Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-1939/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2-1939/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
"Neapolis" "STATEGA"
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1939/2014Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria ieškovui R. G. nustatytas terminas už ieškinį mokėtinam žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Neapolis“, prašydamas: panaikinti 2014 m. sausio 28 d. įrašus atsakovo UAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose, atliktus 2009 m. spalio 2 d. Mainų sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K., notarinio registro Nr. 5715, pagrindu, kuriais nuosavybės teisė į 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų buvo įregistruota trečiajam asmeniui UAB „Statega“ (perėjo iš trečiojo asmens V. G.); taikyti restituciją – pripažinti trečiąjį asmenį V. G. minėtų 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų savininku. Nurodė, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovui nebūtų priteista piniginių lėšų, kito turto ar suteikta kitokios turtinės naudos, t.y. ieškovo ir atsakovo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik jau anksčiau kitoje byloje pripažintos niekine mainų sutarties šalims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė ieškovui R. G. terminą pašalinti ieškinio trūkumus – už ieškinį sumokėti 9000 Lt žyminį mokestį ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai nėra nagrinėtini bankroto byloje, kadangi jie neturi įtakos bankrutuojančiai įmonei ar jos teisiniam statusui. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra turtinio pobūdžio. Restituciją prašoma taikyti, kaip sandorio negaliojimo teisinę pasekmę. Pritaikius restituciją ieškovo prašomų grąžinti atsakovui V. G. akcijų nominali vertė – 500 000 Lt, nuo kurios skaičiuojama mokėtina žyminio mokesčio suma.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinys yra neturtinio pobūdžio, kadangi ieškovas savo naudai nesiekia jokių lėšų ar kito turto priteisimo, bet siekia panaikinti kitų asmenų neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, kadangi sandoris, kurio pagrindu įregistruotos akcijos, buvo pripažintas niekiniu kitoje byloje. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, įrašą atsakovo vertybinių popierių apskaitoje atliko atsakovo BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas įrašas neturi tiesioginės ar netiesioginės įtakos bankrutuojančiai įmonei ar jos teisiniam statusui. Ginčijamo įrašo pagrindu buvo priimti teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-290-253/2014 ir 2-340-163/2013.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-2010, nurodė, kad jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, teismas perduoda bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 str. 2 d. 5 p., 163 str. 5 p.).

4. Teismas turėjo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose įtvirtintas nuostatas, pagal kurias ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju yra kilę ieškiniu pareikštų reikalavimų kvalifikavimo turtiniais ar neturtiniais reikalavimais bei už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimai.

Ieškovas R. G. ieškiniu pareikštais reikalavimais prašė teismo panaikinti įrašus atsakovo UAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose, atliktus 2009 m. spalio 2 d. Mainų sutarties pagrindu, kuriais nuosavybės teisės į 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų buvo įregistruotos trečiajam asmeniui UAB „Statega“, bei taikyti restituciją – pripažinti trečiąjį asmenį V. G. minėtų 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų savininku.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl restitucijos taikymo, kuriuo siekiama mainų sutartimi perleistų akcijų grąžinimo jų perleidėjo nuosavybėn, taikant sandorio negaliojimo teisines pasekmes, pripažino šį reikalavimą turtiniu bei už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį nustatė vadovaudamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta taisykle.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas už ieškovo R. G. ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio klausimą, neapsiriboja vien tik ieškiniu pareikštų reikalavimų kvalifikavimu turtiniais ar neturtiniais, o iš esmės sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė visus ieškinio trūkumus (CPK 115 str.) bei ar įvertino įstatyme numatytus pagrindus, remiantis kuriais teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), kadangi nuo šių teisinių prielaidų visumos egzistavimo priklauso ne tik ieškinio reikalavimų, už kuriuos turi būti sumokėtas žyminis mokestis, tinkamas nustatymas, bet ir paties proceso pagal ieškiniu pareikštus reikalavimus teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo R. G. atskirojo skundo argumentus, jog, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte ar kituose punktuose įtvirtintais pagrindais jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pagal reikalavimų pobūdį tai nėra bankroto byloje reikštini turtiniai reikalavimai, susiję su bankroto procesu (CPK 337 str. 2 d.).

Nematerialios akcijos savininku yra laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 13 dalimi, už akcininkų nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą atsako uždarosios akcinės bendrovės vadovas, išskyrus atvejus, kai nematerialiųjų akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo, duomenų apie akcininkus ir jų turimas nematerialias akcijas kaupimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintos Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklės (toliau - Taisyklės). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Remiantis Taisyklių 3 ir 5 punktuose įtvirtintu reglamentavimu, apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą. Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 10, 14, 17 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši tvarka, remiantis CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įstatymo analogijos taisykle, taikytina ir tais atvejais, kai atitinkami įrašai įmonės akcijų apskaitos dokumentuose atliekami pripažinus negaliojančiu sandorį, lėmusį akcijų savininko pasikeitimą.

