- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-674-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01400-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) J. J. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų (neveikimo), suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., UAB „Namų priežiūros centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. J. padavė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriame prašė: 1) užbaigti prieš ją užvestas vykdomąsias bylas; 2) panaikinti visus jos turtui, banko sąskaitoms taikomus areštus; 3) persiųsti vykdomuosius dokumentus Jungtinės Karalystės teismui; 4) apie šių veiksmų atlikimą pareiškėją informuoti elektroniniu paštu. Nurodė, kad pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje iškelta bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, kadangi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtas sprendimas dėl bankroto bylos įsiteisėjo bei yra taikomas nedelsiant ir automatiškai, antstolis turėtų panaikinti jos atžvilgiu taikomus areštus ir užbaigti vykdomąsias bylas.
2. Antstolis su skundu nesutiko. Nurodė, kad, gavęs informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai, paprašė suteikti papildomą informaciją, ar kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ buvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos Jungtinėje Karalystėje iškėlimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime nurodė, kad 2018-09-25 paštu gavo pareiškėjos pranešimą dėl jai Jungtinėje Karalystėje iškeltos fizinio asmens bankroto bylos. Suinteresuotas asmuo savo pozicijos dėl skundo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo dvi vykdomąsias bylas: Nr. 0240/15/1943 ir Nr. 0240/17/01388 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai. 2018-04-10 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnyba priėmė nutarimą dėl J. J. paskelbimo bankrutuojančiu fiziniu asmeniu.
6. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000) 16 straipsnio 1 dalimi, bet kuris valstybės narės teismo sprendimas iškelti bankroto bylą pripažįstamas kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui yra iškeliama bankroto byla. Šiuo atveju, vykdomosios bylos nėra sustabdytos, tačiau skunde pareiškėja tokio reikalavimo nereiškia.
7. Antstolis nesutikdamas su pareiškėjos skundu rėmėsi tuo, kad neturi informacijos ar išieškotojas buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą. Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pareiga informuoti kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime patvirtino, kad jis buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjai bankroto bylos iškėlimą Jungtinėje Karalystėje, todėl minėtą antstolio argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 4 dalį, išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kitą, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismai procesiniais sprendimais dėl tam tikrų bankroto bylai aktualių procesinių klausimų neturi kompetencijos įsiterpti į kitos valstybės teismo nagrinėjamas fizinių asmenų bankroto bylas, t. y. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti tam tikrus su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1451-275/2017). Teismas sprendė, kad vykdomosios bylos užbaigimas persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui galimas tik tokiu atveju, kai toks persiuntimas yra numatytas valstybės narės, kurioje iškelta fizinio bankroto byla, teisėje. Šiuo atveju taikomas Jungtinės Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas (ang. Insolvency Act 1986) su jo pakeitimais ir papildymais. Duomenų, kad Jungtinėje Karalystėje, kurioje iškelta pareiškėjos bankroto byla, būtų reikalavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiųsti vykdomuosius dokumentus, teismas neturi. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomąsias bylas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu, o šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius. Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likvidatorius gali vykdyti visus valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, įstatymų jam suteiktus įgaliojimus kitoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 3 dalį vykdydamas savo įgaliojimus likvidatorius laikosi valstybės narės, kurioje ketina veikti, įstatymų. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos ir viešai skelbiamų individualių asmenų bankroto registro Jungtinėje Karalystėje duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjos likvidatorius yra (duomenys neskelbtini), paskirtas pareigūnas F. A.. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien kitos valstybės nacionalinio reglamentavimo neužtenka panaikinti visas priverstinio vykdymo užtikrinimo priemones, taikytas kitoje valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje), todėl būtinas atskiras bankroto bylas nagrinėjančio ir šiuos procesus kontroliuojančio teismo patvarkymas (procesinis sprendimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1657-381/2017). Nagrinėjamu atveju nei Jungtinės Karalystės teismas, nei pareiškėjos likvidatorius nesikreipė į antstolį dėl areštų, taikytų pareiškėjos turtui, panaikinimo. Todėl teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skolininkės turtui taikomus areštus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, bankroto bylos iškėlimas Jungtinėje Karalystėje sukelia tas pačias pasekmes, kokias bankroto bylos iškėlimas turi Lietuvos Respublikoje. Kai Lietuvos Respublikoje iškeliama fizinio asmens bankroto byla, antstolis privalo perduoti vykdomuosius dokumentus bylą nagrinėjančiam teismui (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis) ir užbaigti vykdomąsias bylas (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
10.2. Teismai formuoja praktiką, kad antstolis, gavęs kitos valstybės narės teismo sprendimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, privalo užbaigti fizinio asmens atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą bei persiųsti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo dalykas – vykdomųjų bylų nutraukimas ir areštų panaikinimas, kai fiziniam subjektui, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas, iškelta bankroto byla ne Lietuvos Respublikoje.
13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu antstolis V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/15/1943 ir Nr. 0240/17/01388 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai. 2018-04-10 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnyba priėmė nutarimą dėl J. J. paskelbimo bankrutuojančiu fiziniu asmeniu.
14. Kadangi fizinio asmens bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybėje narėje 2018-04-10, o dalis pareiškėjos turto ir kreditorius yra Lietuvoje, nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų iškelta šalutinė nemokumo byla, todėl šiai bylai taikytinas 2017-06-27 įsigaliojęs 2015-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848), pakeitęs Tarybos 2000-05-29 Reglamentą Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000), bei Jungtinės Karalystės nemokumo įstatymas, Nemokumo taisyklės.
15. Vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsnio 1 dalimi, bet kuris valstybės narės teismo sprendimas iškelti bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Todėl bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Kasacinis teismas pabrėžęs, kad tą patį nustato ir Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013).
16. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, vykdomojoje byloje esantys duomenys apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą Jungtinėje Karalystėje buvo pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąsias bylas. Nors antstolis šių veiksmų nėra atlikęs, teismas pagrįstai neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų šio neveikimo nevertino, nes pareiškėja tokio reikalavimo skunde nereiškė.
17. Antstolis pareiškėjos skundo netenkino remdamasis pagrindiniu argumentu, t. y. duomenų apie kreditoriaus tinkamą informavimą nebuvimu.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal byloje esančius duomenimis kreditorius (išieškotojas) buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos atžvilgiu pradėta bankroto procesą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).
20. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 1986 m. nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency Rules 1986). 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsnyje („Pradžia ir tąsa“) įtvirtinta, kad asmens, kurio atžvilgiu priimtas įsakymas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tą dieną, kada yra priimamas įsakymas ir b) tęsiasi iki tol, kol asmuo bus atleistas pagal tolesnes šio skyriaus nuostatas. 1986 m. bankroto įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje įtvirtinta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas [nuo įsipareigojimų] pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos šio teisės akto 281 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Taip pat minėtame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų. Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta 1986 m. nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).
21. Taigi tinkamas kreditoriaus informavimas yra susijęs ne tik su kreditoriaus teise dalyvauti bankroto procese, bet ir skolininko atleidimu nuo įsipareigojimų.
22. Minimalios užsienio kreditorių informavimo taisyklės išdėstytos Reglamento Nr. 2015/848 54 straipsnyje – iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius (1 dalis); atskiru pranešimu pateiktoje 1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl to termino nesilaikymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones; tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai yra užtikrinti daiktinės teisės užtikrinimo priemone, turi pateikti reikalavimus; prie pranešimo taip pat pridedama 55 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba informacija apie tai, kur galima gauti tą formą (2 dalis); šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama naudojantis standartine pranešimo forma, kuri turi būti parengta pagal 88 straipsnį; ši forma skelbiama Europos e. teisingumo portale, o jos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis – „Pranešimas apie nemokumo bylą“; ji perduodama parengta bylos iškėlimo valstybės valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, nemokumo bylos iškėlimo vietos valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba kita kalba, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną pagal 55 straipsnio 5 dalį, jei yra pagrindo manyti, kad tą kalbą užsienio kreditoriai moka geriau (3 dalis). Taigi aptartos normos pagrindžia, kad Reglamentas nustato du subjektus, informuojančius kreditorius apie nemokumo bylą, t. y. teismą arba nemokumo specialistą.
23. Jungtinės Karalystės teisėje kreditorių informavimą reglamentuojančių 1986 m. Nemokumo taisyklių 6.73 taisyklėje įtvirtinta, kad oficialusis gavėjas bent vieną kartą po įsakymo dėl bankroto priėmimo, išsiunčia kreditoriams ataskaitą dėl bankroto proceso ir bankrutavusio asmens padėties (angl. state of affairs).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė duomenis, kad ji 2018-09-10 pranešimu informavo kreditorių apie jai Jungtinėje Karalystėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorius šią aplinkybę patvirtino. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo laikytasi Reglamente Nr. 2015/848 nustatytų kreditoriaus informavimo taisyklių. Pareiškėja į bylą pateikė kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ pasirašytą prašymą dėl jo įtraukimo į pareiškėjos nemokumo bylos kreditorių sąrašą su kreditoriniu reikalavimu. Tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreditorius buvo įtrauktas pareiškėjos nemokumo byloje į kreditorių sąrašą. Todėl pareiškėjos pateiktas kreditoriaus raštas laikytinas neturinčiu teisinės reikšmės sprendžiant kreditoriaus tinkamo informavimo klausimą.
25. Skolininkei iškėlus nemokumo bylą Jungtinėje Karalystėje ir šiuos duomenis pateikus antstoliui, kaip jau minėta, vykdomosios bylos stabdytinos ir išieškojimo procedūros nevykdytinos. Tačiau, nesant duomenų apie tinkamą kreditoriaus informavimą, be to, nesant tokio reglamentavimo Jungtinės Karalystės teisės normose, pareiškėjos prašymas dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir perdavimo nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui negali būti tenkinamas.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl areštų jos turtui panaikinimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjos turtui taikytų areštų panaikinimui reikalingas bankroto bylas nagrinėjančio ir šiuos procesus kontroliuojančio teismo (likvidatoriaus) patvarkymas, kurio šiuo atveju byloje nenustatyta. Be to, areštų panaikinimas negalimas ir dėl anksčiau nurodytų procedūrų dėl kreditoriaus informavimo nesilaikymo.
27. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-70-590/2019, nes nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytoje byloje fiziniam asmeniui nemokumo byla iškelta Latvijos Respublikoje, kas reiškia, kad buvo vadovaujamasi Latvijos Respublikos nemokumo bylas reglamentuojančiomis normomis. Be to, nurodytos bylos nagrinėjimo metu fizinio asmens nemokumo procedūros jau buvo baigtos.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.