmes. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vienintelis akcininkas buvo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Turėjo teisę paskirti vadovą. Viskas buvo užregistruota registre. Jei įmonė veikė, tai vadovas skiriamas, kad vykdytų funkcijas. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ tuo metu veikė, bet buvo ir kitas sprendimas dėl atleidimo, pagal jį buvo galima save išregistruoti iš Registrų centro. J. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vadovė 1 ar 2 mėnesius. Su J. K. turėjo būti pasirašyti dokumentai dėl jos paskyrimo direktore. Jei Registrų centrui buvo pasirašyta, reiškia tai buvo jos parašai, ji nepadirbo jokių dokumentų. Sąskaita galėjo būti pasirašyta jos vardu. Galvoja, kad prašymas ir sąskaita yra vienas dokumentas, ant kito dokumento jos parašų negali būti. Žinojo, kad J. K. turėjo išvykti į užsienį. Ji kalbėjo, kad nori išvykti, ji dažnai važiavo, grįždavo, nes pas ją ir jos vyrą buvo daug reikalų su nekilnojamu turtu. Lankydavosi pas ją dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų nuo 2000 m. iki 2009 m., vėliau pakeitė specialistą, o draugiški santykiai liko. Gal įvyko kas su UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ir žmogus tiesiog išsigando ir nenori prisiimti atsakomybės. Įmonė bankrutavo. Buvo senos skolos, ne už jos laikotarpį, bet už tai turi atsakyti vadovas, kuris buvo tuo metu. Įmonė turėjo turto. Tos skolos turėjo būti priteistos tam žmogui, kuris buvo vadovas tuo laikotarpiu, kai atsirado skolos, nesvarbu, kad vadovas pasikeitė. Darbo sutartis visada pasirašoma. Ji kaip atstovė pasirašė su J. K. darbo sutartį. Ne ji pateikė Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ dokumentus pakeisti vadovą, pateikė tas, kieno parašas, J. K. pateikė, ant JAR formos yra jos parašas. Kai žmogus ateina prie langelio, iš jo paimamas asmens tapatybės dokumentas, kitaip formos nepriimamos. Tik direktorius gali įregistruoti pakeitimus. Ji J. K. pasakė, kad jei iškilo kažkokių nuostolių dėl jos veiksmų, ji būtinai jai kompensuos, dėl kitų veiksmų nesutinka, nes ji nieko neklastojo, nieko nedarė, kad padaryti tyčia, viskas buvo suderinta. Nori, kad šie dalykai baigtųsi, yra geranoriškai nusiteikusi likti minimaliai jai skolinga, viską uždaryti kaip priklauso pagal sąžinę. Prašyme pakeisti juridinio asmens valdymo organus galėjo būti nurodytas jos elektroninio pašto adresas. Užsakė UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ auditą 2014 m. pradžioje, jis buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“. Po audito 2014 metais, gal po mėnesio buvo sprendimas atleisti J. K. ir paskirti kitą žmogų. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ bankroto procedūroje nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ nebuvo informuota jokiais būdais, nežino kas iškėlė bankroto bylą, matyt viską siųsdavo registracijos adresu. Įmonė buvo parduota tam žmogui, kuris buvo vėliau paskirtas vadovu su J. K. atleidimu, tas žmogus turėjo iš karto įregistruoti. Pardavė UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ atstovė 2014 metais kovo-balandžio mėn. Atsiskaitymas vyko grynais. Pagal juridinių asmenų tvarką, visus pakeitimus turi atlikti veikiantis vadovas. Tuo momentu su UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ jei sandoris buvo įvykęs ir nebuvo sprendimo pakeisti vadovą tą pačią dieną, kai įvyko sandoris dėl akcijų pirkimo-pardavimo, turėtų įregistruoti naujai paskirtas vadovas, senas vadovas negali skirti. Su UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ buvo pasirašyta akcijų pirkimas-pardavimas, kuris neįvyko, ji liko direktore, nes sandoris buvo numatomas iki rugsėjo-spalio mėn., kol bus patikrinti visi dokumentai. Jei tas, kas įsigijo akcijas, tą pačią dieną įregistruoja sutartį ir paskiria kitą vadovą, buvęs vadovas nieko nebegali padaryti. Rugpjūčio 31 d. V. C. pardavė akcijas, ji būdama vadove galėjo pakeisti akcininką ir jei ji gautų sprendimą, kad ji atleista, su tuo sprendimu eitų į Registrų centrą save išregistruoti. Ji pasakė, kad iš jos Registrų centras nepriėmė dokumentų. Jei turi visus akcijų pirkimo dokumentus, sprendimą, senas vadovas gali save išregistruoti, nesvarbu per kiek laiko. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ir taip buvo nuostolinga. Įmonės prašymą perregistruoti akcininkus į Registrų centrą turėjo nunešti naujai paskirtas vadovas. Nebuvo taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ buvo mesta su skolomis ir pamiršta. 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ buvo sena buhalterė, buvo auditas, o naujai paskirta nebuvo. J. K. daug kartų dirbo, jai nebuvo svarbios pareigos. 2014 m. J. K. tvarkė kažkokius reikalus su bankais. Dokumentų, kurie buvo pateikti Registrų centrui, neklastojo ir nepasirašė.

5.1. Apklausta kaip įtariamoji M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažino ir pasinaudojo teise parodymų neduoti (t. 1, b. l. 142 ).

6. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Įregistravo savo išvykimą, palikusi savo telefono numerį ir el. pašto adresą. Po 3 metų suprato, kad nebegrįš į Lietuvą, o jos banko sąskaita vis dar buvo atidaryta, todėl nutarė ją uždaryti. Nuėjo į banką, paprašė uždaryti sąskaitą. Jai pasakė, kad sąskaitos uždaryti negali, nes ji areštuota, turi sumokėti 350 eurų. Klausė kaip gali būti, kad sąskaita areštuota. Jai pasakė antstolio vardą. Iš karto sumokėjo 350 eurų. Sąskaitą uždarė. Paskambinus antstoliui, jis pasakė, kad jos vardu 2015 metais vyko teismas, kurio metu aš ji buvo kaltinama kaip kažkokios įmonės, atrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, direktorė ir jai skyrė baudą ar panašiai. Jai advokatai paaiškino, kad ji buvo paskirta direktore, ta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, kuri bankrutavo ir dėl blogos direktoriaus veiklos, jai buvo priteista ta suma. Iš pradžių nesiaiškino, suprato, kad 2013-2016 metais visa tai įvyko. Dokumentuose, kur ji buvo nurodyta kaip direktorė, adresas buvo nurodytas netiksliai. Anksčiau nežinojo bedrovės UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. Pirmą kartą pamatė bendrovės pavadinimą 2016 metais kai nuvykau pas antstolį. Pažįsta M. P. apie 20 metų, ji daug metų buvo jos klientė, jų santykiai peraugo į draugiškus. Kai suprato, kad tai padarė M. P., galvojo iš kur ji gavo visus duomenis. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) ir visa tai atsitiko, uždarė banko sąskaitą, kitą dieną paskambino M., norėjo jai papasakoti kas atsitiko. Papasakojo, kad kažkas pasinaudojo jos vardu, suklastojo parašą, padarė ją direktoriumi. Kai pasakė M., suprato iš jos reakcijos. Ji pasakė tokius žodžius: „tau nieko nereikėjo mokėti“. Klausė, kodėl ji pasakė, kad man nereikėjo nieko mokėti. Ji pasakė, kad geriau rūpintųsi savo sveikata. Pokalbis baigėsi. Daugiau nebegalėjo jos rasti, ji dingo, tikriausiai užblokavo. Kai susipažino, M. P. sakė, kad tuo metu dirbo buhaltere. Kai perėjo iš vieno salono į kitą ir neturėjo klientų, prašė jos įdarbinti, todėl ji turėjo visus jos duomenis. Įsidarbindama davė jai visus savo paso duomenis. Dirbo jos įmonėje „(duomenys neskelbtini 308)“, vadybininke kelias valandas per savaitę apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, pasirašydavo dokumentus dėl darbo užmokesčio. Kreipėsi į advokatą. Turėjo vilties, kad tai ne ji, nes buvo sunku nusivilti. Dokumentuose figūravo M. P.. Tai buvo jos įmonė, toje įmonėje ji paskyrė ją direktoriumi. Dokumentus advokatas paėmė iš „Registrų centro“. Suprato, kad M. P. ją įformino kaip įmonės direktorę. Tapo direktore galimai (duomenys neskelbtini) metais. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) 2013-2015 metais net nebuvo grįžusi į Lietuvą. Dabar skola virš 7000 eurų. Vykdymo procesas vis dar vyksta. Neturi turto Lietuvoje. Daugiau su M. P. nebendravo, daug kartų bandė jai skambinti, rašyti el. laiškus, bet M. P. ją užblokavo. Paskutinį kartą lankėsi „Registrų centre“ turbūt dėl kažkokio nekilnojamo turto. Jos salonas buvo, adresu (duomenys neskelbtini). M. P. ten pas ją ateidavo. M. P. ateidavo ją į namus, tikriausiai žinojo adresą, ant namo nurodytas numeris (duomenys neskelbtini). Nedavė M. P. sutikimo būti kokios nors įmonės vadove. Pokalbio apie tai nebuvo. Prieš daug metų pasirašydavo tik dokumentus dėl darbo užmokesčio, banke. Kitų sutarčių su M. P. nesudarinėjo. Daug metų nesimatė su M. P.. M. pasakė, kad pasinaudojo jos vardu, dėl parašo nepasakė, ir, kad ji yra pasiruošusi atlyginti žalą. Jos advokatai stovėjo šalia, jie tai girdėjo. Neteko dirbti bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Turėjo butą dėl kurio teko imti paskolą. Buvo įdarbinta, vykdė individualią veiklą, o „(duomenys neskelbtini 308)“ buvo visai kitu laikotarpiu. Neprisimenu kokiuose tiksliai dokumentuose figūravo M. P. pavardė, dokumentus parodė advokatai. Tiko jai būti įdarbinta tuo, kuo buvo įmanoma. Pareigos nebuvo svarbios, nes yra (duomenys neskelbtini).

6.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi pareiškimu dėl galimai suklastotų jos parašų. Nuo (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2016 m. pabaigoje, grįžus į Lietuvą tvarkytis reikalų ir aplankyti artimųjų, paaiškėjo, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu Lietuvoje buvo padarytos nusikalstamos veikos. Prisiminė, kad turi banke sąskaitą, kuria nesinaudoja. Nusprendė ją uždaryti. Nuvykus į banką ir norint uždaryti sąskaitą, darbuotoja pasakė, kad negali to padaryti, kadangi sąskaita areštuota ir buvo 296,40 eurų skola. Kad skola nedidėtų, ji buvo priversta sumokėti šią sumą. Darbuotoja pasakė antstolio vardą pavardę ir liepė kreiptis į jį, kad galėtų išsiaiškinti, kas vyksta ir kodėl jos sąskaita areštuota. Pradėjus aiškintis, kokiu pagrindu ir dėl ko taip atsitiko, sužinojo, kad 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovo, t. y. direktoriaus pareigas nuo 2014 m. vasario 28 d. Vienintelis akcininkas priėmęs sprendimą - UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktorės M. P.. Tačiau ji jokių reikalų nei su UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, nei su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ dėl paskyrimo, išrinkimo jos į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktorės pareigas neturėjo. Nedalyvavo jokiuose konkursuose į šias pareigas, savo kandidatūros dėl direktorės pareigų nesiūlė ir nekėlė, nesiderėjo nei dėl darbo užmokesčio, nei dėl darbo funkcijų ar pan. Pažymėjo, kad ji į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktoriaus pareigas buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ atstovės M. P. iniciatyva ir sprendimu, nors M. P. neturėjo jos leidimo ir pritarimo, tai buvo atlikta be jos žinios, be jos sutikimo. Ji apie vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo. Į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktoriaus pareigas buvo paskirta prieš pat bankroto bylos iškėlimą šiai bendrovei. Su 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ji nebuvo supažindinta, ant dokumento nėra jos parašo. Ji nežinojo, kad į tokias pareigas buvo paskirta, nes nedalyvavo jokiuose akcininkų susirinkimuose, balsavime. Ant šio dokumento nėra jokios žymos apie tai, kad ji yra gavusi šį dokumentą. Šio vienintelio akcininko sprendimo pagrindu su ja nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis ir ji UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktorės pareigose niekada nedirbo. Vėliau, 2014 m. kovo 20 d. šis prašymas pateiktas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (JAR – l forma), įrašant jame žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktoriumi vienintelio akcininko sprendimu yra paskirta ji, taip pat JAR-VO-V forma, įrašant joje žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vienasmenis valdymo organas yra J. K., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikiant juos VĮ „Registrų centras“. Ji adresu: (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, tai nėra jos kontaktinis adresas. Kas gyvena šiuo adresu ir ar toks adresas realiai egzistuoja - jai nėra žinoma. Be to, VĮ „Registrų centras“ pateiktas suklastotas dokumentas - prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (JAR – l forma) buvo pasirašytas parašu, atliktų imituojant jos, t. y. J. K. parašą. Ji prašymo registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (JAR – 1), sudaryto 2014 m. kovo 20 d. data, nepasirašinėjo. Ji prašymo su priedais: 1) 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2) JAR-AF forma ir 3) JAR-VO-V forma neteikė VĮ „Registrų centras“. Ji laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. (sprendimo įregistruoti pakeistus duomenis patvirtinimo) net nebuvo Lietuvos Respublikoje. Taigi jokiose derybose ar konkursuose dėl jos paskyrimo į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktorės pareigas nedalyvavo, savo kandidatūros nekėlė, dėl darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos nesiderėjo, prašymo registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (JAR – l formos) nepasirašinėjo, jokių dokumentų VĮ „Registrų centras“ neteikė. Iki išvykstant gyventi į (duomenys neskelbtini) su M. P. labai gerai sutarė. M. P. visada dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau atidarė firmą, teikiančią (duomenys neskelbtini). Įtardama, kad tai gali būti M. P. darbas, ji jau būdama (duomenys neskelbtini) paskambino M. ir jai pasakė, kas su ja atsitiko. M. P. labai pasimetė, pradėjo mėtytis, tik pasakė, kad yra girdėjusi apie tokius dalykus. Kiek kartų, kai tik jai skambindavo, rašydavo, M. P. nuolat vengė su ja kalbėti, susitikti (t. 1, b. l. 70).

6.2. Nukentėjusioji J. K. pateikė prokuratūrai pareiškimą dėl nusikalstamų veikų padarymo – 2016 m. pabaigoje, grįžus į Lietuvą tvarkytis reikalų ir aplankyti artimųjų, paaiškėjo, kad jos atžvilgiu padaryti nusikaltimai – 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, vadovo, t. y. direktoriaus pareigas nuo 2014 m. vasario 28 d. Vienintelis akcininkas priėmęs sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, atstovaujama M. P.. Jokių reikalų nei su UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, nei su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ dėl paskyrimo, išrinkimo jos į direktorės pareigas, neturėjo. Nedalyvavo jokiose konkursuose, kandidatūrose dėl direktorės pareigų. Ji buvo paskirta į direktorės pareigas M. P. iniciatyva ir sprendimu, nors M. P. neturėjo jos leidimo ir pritarimo, tai buvo atlikta be jos žinios, sutikimo. Apie vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo. Ji buvo paskirta į direktoriaus pareigas prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Minėtas akcininko sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, suklastotais duomenimis – jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Ji su minėtu dokumentu supažindinta nebuvo, jos parašo nėra. Nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis ir ji niekada nedirbo direktorės pareigose. Anot pareiškėjos, vienintelio akcininko sprendimas buvo suklastotas. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (JAR-1) forma buvo pasirašytas parašu, atliktu imituojant jos parašą. Prašymų „Registrų centrui“ neteikė. Laikotarpiu 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. nebuvo Lietuvoje. Visus dokumentus suklastoti galėjo M. P., kadangi iki išvykstant į (duomenys neskelbtini), teko su ja bendrauti nuomos klausimais. Neturėjo jokių reikalų dėl UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vadovo pareigomis (t. 1, b. l. 56-58).

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini). Jo pareigos buvo registratorius. Priiminėjo dokumentus prie langelių. Priėmęs dokumentus suformuodavo prašymą, o dokumentus susirinkdavo vykdytojai. Netikrino ką jam pateikia. Yra tam tikros formos, kurias reikia užpildyti. Formas pildė klientai. Formas galima gauti internete. Galima pildyti ranka arba kompiuteriu. Ant dokumentų pasirašyti reikia. Tikrino asmens dokumentus, įvesdavo į sistemą prašymą, kas pateikė dokumentus. Kai asmenys atnešdavo prašymo formas, akcininkų sprendimus, kompiuteryje užpildydavo ko jie nori, išleisdavo prašymo formą, duodavo pasirašyti. Tapatybės dokumentų kopijų nedarė. Ankščiau juridinių asmenų dokumentus galėjo pristatyti bet kas. Tapatybės dokumentas tikrinamas tam, kad būtų nurodomas užsakovas, kas pateikė prašymą. Tas žmogus pasirašo ant prašymo. JAR1 formą pasirašęs asmuo neturėjo pristatyti savo asmens dokumentų. JAR1 forma yra prašymo forma dėl vadovo keitimo, akcininkų keitimo. Dokumento teikėją su asmens dokumentais vizualiai sulygindavo. 2014 metais nebuvo būtina dokumentų teikėjo sąsaja su juridiniu asmeniu. Jis galėjo būti visiškai nesusijęs su juridiniu asmeniu. Kurjeris taip pat būtų kaip užsakovas. Tvarką pakeitė, nes prasidėjo daug „apėjimų“. Pagrindinis pasikeitimas – dokumentų negali pristatyti bet kas, turi būti sąsaja, įgaliojimai.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje su Juridiniais asmenimis. Registrų centre tvarka yra tokia, kad atėjęs klientas išsimuša bilietų išdavimo terminale numeriuką. Pagal kompiuterį registro darbuotojas iškviečia klientą. Klientas yra tikrinamas pagal asmens dokumentą. Atėjęs klientas su savimi jau turėdavo turėti užpildytas JAR formas, kurias galima būdavo užsipildyti tiek kompiuteriu, tiek ir ranka. Registro darbuotojas sugeneruodavo kliento prašymą, išrašydavo išankstinę mokėjimo sąskaitą. Vėliau iš klientų surinkti dokumentai būdavo perduodami į Juridinių asmenų registravimo skyrių, kur darbuotojai tikrino, ar gerai užpildyti dokumentai, ir tada juos suvesdavo į duomenų bazę. Dėl 2014 m balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) - jei pasirašė prašymą M. P., tai reiškia, kad ji būtent kreipėsi į Registrų centrą. Pagal jos asmens dokumentus nustatė asmenybę ir pagal jos pateiktus pasirašytus dokumentus suformavo užsakymą ir ją suvedė kaip užsakovą. Šiuo atveju pateikti dokumentus galėjo bet kuris asmuo, pateikiantis savo asmens tapatybės dokumentą. Tuo metu galiojo būtent tokia tvarka. Nuo 2015 m. pabaigos pagal vidinį susitarimą jie pradėjo iš Juridinių asmenų užsakovų reikalauti pateikti įgaliojimą ( ne notaro patvirtintas, o surašytas įmonės vardu) nuo įmonės. Pagal prašymą matyti, kad M. P. pateikė 2014 m. kovo 20 d. prašymą registruoti (JAR-1 forma) ir 2014 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą. Kadangi M. P. išrašo neprašė, tai prašymo trukmė buvo 3 darbo dienos (tai įprastas terminas, o kai prašomas išrašas, tada būna 5 darbo dienos). Kokiu pagrindu M. P. galėjo prašyti pakeisti dokumentus, jis neklausė, kadangi to nereikėjo fiksuoti, o prašyti pakeisti duomenis galėjo bet koks asmuo, turintis užpildytas ir pasirašytas formas. Ant užpildytų formų, sprendimų parašo tikrumas nebuvo tikrinamas. Jei asmuo, atnešęs dokumentus, pats nepateikdavo registro darbuotojui, tai galėdavo palikti dokumentus raštinėje arba juos siųsti paštu. Asmeniškai jis tikrai klientės M. P. neatsimena. Per dieną tekdavo priimti apie 60 klientų. Maždaug nuo 2016 m. akcininkų pasikeitimas, akcijų pirkimas-pardavimas yra sugriežtintas, reikia pateikti akcijų (jei perduodama daugiau kaip 25 procentai) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notariškai. 2014 metais dar to nebuvo prašoma, o pateikti įregistruoti dokumentus Registro darbuotojui galėjo bet koks kurjeris, pateikęs savo asmens tapatybės dokumentus (t. 2, b. l. 131).