Šio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, jog akcininkų nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas – tai uždarosios akcinės bendrovės vadovo, o ne teismo kompetencijai priskirtinas klausimas. Todėl ieškovo R. G. ieškiniu teismui adresuotas reikalavimas panaikinti įrašus atsakovo BUAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose vertintinas kaip ydingas, viršijantis teismo kompetencijos ribas. Teismo vaidmuo uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo procese turi apsiriboti už šių sąskaitų tvarkymą atsakingo asmens (įmonės vadovo ar sąskaitų tvarkytojo) veiklos priežiūra, esant skundui dėl jo neveikimo ar netinkamo veikimo. Be to, tam, kad atsirastų teisinės prielaidos atitinkamų įrašų atsakovo UAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose padarymui, o tuo pačiu ir skundui dėl už atsakovo akcininkų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą atsakingam asmeniui teisme pareikšti, turi egzistuoti juridinę reikšmę turinčių faktų visuma – teismo sprendimas dėl akcijų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, grąžinant akcijas jai perleidusios mainų sutarties šalies nuosavybėn, o ieškinį dėl įpareigojimo padaryti atitinkamus įrašus atsakovo UAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose pareiškiantis ieškovas R. G. turėtų įrodyti savo teisių ar teisėto intereso pažeidimo egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, įpareigodamas ieškovą tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei pateikti minėtas prielaidas tokiam ieškinio reikalavimui pareikšti patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, jog ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo BUAB „Neapolis“ bankroto administratorių atlikti veiksmus, susijusius su jo administruojamos įmonės akcininkų nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymu, yra neturtinis reikalavimas, kuris apmokestinimas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1282/2014, pripažino niekine ir negaliojančia tarp atsakovų UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarytą Mainų sutartį, pagal kurią atsakovai V. G. ir M. G. iškeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusius 5000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų į atsakovui UAB „Statega“ priklausiusius 5000 vienetų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių, CD kodas 60184, ISIN kodas LT0000601841, o bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos šalių pozicijų bei neatliko įrodymų tyrimo dėl realiai įvykdytų sutartinių prievolių pagal ginčijamą mainų sutartį apimties ir pripažino, jog tokiu atveju pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo būdo ir apimties, dėl ko apeliacinės instancijos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo (CK 1.80 str. 2 d., 6.146 str., 6.222 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šiuo metu civilinė byla pirmosios instancijos teismui grąžintoje dalyje dėl restitucijos taikymo dar nėra išnagrinėta (civilinės bylos Klaipėdos apygardos teisme numeris – 2-290-253/2014).

Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1282/2014, sukeliamas teisines pasekmes ir į tai, jog, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, įstatymas suteikia teismui teisę priimti sprendimą netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.), darytina išvada, jog atitinkami įrašai UAB „Neapolis“ akcijų apskaitos dokumentuose, esant 2009 m. spalio 2 d. Mainų sutarties, sudarytos tarp UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G., kurios dalykas – 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų, negaliojimo ab initio faktui, gali būti padaryti tik kaip sprendimo taikyti restituciją vykdymo pasekmė. Kadangi restitucijos taikymo klausimas yra civilinės bylos Nr. 2-290-253/2014 nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo R. G. ieškiniu pareikštas reikalavimas taikyti restituciją ir pripažinti trečiąjį asmenį V. G. 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų savininku laikytinas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pareikštu reikalavimu. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Išvada dėl ginčo šalių tapatumo daroma neatsižvelgiant į tai, kad ieškinyje V. G. ir M. G. nurodyti trečiaisiais asmenimis, nors ieškovas R. G. ieškiniu pareikštu reikalavimu dėl restitucijos taikymo iš esmės siekia materialiųjų teisinių pasekmių ir 2009 m. spalio 2 d. Mainų sutarties šalims, jų teisėms ir pareigoms atsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinį ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su 2009 m. spalio 2 d. mainų sutarties negaliojimu, todėl teismas ieškinio pagrindą pripažįsta tapačiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Šioje byloje ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – panaikinti įrašus UAB “Neapolis” akcijų apskaitos dokumentuose, atliktus 2009 m. spalio 2 d. mainų sutarties pagrindu ir taikyti restituciją – pripažinti trečiąjį asmenį V. G. UAB “Neapolis” 5000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų savininku. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas tapatus reikalavimui Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-253/2014.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškovo R. G. ieškinio priėmimo klausimą egzistavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas, sąlygojęs tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo R. G. ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo dėl to, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šių apeliacinės instancijos teismo išvadų pasėkoje už ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo mokėtino žyminio mokesčio klausimas netenka teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas naikina Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškovo R. G. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 337 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylos proceso teisėtumo ‑ ieškovo R. G. ieškinio dėl įrašų bendrovės vertybinių popierių apskaitos dokumentuose pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo priėmimo, klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė