- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- 1-72-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00290-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 22.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, būdamas T. K. individualios įmonės savininku, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalies, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. K. 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos pagal BK 235 straipsnį, už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. išvengti administracinės atsakomybės, melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestą, tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratą įnešė į duobę dėl ko nepavyko iš jos išvažiuoti, kai įsiteisėjusia 2017 m. vasario 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d., apie 13 val. 40 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124-1 straipsnio 8 dalyje.
T. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną išvažiavo su automobiliu iš kiemo, pasuko į dešinę pusę, važiavo link Šakių miesto centro, pavažiavus 100 metrų prisiminė, kad kažką pamiršo ir bandė apsisukti. Sukdamasis atbulas galiniu dešiniu ratu įvažiavo į kanalą, bandė išvažiuoti, tada ir priekį įnešė, automobilis sustojo kreivai. Apsisukinėjo atbulas, sukosi ant pagrindinės gatvės, sustojo dešiniame kelkraštyje. Atbulas sukosi į kairę, tačiau nebaigė manevro, nes dešinys galinis ratas įkrito į kanalą ir sustojo griovyje. Bandė išvažiuoti, tačiau nepavyko. Tada paskambino tėvui ir paprašė, kad atvažiuotų padėti ištempti automobilį. Tėvas sakė, kad nežino, kur atvažiuoti, todėl jis pasakė, kad ateis ant pagrindinės gatvės Šakiai-Kaunas. Jis išėjo, pasitikti tėvo, įsėdo pas šį į automobilį ir grįžo atgal iki įvykio vietos. Ten jau buvo policijos pareigūnai, kurie kažką rašė. Su vieno pareigūno pagalba ištraukė automobilį iš griovio ir nuvarė jį į kiemą pas M. K.. Jam pasakė, kad matė liudytojai, jog M. K. sėdėjo už vairo ir kažką darė, gazavo, kūrė. Paklausė, kas bus vairuotojui ir jam pasakė, kad M. K. buvo girtas, todėl jam bus teismo procesas. Pažymėjo, kad po įvykio jam M. K. skambino ir klausė, kur jis yra. M. K. sakė, kad nori automobilį nuvežti, kad jis greičiau pasirodytų, jog automobilio nenutemtų, kad būtų blaivus vairuotojas. Savo tėvo laukė gal pusvalandį. Pagrindinė gatvė yra gal už pusės kilometro, apie pusę valandos ėjo. Negali pasakyti, kaip M. K. atsirado automobilyje. Mano, kad gal išėjęs pamatė automobilį griovyje, nes ten už 100 metro buvo. Patikslino, kad kai atvažiavo į įvykio vietą, M. K. sakė, kad atvažiavo policija ir reikia ištemti automobilį, jog reikia blaivaus žmogaus. Jis tuo metu nepasakė, kad įvažiavo į griovį, tik vėliau pasakė, kai jie viską išsiaiškino. Pirmiausiai buvo kalba, ar galima ištemti automobilį, jie viską sutvarkė, ištempė, automobilį nuvarė į kiemą ir pastatė. Jam pasakė, kad yra liudytojai, kurie matė, kad M. K. sėdėjo prie vairo. Pažymėjo, kad niekas jo neklausė, kas vairavo automobilį. Jis tik paskui suprato, kai jam pasakė, kad M. K. kaltina, jog šis vairavo. Jis sakė, kad M. K. nevairavo, o tik sėdėjo. Liudytojai M. K. matė tik sėdintį automobilyje. Su M. K. jį sieja giminystės ryšiai, jis yra jo žmonos brolis. Pažymėjo, kad kai davė parodymus administracinių nusižengimų byloje, netvirtino, kad vietoje M. K. vairavo. Liudytojai teigia, kad M. K. sėdėjo automobilyje, tačiau iki to įvykio, teigia, kad automobilį vairavo jis. Patvirtino, kad automobilis priklauso M. K., o jis jį pasiėmė nesiklausęs. Automobilis stovėjo kieme, raktai buvo viduje. Pas juos yra toks susitarimas, jog be atskiro pasiklausimo, jis gali pasiimti M. K. automobilį, o M. K. gali pasiimti jo automobilį, kai reikia kur važiuoti. Prieš įvykį buvo pas M. K., kadangi jam reikėjo išvažiuoti, tai pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Neprisimena, ar turėjo galimybę su savo transporto priemone važiuoti tą dieną. Patvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus.