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61).

9. VĮ „Registrų centras“ pateikė dokumentus – 2014 m. balandžio 4 d. prašymą, prašymą registruoti juridinių asmenų registre, dokumentą JAR-VOV, dokumentą JAR-AJ, 2014 m. balandžio 3 d. JAR tvarkytojo sprendimą, vienintelio akcininko sprendimą, 2014 m. balandžio 10 d. aktą. Pateiktų dokumentų kopijos prijungtos prie bylos, dokumentų originalai voke prie bylos (paskutiniame bylos tome) (t. 1, b. l. 76-86).

10. Juridinio asmens duomenimis: UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). D. F., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - J. K. (t. 1, b. l. 125). UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ direktorė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - M. P., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. K.. Nuo (duomenys neskelbtini) – R. R. M. (t. 1, b. l. 127).

11. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5928)-IS1-6637 (surašyta 2017 m. spalio 26 d.) nurodyta, kad parašas (J. K. vardu), esantis 2014 m. kovo 20 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre eilutėje „(parašas)“, yra atliktas ne J. K., o kito asmens (t. 1, b. l. 92-98).

12. Specialisto išvadoje Nr. 140-(522)-IS1-1055 (surašyta 2018 m. vasario 22 d.) nurodyta, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašą, esantį 2014 m. kovo 20 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre, pasirašytą J. K. vardu, pasirašė M. P., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 101, 102).

13. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1690)-IS1-2123 (surašyta 2019 m. balandžio 23 d.) nurodyta, kad atsakyti į klausimą ar parašą ir rankraštinius įrašus: „M. P.“, esančius 2014 m. balandžio 4 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė M. P., ar kitas asmuo (kiti asmenys ), nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 106, 107).

14. Specialisto išvadoje Nr. 11-1670 (19) (surašyta 2019 m. rugsėjo 16 d.) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 4 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinį įrašą „M. P.“ parašė ir greta pasirašė M. P. (t. 1, b. l. 115- 117).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ dokumentų klastojimas ir sukčiavimas šios bendrovės vardu.

15. Kaltinamoji M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini 33) – nuoma buvo nepilnus pusę metų nuo 2016 m. gegužės mėn. iki rudens, už nuomą buvo sumokėtas 2 mėnesių užstatas, neliko 4 mėnesių skolos. Ji atstovavo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, kurios verslas yra pirkti, parduoti ar steigti įmones. UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ kreipėsi dėl įmonės pardavimo, buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pirkimo, kai vyksta toks ne naujos įmonės pirkimas, direktorius ir akcininkai teikia finansinę atskaitomybę pardavimo dienai. UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ atstovė V. C. pateikė finansinę atskaitomybę, kuri, kaip po mėnesio pasireiškė, neatitiko tikrovės, įmonė turėjo daug skolų, įmonės pirkimas neįvyko, dėl to įmonė nebuvo registruota „Registrų“ centre. Jei įmonė būtų nupirkta, viskas būtų įvykę per „Registrų“ centrą, įregistruoti akcininkai, direktorius. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ kaltinimo visiškai nesutiko. Buvo paslėptos skolos ir dėl to neįvyko sandoris. Ji nurodė, kad ji sumokėjo pinigus, o kai vyksta įmonės pirkimas, pirkėjas sumoka pinigus. Kaltinamoji jokių pinigų jai nemokėjo ir jokių pinigų iš jos negavo. Preliminarus pirkėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Viskas turėjo vykti per banką arba kasos dokumentus. Tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ vadovo įgaliotas asmuo, turėjo įgaliojimą. Toje įmonėje buvo finansininkė, vėliau dirbo pagal individualią pažymą. Pirkimas nebuvo pasirašytas, tik išsiųstas suderinimui, buvo pasirašytas preliminarus. V. gal jau painioja, ar pamiršo. Tie dokumentai, kurių nepasirašė, buvo liepos pabaigos ar rugpjūčio mėn., o ji dar buvo vadovė, vadovo teisė ir pareiga yra įregistruoti akcininkus, jei UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ taptų akcininke, ji turėjo pilnas teises pakeisti dar būdama vadove, tokia tvarka, akcininkai patys negali pakeisti, iš jų net nepriims ir neįregistruos prašymo. Tikrai nesudarė sutarčių su „Bitė“. Kaip galima sutartis pasirašyti nuotoliniu būdu. Sudarant sutartis visada tikrinamas asmens tapatybės dokumentas. UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vardu nieko neįgijo iš „Bitė“. Fiziškai su V. C. buvo susitikusios du kartus – vieną kartą prie Kauno, antrą kartą Vilniuje prie PC „Panorama“. Ji ją (kaltinamąją) surado, internete buvo jos skelbimas, kad perkamos-parduodamos teigiamos įmonės, šiai dienai yra tas pats. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sėkmingai pirko daug įmonių, tai yra verslas. Jos įgaliojimas buvo bendras. Skelbimas buvo tinklapyje „Skelbiu.lt“. V. C. pasakė, kad nori parduoti įmonę, nes išvyksta į užsienį. Ji atvežė dokumentus, jos pasirašė preliminarią sutartį, dar nebuvo sumokėti pinigai, kai įmonę perka ar parduoda juridinis asmuo, turi būti kasos išlaidų/pajamų orderis arba bankinis pavedimas. Ji pasakė ką atvežti, ji gerai orientavosi buhalteriniuose dokumentuose, paprašė atvežti pirminius dokumentus: pirkimus, pardavimus, mokėjimus, kad būtų galima nustatyti tikrą finansinę būklę. Atvežė, apžiūrėjo, jai netiko, nes išlindo skolos. Gal tai ir buvo jos išvažiavimo priežastis, kad pridarė skolų ir norėjo atsikratyti įmonės. Pirmo susitikimo metu to nebuvo galima nustatyti. Pirmo susitikimo metu ji pateikė pirminius dokumentus už paskutinius metus ar du metus. Dokumentai buvo tvarkingi, bet likučiai buvo pateikti ankstesnei datai, nei turėjo įvykti pirkimas, nebuvo suvesti paskutinių dviejų mėnesių dokumentai, buvo daug pirkimų iš tiekėjų, kurie buvo neapmokėti. Registrų centrui teikiami duomenys už metus. Aptarė sąlygas, davė sutartį, joje buvo įrašyti įmonių rekvizitai. Sutartis galėjo būti pasirašyta, bet ji nebuvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Sutartis buvo sudaryta pirmo susitikimo metu. V. C. noras buvo daryti viską ne notariškai. Jos svarstė visokias pirkimo-pardavimo galimybes, ji vienareikšmiškai atsisakė. Sutartyje galėjo būti parašyta, kad po visiško apmokėjimo akcijos pereina pirkėjui. Apmokėta nebuvo dėl to, kad „išlindo“ skolos. Ji su dokumentais padavė balansą tai dienai, tos skolos tiekėjams tai datai buvo didesnės, buvo didesni nuostoliai, kita finansinė būklę. Po sutarties pasirašymo ji dar papildomai siuntė „Tele2“ sąskaitas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Sandoris neįvyko, ji paskambino pranešė apie tai, ji pati negalėjo atvažiuoti. Visus dokumentus, kuriuos gavo perdavė kitam žmogui, kažkokiam vyrui, kuris atvažiavo jos vardu. V. C. pareiga buvo įregistruoti sandorį, ji tuo metu buvo vadovė, vadovo pareiga įregistruoti naują akcininką. Jei viskas įvyksta, akcininkas turi paskirti direktorių, akcininkas negali pakeisti pats savęs, Registrų centras nepriimtų iš jo dokumentų, tik vadovas arba jo įgaliotas asmuo gali atlikti tą veiksmą. Registrų centras net nepriimtų akcijų-pirkimo pardavimo dokumentų, nes sutartis buvo nepilna, neapmokėta. Jos verslas buvo parduotuvė, jei atsiranda sąskaita už nupirktas prekes, atsiranda skola ir prekės, kurios turi būti sandėliuojamos ir perdavimo metu man perduotos. Daug sąskaitų buvo neįtraukta į finansinę ataskaitą. Dokumentai buvo prisegti prie segtuvo, bet neįtraukti į finansinę būklę. Tai buvo prieš sudarant sandorį, buvo preliminarioji sutartis. Akcijos nebuvo nupirktos, nes nebuvo apmokėtos. Kažkuriuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ direktorė ir akcininkė, vėliau ta įmonė buvo parduota, pasiskirstė į dvi veiklas, ši veikla liko ir dirbo pagal individualią, turėdama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ ir įgaliojimą. 2010 m. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ iš kito fizinio asmens kaip fizinis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sritis buvo įmonių pirkimas-pardavimas, buhalterinė apskaita. Vėliau ji susirgo ir buhalterinę apskaitą uždarė, pradėjo mąstyti apie tai, kad visiškai parduoti įmonę. Savininkė buvo gal 4 metus. Pardavė dviem fiziniams asmenims, kurie paskyrė vadovą, o vadovas jai suteikė įgaliojimą. Ji buvo akcininkė ir direktorė. Būdama kaip vadovė ji išregistravo. Įmonės nauji akcininkai norėjo vykdyti visai kitą verslą, susijusį su automobiliais, o įmonių pirkimo-pardavimo sritis dar liko ir ją pasamdė pagal individualią veiklą, kad kažkiek laiko padėti tvarkyti. Buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl atstovavimo, metams suteiktas įgaliojimas. Notarinis įgaliojimas direktoriaus R. M. buvo suteiktas šiek tiek vėliau, jis galiojo 2 metus, buvo nurodyta konkrečiai, kad turiu teisę atstovauti dėl įmonių pirkimo-pardavimo.

2016 metais ji buvo direktorė, iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas R. M.. Galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ finansininke tuo metu, kai nebuvo vadove, negalėjo būti direktore ir finansininke vienu metu. Iki 2016 m. spalio 27 d. V. C. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ direktore, ji ir liko direktore. V. C. nepateikė duomenų apie direktoriaus pasikeitimą. Akcininkų pasikeitimas nereiškia vadovo pasikeitimo. Akcininkų pasikeitimą Registrų centre registruoja tik vadovas. 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vadovas nebuvo pakeistas. Niekada nebūna taip, kad pardavėjas sumoka pinigus. Būna, kad pardavėjai atneša nesutvarkytą buhalterinę apskaitą, pasakoja apie finansinę būklę, kad nėra skolų, bet finansinė atskaitomybė nebuvo vedama, tuo atveju jie sumoka už apskaitą už konkretų laikotarpį, vėliau vyksta pirkimas-pardavimas, bet pagal tą būklę, kuri išeina, derinama kaina. Pagal dokumentus išlindo skolos virš 10 000 Eurų, prekės, kurios nebuvo perduotos. Skolos buvo už paskutinius mėnesius.

15.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji M. P. parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 152).

16. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad pardavė UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ akcijas, M. P. buvo perleistos 100 proc. akcijų, ji turėjo viską sutvarkyti, perrašyti įmonę savo vardu, bet to nepadarė. M. P. sudarė sutarčių su „Bitė“, padarė skolų jos vardu, jos parašas buvo padirbtas. Taip pat ji paėmė abonentą iš „Tele 2“, padarė skolų. Parašas taip pat buvo padirbtas. Grįžus į Lietuvą dalį dokumentų pavyko gauti. Ji buvo vienintelė akcininkė ir direktorė. 2013 metais buvo atidaryta maisto prekių parduotuvė UAB „(duomenys neskelbtini 33)“. 2016 metais M. P. pasiūlė parduoti akcijas. Rugsėjo mėnesį buvo paruošta pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį pasirašė prekybos centre „Mega“ Kaune. Sutartis jau buvo paruošta, ją ruošė M. P.. M. P. rado internete. Buvo skelbimas, kad superka įmonių akcijas. Pradžioje su M. P. susiskambindavo, ji prašė paruošti visus dokumentus, parodyti įmonės būklę. Buhalteris paruošė dokumentus, nusiuntė jai, o ji pasakė, kad viskas labai gerai, galės susitikti. Ji turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini), bet jai nepavyko ir ji pasakė, kad, jei įmanoma, gali susitikti pakeliui. Susitiko, ji (kaltinamoji) paruošė visus dokumentus: dokumentą dėl jos atleidimo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo perdavimo aktą, (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą po 25 proc. akcijų. Taip buvo greičiau ir nereikėjo notaro. Visos sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną kai susitiko Kaune. M. P. sakė, kad nieko baisaus, kad datos skirtingos. Sumokėjo M. P. 800 eurų už akcijų perdavimą. Aptarė per kiek laiko ji viską sutvarkys, o ji nutrauks visas parduotuvės sutartis. Po kelių savaičių susitiko, perdavė visus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ antspaudą, buhalterinius dokumentus, daug kvitų, gal 9 dėžės. Atrodė, jog kad pasirašė dokumentą dėl perdavimo. M. P. nežiūrėjo kas buvo dėžėse, susidėjo ir išsiskirstė. Ji pasakė, kad jai reikia nuvykti išsiregistruoti save kaip direktorę, o ji viską sutvarkys su tiekėjais. Ji žinojo, kad išvyks į (duomenys neskelbtini). M. P. nieko nesutvarkė. Būdama (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ji įdarbino kažkokią merginą, kuri buvo motinystės atostogose. Davė jai M. P. numerį, nes tada M. P. dar su ja bendravo. „Registrų centre“ parodė dokumentus, kad pardavė akcijas. Nuvažiavo į „Registrų centrą“ išsiregistruoti, bet pasakė, kad jos išregistruoti kaip savininkės ir direktorės negali, nes nauji savininkai savęs nepriregistravo. Bandė vykti išsiregistruoti 2017 m. birželio mėn. ir 2017 m. gruodžio mėn. Kai susiskambino su M. P., ji sakė, kad viskas bus gerai, ji viską sutvarkys. Kai neleido išsiregistruoti skambino M. P.. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini) prasidėjo skambučiai, gavo baudą dėl greičio viršijimo. Parašė M. P. el. paštu, paklausė kas vyksta, kodėl atėjo bauda įmonės vardu. Vėliau gavo skolas iš „Bitė“. „Bitė“ atstovai pasakė, kad nuvežus telefonus kurjeriui buvo pateiktas pasas. Mano parašas buvo padirbtas. Buvo paimti telefonai iš „Bitė“ salono. Jos vardu padarytos skolos. Matosi, kad raštas ir parašas ne jos. Prieš perduodant visus dokumentus M. sakė, kad ji nutrauktų visas sutartis. Viską nutraukė, sutvarkė. Jai pavyko gauti UAB „Bitė“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tele 2“ garantinio pažymą. Neėmė telefono, buvo sudariusi tik vieną sutartį dėl abonento, bet prieš parduodant akcijas nutraukė. Gavo laišką dėl skolų el. paštu. „Bitės“ operatorė pasakė, kad telefonas buvo pristatytas į Vilnių, o ne įmonės adresu, nurodė, kad kurjeriui buvo pateiktas pasas. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Kai buvo pasirašyti dokumentai buvo Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Kadangi įsidarbino (duomenys neskelbtini), tik po pusės metų grįžo į Lietuvą ir tada bandė perregistruoti įmonę, bet nepavyko, nes naujas savininkas – M. P. nepersiregistravo įmonės savo vardu. Į skambučius M. P. neatsiliepdavo. Skambino ir iš (duomenys neskelbtini), ir iš lietuviško numerio. Įmonės vardu buvo registruotas automobilis, gavo baudą už greičio viršijimą. Kai išvyko į (duomenys neskelbtini) dar porą mėnesių pavykdavo susisiekti su M. P., ji sakė, kad viską dėl baudos už greičio viršijimą sutvarkys ir vėliau jos bendravimas baigėsi. Iš UAB „Tele2“ 2017 m. balandžio 1 d. gavo pranešimą dėl 1539,16 eurų skolos už neapmokėtas paslaugas. Rašte UAB „Bitė“ buvo nurodyta panaši skolos suma. Kreipėsi dėl įmonės perregistravimo grįžusi iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio mėn. Ankščiau nesikreipė, nes M. P. sakė, kad viską sutvarkys. Kai pardavinėjo įmonę, įmonė turėjo 9516,25 eurų skolą prekių tiekėjams, ryšio paslaugų įmonėms skolų nebuvo. M. P. sakė, kad viską sutvarkys. Kadangi yra likusi įmonės vadove, skolos eina asmeniškai. Dokumentuose dėl skolų nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ įmonės vadovė V. C.. Telefonai nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vardu. Akcijų pirkėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ M. P.. Buvo sutarta, kad ji bus atleista iš direktorės pareigų, o M. P. įmonę persirašys. Akcijos buvo parduotos pagal 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 2 d. sutartis. Akcijos buvo parduotos vėliau nei buvo priimtas sprendimas, nes taip padarė M., ji sakė, kad viskas gerai. Gavo dokumentus tą pačią dieną, kai atvažiavo jų pasirašyti. Datų skirtumą matė, bet ji sakė nepergyventi, viskas gerai. Be advokato bijojo pasakyti teisybę, kad įmonę pardavė su skolomis ir turėjo jai sumokėti. Įmonė buvo parduota dėl asmeninių priežasčių. Skyrėsi su savo draugu ir kraustėsi gyventi į (duomenys neskelbtini). Niekas nebenorėjo valdyti įmonės, todėl ją pardavė. Sumokėjo M. P. 800 eurų. Pagal akcijas išeina 500 eurų. M. P. nieko nemokėjo. Aš jai sumokėjau, nes pardaviau įmonę su skolomis. Sumokėjo, kad nevilkinti veiklos, greičiau uždaryti įmonę. Lengviausias būdas buvo parduoti akcijas tam, kas superka. M. P. sakė, kad viską sutvarkys, susisieks. Kol buvo UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ akcininkė, įmonė automobilio neturėjo. Iki 2016 m. spalio 27 d. į „Registrų centrą“ dėl išregistravimo nesikreipė, nes M. P. sakė, kad viską sutvarkys. Kalbėjo su UAB „Bitė“ operatore, ji pasakė, kad moteris kalbėjo rusišku akcentu, telefonas buvo pristatytas į Vilnių.

16.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., internetinėje svetainėje rado skelbimą, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) perka įmones, jų akcijas. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, paklausė, ar superka įmones, pasakė, kad superka. Telefonu pasakė visus UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ įmonės rekvizitus. Jie kažką patikrino ir pasakė, kad viskas gerai. Tada paprašė jos susitikti. Su M. P. susitarė dėl dokumentų paruošimo, kad galėtų parduoti įmonę. Susitarė susitikti, kai visi dokumentai bus paruošti. 2016 m. rugpjūčio mėn. viduryje vėl susitiko Kaune, „Mega“ prekybos centre su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ M. P. ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. M. P. perdavė visus įmonės dokumentus, įmonės antspaudus, kasos žurnalus. Už įmones akcijas M. P. atsiskaitė grynaisiais pinigais, iš viso 500 eurų. (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienį. Kol buvo užsienyje, maždaug 2016 m. gruodžio mėn., jai paskambino atstovas iš „Tele2“ ir pasakė, kad ji turi 250 eurų įsiskolinimą. Jai paklausus, už ką tokia skola, pasakė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vardu (duomenys neskelbtini) yra paimtas mobilaus ryšio telefonas ir mokėjimo planas, pasakė, kad sutartis pasirašyta įmonės direktorės vardu. Ji sakė, kad jokios sutarties nesirašė ir jokio telefono neėmė, dar prieš parduodant įmonės akcijas visas sutartis, kuriomis buvo įsipareigojusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini 33)“, nutraukė prieš parduodant įmonę. Kadangi jai kilo neaiškumų, ji skambino M. P. ir klausė, kas čia darosi, kodėl jos vardu yra pasirašinėjamos sutartys, nors ji nebėra įmonės direktorė. M. P. pasakė, kad pažiūrės vėliau, nes dabar negali kalbėti. Paskui niekas jai nebeskambino, manė, kad viskas susitvarkė, tačiau 2017 m. balandžio mėn. sulaukė analogiško skambučio iš „Bitės“ atstovo, kuris taip pat pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ direktorės V. C. vardu pasirašyta sutartis (duomenys neskelbtini), o dabar yra įsiskolinimas. Ji nei vienos sutarties nesirašė, todėl abiejų įmonių „Tele2“ ir „Bitės“ paprašė jai atsiųsti sutartis, kuriose ji neva pasirašė minėtas sutartis. Iš „Bitės“ sutartį gavo iš karto po jų skambučio, o iš „Tele2“ sutartį pasiėmė tik 2017 m. birželio 26 d., kadangi tik 2017 m. birželio 25 d. grįžo iš užsienio. Abiejose sutartyse yra akivaizdus jos parašo klastojimas, kadangi tai tikrai ne jos parašas ir jokių dokumentų ar sutarčių ji nesirašė. Mano, kad minėtus dokumentus klastoja UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ direktorė M. P.. Minėta moteris neatsiliepia telefonu, neatsako į el. paštu siųstus laiškus. Ji iki šiol gauna sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, kuriomis nesinaudoja.

16.1.1. Prie apklausos nukentėjusioji pateikė:

- (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (V. C. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, atstovaujama direktorės M. P., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ akcijas), 2 lapai;

- (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lapai;

- (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lapai;

- (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lapai;

- UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ apskaitos registrų, apskaitos likučių bei dokumentų 2016 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo - perdavimo aktą, 1 lapas;

- UAB „Bitė Lietuva“ mobilaus ryšio paslaugų sutartis, 5 lapai. 7. UAB „Tele2“ mobilaus ryšio paslaugų sutartis, 8 lapai (t. 2, b. l. 8-10, 15-36).

16.1.2. Nukentėjusioji pateikė ir šiuos dokumentus:

- pranešimą iš TELE-2;

- UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, atstovaujamą direktorės M. P., 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo V. C. buvo atleista iš direktorės pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d.

- pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios išankstinę sąskaitą apmokėjimui (2 T., b. l. 47-54).

16.2. Nukentėjusioji V. C. pateikė 2017 m. gegužės 26 d. pranešimą iš UAB „Tele2“, 2016 m. rugpjūčio 31 d. vienintelio akcininko sprendimo kopiją, 2017 m. gegužės 26 d. pranešimą iš UAB „Skolų rizikos sprendimai“ ir išankstinę sąskaitą apmokėjimui t. 2, b. l. 47-54).

17. UAB „Tele2“ raštas – tarp UAB „Tele2“ ir UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ telemarketingo būdu, kai klientas skambina į klientų aptarnavimo centrą numeriu 117, buvo pasirašyta sutartis. Pažymėta, kad klientas nurodė telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta ir tai, kad įsigytos prekės bus pristatytos per „DPD Lietuva“ kurjerį (t. 2, b. l. 61-71).

18. UAB „Bitė Lietuva“ pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ vadovės V. C. vardu sutartys buvo sudarytos nuotoliniu būdu. Telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75).

19. DPD pristatymo patvirtinimas – siunta įteikta V. C. 2016 m. spalio 19 d., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80-83).

20. UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ direktorė nuo (duomenys neskelbtini) V. C. (t. 2, b. l. 88). O M. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ direktore nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127). UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ kontaktai buvo išviešinti VĮ „Registrų centras“ šie: telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini 11) (1 T., b. l. 128 (reversinė pusė)).

21. „Creditinfo“ informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ (t. 2, b. l. 95-98).

22. Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ sudarytų sutarčių su UAB „Bitė“, kurias pasirašė V. C., originalai (t. 2, b. l. 101-122).

23. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2237)-IS1-2583 (surašyta 2018 m. gegužės 8 d.) nurodyta, kad - „ 1. Rankraštinius įrašus: „V. C.“, esančius: 2016 m. spalio 7 d. specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. prašyme perkelti telefono numerius Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), tikriausiai parašė ne M. P., o kitas asmuo (kiti asmenys). Atsakyti kategoriškai nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. 2. Atsakyti į klausimą, ar parašus, esančius: 2016-10-07 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 prašyme perkelti telefono numerius Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) prie rankraštinių įrašų: „V. C.“, pasirašė M. P., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje“ (t. 2, b. l. 126-129).

24. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad nuomojo M. P. butą kaip fiziniam asmeniui. Ji gyveno bute viena. Gavo pinigus už nuomą, nuomojo butą, nes tuo metu gyveno sode, turėjo laisvą butą. M. P. telefono numeris buvo nurodytas. Iš pradžių nebuvo problemų, bet vėliau ji nemokėjo, liko skolinga už 4 mėnesius, teko kreiptis į antstolius dėl iškraustymo, nes nelabai sutiko geruoju išsikraustyti. Po to, tuo adresu buvo kiti nuomininkai. Ji nuomojosi butą apie 2 metus. Išsikraustymas vyko 2016 m. rudenį. Vėliau butas metus buvo tuščias. Problemų su M. P. neišsprendė, nesurado jos, ji neatsiliepdavo telefonu. Ji nustojo atsiliepinėti tą patį rudenį.

24.1. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš maždaug du ar tris metus per Nekilnojamojo turto agentūrą jis buvo išnuomojęs butą M. P.. Su ja buvo sudaręs nuomos sutartį. Ji jam pateikė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. jam už buto nuomą sumokėjo tik pradinį mokestį už du mėnesius. Po to, ji jam nemokėjo nei už komunalines paslaugas pinigų, nei nuomos pinigų už butą. Vėliau, nesumokėjusi pinigų, ji dingo iš buto, o taip pat ir buto raktų neatidavė. Dėl M. P. skolų yra kreipęsis į teismo antstolius. Kur tuo metu dirbo M. P., nežinojo, tik forminant nuomos sutartį, ji minėjo, kad turi savo firmą (t. 2, b. l. 135).

25. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. U. parodė, kad kaltinamoji yra jos sūnaus žmona. M. P. gyvena kartu su ja. Nesutiko duoti parodymų.

25.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. U. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesio iki (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Jos darbas buvo (duomenys neskelbtini) archyvavimas. Minėtos bendrovės direktorė buvo M. P.. Jai į namus pristatydavo senų įmonių dokumentus ir ji juos pagal tam tikrą nustatytą tvarką archyvuodavo. Jai suarchyvavus, dokumentus paimdavo iš jos namų ir išveždavo. Kokių tai įmonių atveždavo dokumentus nežino. Jai neteko tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini 33)“ dokumentų (t. 2, b. l. 137).

26. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė, kad M. P. yra jo mama, todėl jis, pasinaudodamas BPK 82 straipsnio 2 dalimi, parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 133).

Dėl nukentėjusiųjų D. S. ir V. B. turto įgijimo apgaule.

27. Kaltinamoji M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. S. ir V. B. nupirko įmonę, D. S. įregistravo Registrų centre, vėliau išregistravo ir pradėjo reikalauti pinigų, kai jau ji nebuvo direktore. Įmonė paėmė pinigus, jie pervedė už akcijas, D. S. gavo dokumentus, antspaudą, sprendimą. 2018 m. jiems buvo išsiųstos preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias jie apmokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitą „Swedbank“ 1000 eurų, vienas pervedė 450 eurų, kitas 550 eurų. D. S. norėjo greičiau tapti direktoriumi. Ji nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ nei akcininkė, nei vadovė, buvo tiesiog darbuotoja, turėjo notarinį įgaliojimą. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini 101)“, išsiuntė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ atsiskaitomąją sąskaitą, kur pervesti pinigus už akcijas. Bendrovę norėjo pirkti du akcininkai. Jie rado parduodamą bendrovę per skelbimą. UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ turėjo didelį įstatinį kapitalą, neturėjo skolų, veiklos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ ją įsigijo iš partnerių, kurie prekiauja įmonėmis, ji buvo paruošta pardavimui, turėjo (duomenys neskelbtini) licenciją. D. S. kreipėsi į ją telefonu, pasakė, kad reikia labai greitai, kaip galima padaryti. Ji pasakė, kad labai greitai galima, jis pasirašo akcijų pirkimo sutartį, perveda pinigus, ji išsiunčia Jiems buvo reikalingas antspaudas, ir kuo skubiau įregistruoti direktoriavimą. Jie sumokėjo per 1 ar 2 dienas pinigus pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitą, po pavedimo gavimo iš karto per autobusų stotį jiems išsiuntė siuntą su dokumentais, sprendimu, visais dokumentais, kuriuos reikia pateikti Registrų centrui, kad įregistruoti direktoriavimą. Sutartis buvo išsiųsta el. paštu. Iš jos pusės ji buvo pasirašyta, nuskenuota, vėliau jie atgal grąžino su parašais. Siuntą siuntė D. S. vardu. Sutartis buvo pasirašyta dviejų asmenų vardu, bendravimas vyko su D. S.. Jis paėmė iš stoties dokumentus ir su tais dokumentais nuvažiavo į Registrų centrą, įregistravo save vadovu. Vėliau jis pradėjo kalbėti apie notarinį veiksmą. Tais pačiais metais, gal po pusės metų jis išregistravo save kaip vadovą. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ liko akcininkė, o jis įregistravo save direktoriumi, jie norėjo notarinio veiksmo, ji važiavo pas notarą ir notarui trūko kažkokių dokumentų. Jie nustojo kažko prašyti ir sužinojo, kad jis pats save išregistravo. Nuvyko į Registrų centrą sužinoti, kaip jis tai galėjo padaryti, nes jis galėjo save išregistruoti tik turėdamas akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sprendimą atleisti iš direktoriaus pareigų. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ paskyrė jį vadovu. Jis pirko, bet norėjo, kad jis būtų direktorius, o vėliau, pasirašius notarinį veiksmą, įteisinus akcijų pirkimą, jis nurodytų, kad už akcijas buvo sumokėta ankščiau avansu ir kaip direktorius galėtų pakeisti akcininką. Jis parašė pareiškimą dėl pinigų grąžinimo, bet pinigus gavo įmonė. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ pardavinėjo akcijas, notarui netiko jos 2017 m. notarinis įgaliojimas, jie norėjo matyti M., o jis tuo metu buvo komandiruotėje, (duomenys neskelbtini). Vadovas jau buvo, turėjo antspaudą, visus dokumentus, galėjo daryti viską, ką norėjo. Ji turėjo notarinį įgaliojimą nuo 2017 m. gegužės mėn. dviem metams. D. S. neįregistravo, nes jis norėjo registruoti notarinį, o jei būtų notarinis, jau atgal negrįši, jis jau paskirtas Registrų centre, jei jis lieka direktorius, jo prievolė yra registruoti naujus akcininkus, pasikeistų tik datos. Jie turėjo viską, kad užregistruotų. Jie jai skambino dėl notaro, dėl trūkstamų dokumentų, dėl notaro perkėlimo, bet vėliau nusprendė išregistruoti save. Notariškai nebuvo pasirašyta, nes notarui netiko įgaliojimas. Jie nieko el. paštu nerašė ir neskambino. Nebuvo rašyta dėl pinigų grąžinimo, iš jų pusės buvo tik vienašališkai jis išregistruotas. Ji nežino, kas nuėmė pinigus. Termino, iki kada pateikti notarui trūkstamus dokumentus, nebuvo. Žinojo apie trūkstamus dokumentus – įgaliojimo originalą, nes jį turėjo tik nuskenuotą, o originalo negalėjo surasti. Notaro nurodyti dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes ji nerado įgaliojimo. Pinigai buvo pervesti po to, kai išsiuntė sutartis el. paštu. Išsiuntė iš viso 5 ar 6 sutartis taip mažindama išlaidas pirkėjams. Suma sutartyje buvo nurodyta, tokią jie ir pervedė. Buvo įregistruotas direktorius, o direktorius atsako už viską visą savo laikotarpį. Akcininkas nieko negali daryti. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ gali atleisti direktorių. R. M. žinojo, kad reikia šį dalyką privesti iki galo, kai jis grįžo, šie žmonės jau nustojo prašyti notaro, iš viso nieko nerašė, nėra nei vieno laiško dėl prašymo atleisti D. S.. Jie turėjo el. pašto adresus. Pinigus gavo įmonė. Jie turėjo sutarčių originalus, galėjo sutartis įregistruoti, nuo to niekas nepasikeistų. Sutartis padarė skirtingomis datomis, nuo to laiko, kai jie paskambino, iki to laiko, kai apmokėjo. Žinojo kada jie apmokės, buvo išrašyta viena išankstinė sąskaita, kuri apima visas sutartis. Gali būti penkios sutartys, o mokėjimas vienas. El. paštas (duomenys neskelbtini) yra M., jos el. paštas (duomenys neskelbtini). Tas el. paštas nebuvo pratęstas. El. paštas (duomenys neskelbtini)nebuvo sunaikintas. Per 9 dienas UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ registracijos vieta liko ta pati, nebuvo perleista kitam asocialiam, sunkiai pasiekiamam asmeniui. Jai skambino tik D. S., kitą asmenį pamatė tik teisme, neteko su juo bendrauti telefonu. Gyvai matėsi pas notarą. Per 9 dienas V. B. nebandė jos pasiekti. Kovo 30 d. D. S. negrąžino nei antspaudo, nei įmonės dokumentų. Antspaudą grąžino teisme, dokumentų negrąžino. Ji perdavė visus dokumentus, nieko netrūko, kad jie taptų įmonės savininkais. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ gavo kokių pretenzijų, civilinį ieškinį, nieko nežino. Pradžioje buvo naudojamas el. paštas (duomenys neskelbtini) – tai M. paštas. Juo naudojosi M., kartais, kai jis buvo išvykęs, galėjo prisijungti ji. Galėjo būti, kad sutartį, dokumentus notarui siuntė iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Galbūt pranešimas buvo praleistas, nes ateina labai daug laiškų, bet apie sutarties nutraukimą ji nežinojo. Kažkuriais metais buvo daug „spam“ laiškų, laiškai iš klientų buvo pamesti. Buvo nepatenkintų klientų dėl sandorio atidėjimo, bet jis pats save registravo direktoriumi. Jis nupirko įmonę, sumokėjo už ją, jis pats prašė ir UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ jį paskyrė direktoriumi.

