Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. P. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Parodė, kad dukra A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jos ir atsakovo A. G. vaikas. Tėvystę atsakovas pripažino. Iš pradžių gyveno kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovas pradėjo girtauti, todėl praėjusiais metais jai teko pabėgti. Šiuo metu atsakovas su dukra visiškai nebendrauja. Dukra šiais metais eis į pirmąją klasę. Ji nedirba, vaiką išlaikyti padeda draugas. Socialinių garantijų ji neturi, išmokų negauna, išskyrus vaiko pinigus. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes vaikas atsakovo bijo. Atsakovas, jos žiniomis, yra sveikas, kitų vaikų neturi.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir VTAS) pateikė išvadą, kad su ieškinio reikalavimais sutinka.

5. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad nuo pat gimimo mažametė A. G. gyvena su mama. Vaikui sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Bendraujant su mergaite susidarė nuomonė, kad ji neatsimena, kada bendravo su tėčiu. Vaiko ryšys su mama yra glaudus. Ieškovė nepertraukiamai rūpinasi vaiku, užtikrina jos kasdieninius poreikius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prisideda prie dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės visi reikalavimai yra teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė R. P. ir atsakovas A. G. yra mažametės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas nuo 2021 m. gyvena skyriumi nuo ieškovės ir mažametės dukters, neprisideda prie dukros išlaikymo. A. G. gyvena su mama R. P., kuri dukrą auklėja, prižiūri ir rūpinasi ja. Ieškovė gauna vaiko išlaikymo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kitų pajamų negauna. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

8. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl mažametės A. G. gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena su mama. VTAS išvadoje nurodoma, kad institucija nėra gavusi duomenų, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Be A. G. R. P. turi dar du nepilnamečius vaikus. Visiems vaikams yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Ieškovė augina dukrą, ją prižiūri, rūpinasi ja. Tuo tarpu atsakovas dukra nesirūpina, ilgiau nei vienerius metus su ja negyvena, neteikia išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas taip pat nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Mažametė A. G. išreiškė norą ir toliau gyventi su mama. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad mažametės A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

9. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur. Ieškovė nedirba, gauna tik vaiko išlaikymo išmoką. Nors atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis kitų išlaikytinių.

12. Sprendžiant dėl išlaikymo mažametei A. G. iš atsakovo dydžio, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaikų poreikių patenkinimą. Teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma yra protingo dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaikų poreikius bei būtina jų patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai A. G. priteisiant išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo 2021 m. balandžio 1 d., o atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, išlaikymas priteistinas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

13. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

14. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

15. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Kęstučio Valio pagalbą ieškovei valstybė patyrė 300,00 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 148,00 Eur (94 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (75 Eur x 125,20 vartotojų kainų indeksas / 100) + 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %)) bei išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (22,40 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. P. nepilnametei dukrai A. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 148,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 5662, įmokos kodas mokant teisinės pagalbos išlaidas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.