27.1. Apklausta kaip įtariamoji M. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. (t. 4, b. l. 38, 39). O apklausta papildomai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ buvo įgaliotas atstovas, kad ją parduotų, nes ji prekiauja įmonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ nedirbo, jokių pareigų neužėmė. Akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, direktore nebuvo. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ įgaliotas asmuo, jokių pareigų neužėmė, dirba pagal individualią veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo direktore nuo 2010 m. iki 2017 m. sausio mėn.. 2010 m. turėjo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ akcijų, vėliau pardavė. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ nedirba. Skelbiu.lt talpino skelbimą apie parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcininkai yra D. S. ir V. B.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini 22) priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini 102)“, yra jo naudotoja, numeris (duomenys neskelbtini 22) priklauso A. K.. 2018 m. kovo mėn. galėjo naudotis abejais šiais numeriais. El. paštas (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Juo naudojasi nuolatos, taip pat ir 2018 m. kovo mėn.. Nėra mačiusi D. S. ir V. B., tačiau žino juos, su D. S. bendravusi tik telefonu. Jie pirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Susipažino, kai jai paskambino pagal jos įdėtą skelbimą internetiniame portale. Bendravo ir telefonu, ir elektroniniais laiškais. Kontaktų neišsaugojo. D. S. ir V. B. buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. 2018 m. kovo 15 d. buvo minėtame bankomate, grynino UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ pinigus, operacijas atliko su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ priklausančia „Swedbank“ banko kortele. Tokia teisę turėjo, buvo tam įgaliojimas. Su VšĮ „(duomenys neskelbtini 102)“ jos santykiai yra darbiniai, veda apskaita, teikia konsultacijas. Su VšĮ „(duomenys neskelbtini 104)“ taip pat ją sieja darbiniai santykiai, analogiški kaip su VšĮ „(duomenys neskelbtini 102)“. D. S. gavo UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ dokumentus ir antspaudą per „Siunta24“, autobusų siuntas (t. 4, b. .l. 52, 53).

28. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad jam ir V. B. projekto vykdymui buvo reikalinga įmonė. Nauja įmonė turi mažiau privalumų, nei veikusi ankščiau. Internete buvo ieškoma parduodamų įmonių. Buvo skambinta ne vienu telefono numeriu. Susisiekus telefonu su M. P., ji labai įtikinamai pateikė parduodamos įmonės informaciją ir prasidėjo derybos dėl įmonės įsigijimo. Buvo kelios jos pateiktos įmonės, bet jie kalbėjo dėl UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijų įsigijimo. El. paštu jam buvo persiųsti įmonės finansiniai dokumentai, profesionaliai atsakyta į klausimus dėl rodiklių, todėl jį įtikino, kad viskas sutvarkyta iki tokio lygio, kad įsigijus ją galima pradėti vykdyti jų projektą. Bendravo telefonu, ankščiau nebuvo susitikę, nors norėjo, M. P. neatrado galimybių. Nusprendė pirkti įmonę formindami akcijų pirkimą Kauno miesto notarų biure. Buvo du akcininkai - jis ir V. B.. Pirminiai dokumentai, gauti el. paštu buvo perduoti notarams patikrinti, notarų kontaktai buvo perduoti M. P., kad jie kontaktuotų dėl trūkstamų dokumentų. Įmonės, kurią norėjo pirkti, direktorius buvo kitas žmogus. Kalbėdami telefonu su M. P. nusprendė, kad tikslinga jį paskirti direktoriumi, kad sandoris vyktų greitai ir sklandžiai. Ta iniciatyva tikriausiai buvo pasiūlyta iš jos pusės. El. paštu gavo sąskaitą, kad UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ atsiuntė sąskaitą, kurią reikėjo apmokėti norint įsigyti 100 proc. akcijų. Apmokėjo proporcingai: 55 proc. buvo jo, 45 proc. V. B., 2018 m. kovo 15 d. iš asmeninių sąskaitų kiekvienas atskirai padarė pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitą, kurią gavo el. paštu, pagal pateiktus rekvizitus. Viskas vyko tą pačią dieną. Tą pačią dieną buvo išrašytas akcininkų susirinkimo protokolas, skiriantis jį direktoriumi. Per skubėjimą jo įdėmiai neperskaitė, o nuvežus jį į „Registrų centrą“ užsiregistruoti nauju direktoriumi, darbuotoja taip pat jo įdėmiai neperskaičiusi, priėmė. Antroje dienos pusėje paskambino iš „Registrų centro“, kad pagal tą protokolą negali paskirti jo direktoriumi, nes protokolas neteisingai supildytas – neteisingai nurodytos akcijos ir akcijų savininkai. Visą informaciją iš karto telefonu perdavė M. P., ji pažadėjo viską sutvarkyti. Paprašė jos netvarkyti, o susitikti, nes norėjo pamatyti tą protokolą. UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcininkų susirinkimo protokolą pasirašė M. P.. Protokole klaidingai nurodytas akcininkų skaičius, akcijų pasiskirstymas ir balsų skaičius. Visas veiksmas vyko kovo 15-16 dienomis. Turėjo vykti į notarų biurą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Lygiagrečiai gavo skambutį iš „Registrų centro“, kad M. P. pateikti duomenys neatitinka to, ką turi „Registrų centras“. Tai buvo dar vienas signalas, kad kažkas negerai su dokumentacija. Vėl skambino M. P., paprašė pataisytą dokumentą perduoti jam. „Registrų centre“ paprašė padaryti patikrą dėl įmonės neatitikimų. „Registrų centras“ paklausė ar jis tikrai žino ką perka, nes yra daug klausimų tarp akcininkų, finansinių ataskaitų pateikimo terminų. Paprašė stabdyti sandorį, nes jis pradėjo kelti abejones. Viskas vyko savaitės bėgyje. Po skambučių dingo ryšys su M. P., ji neatsiliepdavo į skambučius, neatrašydavo į el. laiškus. Pasitarę su V. B. ir su advokatu surašė raštą apie vienašališką sandorio nutraukimą atsiradus naujoms aplinkybėms. Sutarties nepasirašė. Buvo ketinimas įsigyti įmonę ir geranoriškas avanso apmokėjimas. Paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Jokio atsakymo negavo ir bendravimas nutrūko. Po savaitės kreipėsi į „Registrų centrą“ ir sužinojo, kad buvo paskirtas direktoriumi. Protokolas tiesiog pakliuvo į reikiamą segtuvą ir įregistravo direktoriumi prieš jo valią. Kai niekas jam neatsakė, visą medžiagą su kvitais, siuntimo įrodymais nunešė „Registrų centrui“ ir 2018 m. birželio 27 d. jį išregistravo iš direktorių sąrašo. Skambučių iš policijos dėl greičio viršijimų vis dar gauna iki šiol, nes jo duomenys liko informacinėje bazėje. UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijų pardavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Avansą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitą, ne M. P.. Kadangi atstovavimą vykdė M. P., visas kontaktas buvo su ja, į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo kreipiamasi tik dėl jo kaip direktoriaus išregistravimo, bet atsakymo nebuvo gauta. Bandė kreiptis internete nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė. Raštu dėl avanso grąžinimo į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ nesikreipė. Įmonės antspaudą turėjo. Jį kartu su protokolu atsiuntė per autobusų siuntų tarnybą, M. P.. Ji nurodė visą informaciją, pasakė siuntos numerį, autobuso atvykimo laiką. Bendravo telefonu ir el. paštu. Susipažino telefonu, paskambinus skelbime nurodytu numeriu. Toliau bendravo tuo vieninteliu el. paštu. Sąskaitą gavo el. paštu. Suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ atstovavo M. P.. Tik autobusų stotyje gavęs protokolą sužinojo akcijų pasiskirstymą. Jam buvo teigiama, kad visą akcijų paketą valdo UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Nežinojo apie fizinius asmenis. Protokolą pamatė 16 dieną. Turėjo skubos tvarka įsiregistruoti direktoriumi ir buvo rezervuotas laikas pas notarą. Galėjo būti, kad sąskaitą gavo iš el. pašto: (duomenys neskelbtini). Su notarais kalbėjo tik apie UAB „(duomenys neskelbtini 101)“, apie UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ nekalbėjo. Sekantis atsakymas iš notarų biuro buvo apie tai, kad M. P. pateikti duomenys neatitinka duomenų, kurie yra „Registrų centro“ duomenų bazėje. Vienas iš pagrindinių motyvų buvo akcininkų neatitikimas. „Registrų centro“ duomenų bazėje pamatė, kad M. P. turėjo 300 akcijų, o UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ – 1200 akcijų. Pradėjo kilti abejonės ar perka teisingą įmonę. Bandė viską spręsti, bet ryšys nutrūko. Daug kartų skambino, rašė žinutes, el. laiškus, bet negavo jokio atsakymo. Dviejų savaičių bėgyje, kai nutrūko bendravimas, buvo parašytas raštas dėl sandorio nutraukimo ir pinigų grąžinimo, nes buvo per daug abejonių. Labai sunerimo dėl fakto, kad tapo vadovu be jo žinios. Patikslinto protokolo nepateikė. Antspaudas guli stalčiuje, išsaugojo jį.

28.1. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pateikė teismui antspaudą, kurį teismas prijungė prie bylos.

28.2. Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internetinėje erdvėje viename iš portalų buvo skelbimas, kad parduodama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Buvo susisiekta nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su pardavėju, kaip dabar žino, M. P.. Derino ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniais laiškais el. paštas (duomenys neskelbtini) informaciją dėl įmonės „(duomenys neskelbtini 101)“ pirkimo. Kadangi jam ir jo draugui V. B. sąlygos tiko, todėl jie nusprendė minėtą įmonę „(duomenys neskelbtini 101)“ įsigyti. Jiems atsiuntė avansines sąskaitas-faktūras, kad sumokėti už įmonės įsigijimą. Jis sumokėjo 550 eurų, o jo kolega V. B. sumokėjo 450 eurų. Sumokėjus už įmonę norėjo įforminti pirkimo-pardavimo sandorį notarų biure. Sandoris neįvyko, nes iš notarų biuro gavo informaciją, kad sandoris negali įvykti, reikėjo patikslinti dokumentus, nes yra klaidingi dokumentai, tai yra įmonės „(duomenys neskelbtini 101)“ savininkas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, o yra du savininkai tai yra UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini 104)“. Tuo pačiu jis 2018 m. kovo 20 d. apie 10.00 val. kreipėsi į Registrų centrą, Kauno filialą ir pridavė UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 15 d., kurį gavo 2018 m. kovo 20 d. 09.00 val. kartu su ir UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ apvaliu spaudu, per autobusų stoties siuntas perduotus R. Ž.. 2018 m. kovo 23 d. iš registrų centro Alytaus filialo jam paskambino ir pasakė, kad negali įregistruoti jo įmonės direktoriumi, nes jo pateiktame susirinkimo protokole neteisingai nurodyti parduodamos įmonės „(duomenys neskelbtini 101)“ akcininkai. Apie tai pranešė telefonu pardavėjai M. P., kuri žadėjo viską ištaisyti ir pakartotinai jam perduoti teisingą protokolą. Jokios informacijos papildomos negavo jokiomis ryšio priemonėmis. Kadangi yra vadovas kitų įmonių, 2018 m. kovo 27 d. prisijungė prie registrų centro su savo elektroniniu parašu ir pastebėjo, kad yra įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ direktorius. Kadangi nebuvo gavęs iš M. P. jokių dokumentų, tai jam sukėlė įtarimų. Todėl, esant daug neatitikimų, surašė M. P. išsamų laišką el. paštu, kad paaiškintų, kodėl kelis kartus dėl jos kaltės neįvyko sandoris pagal pateiktus duomenis. Jokio atsakymo negavęs jokiomis ryšio priemonėmis, nes telefonu neatsiliepia, jie su V. B. nusprendė įmonės „(duomenys neskelbtini 101)“ nebepirkti ir išsiuntė 2018 m. kovo 30 d. informaciją dėl vienašališko sandorio nutraukimo ir nurodė terminą, iki 2018 m. balandžio 9 d. nesulaukus atsakymo kreiptis į teisėsaugos institucijas (t. 3, b. l. 13, 14).

28.3. Nukentėjusysis D. S. pateikė susirašinėjimą el. paštu su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, avansines sąskaitas-faktūras, bankinių pavedimų UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ kopijas, išrašą iš registrų centro apie UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ (t. 3, b. l. 15, 37-55).

29. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamąją mato pirmą kartą. Įmonę rado, dėl jos pirkimo kalbėjosi D. S., kuris informavo dėl visos eigos. Pirko įmonę kartu, pervedė pinigus – 55 proc. ir 45 proc. Pirko UAB, turėjo būti naujais akcininkais. Bendrovės pavadinimo neatsimena. D. S. surado bendrovę internete, aptarė ir nusprendė pirkti. Atėjo laikas pervesti pinigus ir reikėjo eiti pas notarą. Notaras informavo, kad dokumentai buvo sutvarkyti netvarkingai. Nuo to laiko niekaip negalėjo susisiekti su M. P. nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Einant pas notarą reikėjo turėti apmokėjimą. Suma nedidelė, rizika nedidelė, pirkimas vyko tokiu būdu. Norėjo kurti naują veiklą. Tikrino ar bendrovė neturėjo skolų, įmonės veiklos rūšis neturėjo esmės, žadėjo keisti pavadinimą. Pinigus pervedė per pusę, iš savo asmeninių sąskaitų. Pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini 006)“ sąskaitą. Jis sumokėjo 450 eurų. Įmonė iš viso kainavo 1000 eurų. Buvo sutarta data sutarčiai pasirašyti pas notarą. Pavedimą padarė 1 ar 2 dienas prieš tą datą. Turėjo būti padarytas akcijų pirkimo protokolas, bet kažkas buvo padaryta negerai. Norėjo, kad jį pataisytų ir nuo tada bendravimas dingo. Pas notarą asmuo, parduodantis įmonę, nebuvo atvykęs. Kaltinamosios pavardę sužinojo tik šio proceso metu. Su pardavėju visą laiką bendravo D. S.. Notaras nurodė ko trūksta. Kreipėsi daug kartų į pardavėją, kad pataisytų protokolą. Buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini 006)“ direktoriaus pavardė, bet ne tokia kaip kaltinamosios. D. S. bendravo su M. P.. Įmonės nenupirko. Pinigai negrąžinti. Tos įmonės antspaudo negavo. D. S. pristatė Registrų centrui kažkokius dokumentus, nes jis buvo paskirtas direktoriumi. Nežino ar pagal Registrų centro duomenis D. S. tapo tos įmonės direktoriumi. M. P. turėjo bendrauti su notaru. Nebuvo svarstoma įsigyti įmonę pasirašant penkias akcijų pardavimo sutartis. Iš karto tarėsi dėl notarinės sutarties. Sąskaita, į kurią pervedė pinigus, buvo įmonės. Pavedimo paskirtis buvo akcijų pirkimas, buvo nurodyta kokios įmonės.

29.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad kartu su draugu D. S. norėjo pirkti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini 101)“, kurią jis rado internetiniame tinklalapyje. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, kurią atstovavo M. P., norėjo pirkti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Visus pirkimo pardavimo reikalus ir dokumentus D. S. su jo sutikimu tvarkė vienas. Jis vienas bendravo su įmonės pardavėja M. P.. Pats nei bendravo su ja, nei ją matė. D. S. jam nurodė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ įmonės sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini 22), į kurią jis iš savo asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini 22)pervedė 450.00 eurų. M. P. nurodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ pirkimo kaina yra 1 000 eurų. Todėl jie kartu su D. S. per pusę (jis sumokėjo 45%, D. 55% pinigų sumos) sumokėjo visą pinigų sumą. Jis į nurodytą sąskaitą 2018 m. kovo 15 d. pervedė 450 eurų, o D. S. 550.00 eurų. Šį pervedimą būtinai reikėjo padaryti prieš einant pas notarą, norint persirašyti įmonę. Susitikimo data pas notarą M. P. prašymu tris kartus buvo nukeliama, kadangi pirmą kartą buvo blogai surašytas registrų centro protokolas, antrą kartą M. P. buvo išvykus, o trečią kartą M. P. tiesiog nepasirodė ir bendravimas su ja visiškai nutrūko. M. P. nematė, su ja susitikęs nebuvo, kaip ir minėjo, šiuo reikalu daugiau užsiėmė jo draugas D. S.. D. S. M. P. neatsakydavo nei el. laiškais, nei skambinant telefonu, bendravimas su ja visiškai nutrūko (t. 3, b. l. 30, 31).

30. AB „Swedbank“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitos išrašą ir nuotraukas iš bankomato, kuriame fiksuotas grynųjų pinigų nuėmimas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitos matyti, kad 2018 m. kovo 15 d. D. S. pervedė 550 eurų, V. B. pervedė 450 eurų už UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijų pirkimą. 1000 eurų nuimti 2018 m. kovo 15 d. bankomate, (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai ir nuotraukos įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (t. 3, b. l. 68-73).

31. AB „Swedbank“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitos išrašas ir prisijungimų sąrašas (t. 3, b. l. 85-89).

32. VšĮ „(duomenys neskelbtini 102)“ nuo (duomenys neskelbtini) direktorius R. L., o nuo (duomenys neskelbtini) direktorius R. Ž. (t. 3, b. l. 93).

33. VšĮ „(duomenys neskelbtini 104)“ – vadovas A. K. nuo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 116).

34. UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) P. V., o nuo (duomenys neskelbtini)D. S., akcininkas M. P. (t. 3, b. l. 119, 122).

35. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ JA registrų išrašas su istorija, duomenų išrašas su istorija, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ išrašas su istorija (t. 3, b. l. 124-154).

37. VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ (t. 4, b. l. 14-25).

38. Šio nuosprendžio 5-37 pastraipose išvardinti duomenys gauti teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka. Jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl byloje laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys). Šie įrodymai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šiuos įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teismas konstatuoja, kad M. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

39 BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę.

40.Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto .(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-495/2021).

41. Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

43. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

44. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019).

45. Šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu atlikus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintus veiksmus, šiuo konkrečiu atveju – nuo dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

47. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020, 2K-145-495/2021).

48. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ir jos akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ dokumentų suklastojimo.

49.1. Bendrovės steigimo dokumentai ir Įstatai pateikti 2010 m. balandžio 16 d. Šios bendrovės akcininkais buvo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) akcininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini 79)“. Tuo tarpu, UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ jau (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ akcininkas (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, civilinė byla Nr. 2S-980-656/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-25778-2014-5). O nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jau UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ akcininku.

49.2. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ vardu veikė vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ direktore nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo M. P., kuri, buvo ir šios bendrovės akcininkė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 127-128). Be to, M. P. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ vadovė nuo (duomenys neskelbtini), kai ji, būdama vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ vadovu, sprendimu nuo (duomenys neskelbtini) atleido vadovą ir paskyrė naują UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ vadovą, t. y. direktoriumi skyrė save (LITEKO, civilinė byla Nr. eB2-2181-392/2017, kurioje priimtas sprendimas pripažinti bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ veiklą pasibaigusia).

50. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini).

50.1. Nuo (duomenys neskelbtini) (pradžios data nurodoma nuo 2014 m. kovo 20 d., o dokumento pateikimo registrui data - 2014 m. balandžio 8 d.) iki 2016 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ akcininkė (1 T., b. l. 126). Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ VĮ „Registrų centras“ pateiktas JAR-AJ dokumentas, kuriame nurodoma visų akcijų įsigijimo data 2014 m. vasario 28 d. (1 T., b. l. 83).

50.2. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. vasario 28 d. M. P., kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ vadovė, atstovaudama minėtą bendrovę sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, paskyrė J. K. į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktorės pareigas nuo (duomenys neskelbtini). (1 T., b. l. 85). Tokią aplinkybę patvirtina tiek VĮ „Registrų centras“ pateiktas dokumentas formos JAR-VO-V, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ direktore (kaip vienasmenis valdymo organas) nuo (duomenys neskelbtini) yra J. K., tiek registro išrašo duomenys, kad J. K. minėtos Bendrovės vadovė įregistruota nuo (duomenys neskelbtini) ir tokia buvo iki (duomenys neskelbtini). Registrui tokie duomenys pateikti 2014 m. kovo 30 d. (1 T., b. l. 82, 125 (su reversine puse)).

51. Minėtos formos dokumentai JAR-AJ ir JAR-VO-V (nuosprendžio pastraipos 50.1. ir 50.2.), kaip prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 (toliau – ir Prašymas) priedai, taip ir pats Prašymas, buvo užpildyti 2014 m. kovo 20 d.

51.1. Pažymėtina, kad kaip Prašymą pildęs asmuo nurodyta J. K., o šalia vardo ir pavardės yra pasirašyta (1 T., b. l. 81). Minėta, kad Specialisto išvadoje Nr. 140-(5928)-IS1-6637 konstatuota, kad Prašyme, ties J. K. vardo, pasirašė ne J. K. (nuosprendžio 11 pastraipa). O Specialisto išvadoje Nr. 140-(522)-IS1-1055 konstatuota, kad nėra galimybės atsakyti, ar M. P. pasirašė Prašyme J. K. vardu (nuosprendžio 12 pastraipa). Vadinasi, J. K. parašas Prašyme buvo suklastotas.

52. Svarbu ir tai, kad iš bylos įrodymų nustatyta, kad Prašymą su suklastotu J. K. parašu ir 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimu, VĮ „Registrų centras“ pateikė pati kaltinamoji M. P., minėtus dokumentus pateikusi kaip priedą prie 2014 m. balandžio 4 d. savo pasirašyto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), o kaip adresą korespondencijai nurodė elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 84).

52.1. Minėta, kad Specialisto išvada Nr. 11-1670 (19) konstatuota, jog 2014 m. balandžio 4 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinį įrašą „M. P.“ parašė ir greta pasirašė M. P. (nuosprendžio 14 pastraipa).

53. Nustatyta ir tai, kad J. K. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) (nuosprendžio 8 pastraipa). Sodros išrašo duomenimis J. K. oficialiai Lietuvoje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini 308)“, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 81)“. Dirbo ir kaip individualios įmonės savininkė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. O apskritai pagal Sodra duomenis nedirbo jau nuo (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusiosios J. K. byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ji nebuvo apdrausta valstybinio socialinio draudimo ir šiuo laikotarpių jokių išmokų nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 61).

53.1. Aptarti duomenys patvirtina, kad J. K. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. Gi tai, kad nukentėjusioji yra turėjusi darbinių santykių su kaltinamąją M. P. byloje ginčo nėra. Tai, be kita ko, patvirtina ir nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiosios darbą UAB „(duomenys neskelbtini 81)“ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai M. P. buvo šiuos bankrutavusios jau bendrovės vadove. Tačiau tokių darbo santykių buvimas praeityje nesudaro pagrindo vienašališkai M. P. sudaryti naują darbo sutartį ar paskirti anksčiau kitoje bendrovėje pas ją dirbusią J. K. vadovauti kitai bendrovei nesant J. K. sutikimo tokias pareigas eiti.

66.1. Notarė Z. K. 2018 m. gruodžio 11 d. į paklausimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešimu Nr. S-50 atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta nes trūko duomenų apie šios bendrovės akcininkus. Į paklausimą M. P. patikino, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. ji yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcininkė ir klausė, ar įvyks sandoris 2018 m. kovo 23., į ką notarė ją įspėjo, kad nepašalinus trūkumų sandorio netvirtins (4 T., b. l. 3-4).

67. Nėra ginčo ir dėl to, kad nukentėjusieji sumokėjo už perkamą bendrovę, pinigus pervesdami į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitą pagal M. P. išrašytas 2018 m. kovo 15 d. ir nukentėjusiesiems pateiktas avansines sąskaitas-faktūras Serija IMT Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias pateikė nukentėjusiesiems iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Viso, 2018 m. kovo 15 d. t. y. tą pačią dieną, kai buvo išrašytos ir nukentėjusiųjų gautos minėtos sąskaitos, nukentėjusysis atliko V. B. atliko 450 EUR pavedimą iš 1 000 EUR bendros UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ pardavimo kainos, o nukentėjusysis D. S. – 550 EUR vertės dalies (3 T., b. l. 42-45). Tai patvirtina ir duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ sąskaitos išrašo, iš kurio, be kita ko matyti ir tai, kad 2018 m. kovo 15 d. 16.59 val. nukentėjusiųjų pervesta pinigų suma, t. y. 1 000 EUR buvo išgryninta (3 T., b. l. 63-68, 72), o tai padaryta M. P., (duomenys neskelbtini 22) esančiame bankomate, ką patvirtina ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas moteriškos lyties asmuo panašus į M. P. (3 T., b. l. 68-73, 75, 77).

68. Tą pačią dieną, 2018 m. kovo 15 d. buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. D-I, kuriame nurodyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstyta be kita ko ir D. S. paskyrimas direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini 101)“. Kaip sekretorius šio susirinkimo pasirašė M. P. (3 T., b. l. 46). O 2018 m. kovo 22 d. M. P. pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1-E prašymą (3 T., b. l. 122; 124, 125-129, 130-134).

69. D. S. 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, siųsdamas laišką adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo iki tol vyko visas susirašinėjimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ akcijų įsigijimo. Pastarasis išdėstęs visą bendravimo su M. P. istoriją ir tai, kad buvo apmokėtos ir nukentėjusiesiems pastarosios atsiųstos sąskaitos – faktūros, išreiškė susirūpinimą dėl M. P. ignoravimo po to, kai buvo pervesti minėti pinigai. Prašė suteikti išsamios informacijos ir paaiškinti esamą situaciją dėl parduodamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ (3 T., b. l. 47). Panašiu klausimu kreipėsi ir į M. P. 2018 m. kovo 30 d. bei įspėdamas, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, jeigu nebus įvykdytos teisėti reikalavimai dėl minėto sandorio. Vienas tokių – reikalavimas atšaukti iš UAB „(duomenys neskelbtini 101)“ direktoriaus pareigų D. S., kuris buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi ir nežiūrint į neteisingus duomenis, toks įvykis užregistruotas VĮ „Registrų centras“ (3 T., b. l. 49-50). Tai, kad nukentėjusysis D. S. bandė išspręsti šį klausimą ir skambindamas M. P. jo skelbime apie parduodama bendrovę nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tyrimo duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. priklausė VšĮ „(duomenys neskelbtini 102)“, patvirtina ir surinkti įrodymai apie nukentėjusiojo skambučius minėtu abonento numeriu 2018 m. kovo 29 d., balandžio 4, 12 ir birželio 27 dienomis (3 T., b. l. 13-14, 90-105).

71. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

72. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galimos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

75. Kaltinamoji M. P. padarė keturias tyčiniais (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 182 straipsnio 1 dalyje) ir dvi nusikalstamas veikas, kuriomis pažeista valdymo tvarka, susijusias su dokumento klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis) t. y. nesunkias nusikaltimas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.