Liudytojas M. K. atsisakė duoti parodymus pagal BPK 80 straipsnio punktą.
Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog buvo gautas iškvietimas dėl automobilio nuvažiavusio nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo vienas, buvo liudytojų, kurie matė įvykį, kas važiavo. Pabendravo su tais liudytojais. Tada nuėjo iki namo, prie kurio rado vairuotoją. Asmuo teigė, kad vairavo darbininkai, kad jis pats nevairavo automobilio, o vairavo namo remontus atlikę darbuotojai. Toliau nuo automobilio stovėjo gyventojai, kurie matė įvykį ir nurodė, kad galimai vairavo M. K.. Vėliau atvyko kaltinamasis T. K.. Negali nurodyti, ar kaltinamasis atvyko vienas. M. K. teigė, kad vairavo darbininkai, jie prašė pakviesti tuos darbininkus, bet jų neatsirado tuo momentu. Negalėjo nurodyti, kas konkrečiai iš darbininkų vairavo. Nurodė, kad kaltinamasis atvažiavo su automobiliu, tačiau ar su juo dar kas nors buvo, nematė. Protokolą M. K. surašė kolega.
Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2016 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, tačiau atsimena, kad tą dieną buvo tarnyboje kartu su kolega G. B., kai iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Girėnų kaime, Dzūkų gatvėje, nuo kelio važiuojamosios dalies yra nuvažiavęs automobilis, kurį galimai vairavo neblaivus vairuotojas. Reaguodami į įvykį, tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą, esančią Girėnų kaime, Dzūkų gatvėje, tačiau kuriuo keliu važiavo į įvykio vietą, neprisimena. Atvažiavus į įvykio vietą, ji pamatė nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Audi A6“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai buvo nuslydę nuo kelio važiuojamosios dalies, o kairės automobilio pusės ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies. Kelias buvo neasfaltuotas, tai - žvyrkelis. Minėtame automobilyje niekas nesėdėjo, tačiau šalia automobilio buvo pranešėjas, kurio pavardė lyg K., kuris nurodė, kad automobilį vairavęs asmuo nuėjo į gyvenamąjį namą, kuris nuo įvykio vietos yra maždaug už 50 metrų. Ji su kolega nuėjo į pranešėjo nurodyto namo kiemą, kuriame buvo asmuo galimai vairavęs automobilį „Audi A6“. Buvo nustatyta, kad tai M. K., kuris nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Audi A6“, vairavo darbininkai, o ne jis. M. K. teigė, kad jis tik pamatęs savo automobilį nuvažiavusį nuo kelio, norėjo jį iš ten patraukti. M. K. alkotesteriu buvo nustatytas girtumas, todėl jam buvo nurodyta surasti blaivų vairuotoją automobilio perdavimui, kitu atveju automobilis būtų priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Tada M. K. kažkam paskambino. Buvo pildomi reikiami dokumentai apie padarytą pažeidimą, kai į įvykio vietą atvažiavo vyras, kaip ji suprato, vyras atvyko kaip blaivus vairuotojas, kuriam buvo perduotas automobilis. Minėto vyro, ji nepažįsta, žino jį tik iš matymo. Su minėtu vyru daugiau bendravo kolega. Vyras apie tai, kad būtų vairavęs M. K. priklausantį automobilį ir juo nuvažiavęs nuo kelio, nieko nesakė. Jam tiesiog buvo perduotas automobilis, kaip blaiviam vairuotojui. Ar minėtas vyras atvažiavo vienas, ar su juo buvo daugiau asmenų, ji nežino, nes nematė (b. l. 60).
Liudytoja R. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pažymėjo, kad neatsimena, ar atvažiavęs kaltinamasis kažką sakė. Nurodė, kad nekalbėjo su kaltinamuoju įvykio vietoje.
Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rudenį dirbo su kolege ir gavo pranešimą, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis, jog girtas vairuotojas važiavo. Nuvykę į įvykio vietą rado šalia vaikštinėjantį vairuotoją, suformino įvykį. Kiek atsimena, tai vairavo M. K., buvo liudytojas, kuris matė, kaip šis vairavo, kaip važiavo. Dėl to nustatė M. K., kaip vairuotoją ir surašė protokolą. Po to atvažiavo kaltinamasis, kuriam jie perdavė automobilį. Kaltinamajam paskambino M. K., nes jiems reikėjo perduoti automobilį blaiviam vairuotojui. Negali pasakyti, kiek reikėjo laukti, kol atvyks kaltinamasis. Jie pasiūlė susirasti blaivų vairuotoją, tai M. K. ir susirado T. K.. Negali pasakyti, ar kaltinamasis vienas atvažiavo. Įvykio liudytojas matė, kad M. K. buvo užsikūręs automobilį, bandė išvažiuoti. Pirmyn - atgal judėjo. Patikslino, kad M. K. paskambino T. K. ir šis atvažiavo su automobiliu. Jie T. K. perdavė automobilį, todėl jie taip ir suprato, kad tai yra iškviestas blaivus vairuotojas. T. K. atvažiavo ir sutiko, kad automobilis jam būtų perduotas. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė, kai šis atvyko į įvykio vietą. Pažymėjo, kad kai jie atvažiavo automobilis buvo griovyje, liudytojas ir vairuotojas vaikščiojo šalia ant kelio. Gali būti, jog vairuotojas sakė, kad bandė išvaryti automobilį, tačiau tiksliai neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d., jam dirbant Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulio būrio vyriausiuoju patruliu kartu su kolege R. S., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio važiuojamosios dalies yra nuvažiavęs automobilis „Audi“, kurį galimai vairavo neblaivus vairuotojas. Reaguojant į įvykio vietą važiavo trumpiausiu keliu, tačiau kuriuo neatsimena. Kiek pamena, lyg nevažiavo pagrindine Šakių miesto gatve, tai yra V. Kudirkos gatve. Nuvažiavus į įvykio vietą pamatė, kad Dzūkų gatvėje, kelio dešinėje pusėje, nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Audi A6“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Automobilio viduje nieko nebuvo, tačiau šalia automobilio stovėjo pranešėjas, kuris nurodė, kad automobilį vairavo jo kaimynas, kaip paaiškėjo, tai buvo M. K., kuris taip pat buvo šalia automobilio, nes pranešėjas jį buvo sulaikęs. Kitų pašalinių asmenų daugiau nebuvo. Tada jis su kolege alkotesteriu nustatė M. K. girtumą ir pasakė, kad automobilį reikia perduoti blaiviam vairuotojui, kitu atveju automobilis bus priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Tada M. K. telefonu kažkam paskambino, tačiau kam jis nežino. Po kurio laiko, atvyko T. K., kaip blaivus vairuotojas, kuriam buvo perduotas automobilis „Audi A6“. T. K. apie tai, kad jis vairavo automobilį „Audi A6“ ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, jam nieko nesakė, jis T. K. taip pat nieko neklausė, tik perdavė automobilį kaip blaiviam vairuotojui. Ar T. K. į įvykio vieną atvažiavo vienas ar su juo buvo dar kitų asmenų, jis nežino, nes neprisimena (b. l. 57-58).
Liudytojas G. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pažymėjo, kad atvykęs kaltinamasis nekalbėjo apie tai, jog jis vairavo automobilį. Liudytojai parodė M. K., tačiau jis nenorėjo prisipažinti, kad vairavo.
Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d. apie pietus važiavo pas senelį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Įsukdamas į gatvę, pamatė, kad dešinėje pusėje griovyje stovi sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilis. Pravažiavus pamatė, kad automobilyje sėdi vairuotojas, nesustojo, nuvažiavo pas tėvuką į kiemą. Tada pagalvojo, kad gal reikia žmogui pagalbos, todėl jis su tėvuku nuėjo link to automobilio. Matė, kad automobilis pasikabinęs ant dugno, kad vairuotojas bando išvažiuoti, automobilio variklio garsas buvo. Jie priėjo prie automobilio, tada vairuotojas išlipo. Vairuotojas buvo M. K.. Iki to įvykio jis M. K. nepažinojo, dabar tik iš matymo žino. Asmuo paprašė, kad galbūt padėtų jį ištraukti, tačiau jis iš karto pamatė, kad vairuotojas neblaivus, todėl paskambino policijai. Jis neklausė, kaip atsirado griovyje. M. K. nuėjo link namų, jis dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paaiškino situaciją, palaukė prie kiemo. Tada atvažiavo policija. Jis negali pasakyti, ar M. K. turėjo raktelius. Kai ėjo link jo, automobilio variklis buvo užvestas. Kai vairuotojas išlipo, automobilio raktelių nematė. Atvažiavo policija, patikrino blaivumą, iš jo paėmė paaiškinimą, ant kurio pasirašė ir išvažiavo. Jokių daugiau žmonių prie automobilio nematė, buvo tik vairuotojas ir jo tėvukas. Nurodė, kad davė paaiškinimą policijos automobilyje ir išvažiavo namo. Patikslino, kad pirmiausiai automobilį pamatė, kai įvažiavo į gatvę, nes pirma gatvė yra Dzūkų, tada posūkis į dešinę pusę, o už 10-15 metrų automobilis griovyje buvo. Nurodė, kad tikrai nematė, ar M. K. važiavo, pamatė tik tada, kai jau automobilis buvo griovyje. Patvirtino, kad asmuo automobilyje buvo vienas, bet negali pasakyti, ar daugiau žmonių buvo, nes automobilio galiniai langai yra tamsinti. Negali pasakyti, kaip automobilis ten atsidūrė, ar apsisukant, ar ne. Nurodė, kad automobilio priekis buvo nukreiptas į tuos namus, kur asmuo ėjo.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną P. K. jam atvilko priekabą, nes buvo pasiskolinęs. Atvažiavęs pasakė, kad griovyje yra automobilis, todėl jie išėjo pažiūrėti. Automobilyje sėdėjo žmogus, bandė išvažiuoti iš griovio, vienas ratas buvo pakibęs. Kai jie priėjo, žmogus išlipo, pasijautė, kad su alkoholio kvapu. P. K. paskambino policijai. Nurodė, kad tas žmogus išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Pažymėjo, kad iš matymo pažįsta vairuotoją, jis netoli gyvena. Patvirtino, kad automobilis buvo griovyje, asmuo bandė išvažiuoti, variklis buvo užvestas, ratas prasikasęs, bet kadangi priekis varomas, jis niekaip negalėjo išvažiuoti. Pažymėjo, kad asmuo sakė, jog nevairavo. Paskui atvažiavo policija, daugiau nebendravo ir nuėjo namo. Kaltinamojo T. K. įvykio vietoje nematė. Patvirtino, kad jis nematė, kas įvažiavo į griovį, jis tik matė, kad M. K. norėjo išvažiuoti su automobiliu iš griovio.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino sūnus T. K. ir pasakė, kad atvažiuotų jo paimti į Girėnus prie kultūros namų, jokių aplinkybių neminėjo. Jis nuvažiavo automobiliu ir palaukė, kol sūnus atėjo. Jie abu važiavo, T. K. jam parodė kelią, nes ten kažkokia gatvė netoli yra, jie atvažiavo į tą vietą. T. K. išlipo, jis liko automobilyje, ten buvo užstrigęs kažkoks automobilis. Paskui ištraukė tą automobilį, sėdo atgal pas jį, parvežė sūnų namo ir pats parvažiavo namo. Patikslindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jam sūnus pasakė, kur važiuoti, sakė, kad su automobiliu kažkas yra, kad „užbuksavusi“. T. K. norėjo tą automobilį ištraukti. Nurodė, kad sūnus turėjo savo automobilių, tačiau nekreipė dėmesio, su kuo jis važinėjo. Sūnus nesakė, kaip tas automobilis atsirado griovyje. Patvirtino, kad vienas važiavo iš savo namų, esančių Artojų gatvėje, vaikų nebuvo. Pažymėjo, kad duodamas tyrėjai parodymus, nemelavo, ką pasakė, taip ir buvo, perskaitė, pasirašė, pasitiki policijos pareigūnais. Neatsimena, ar sūnus įsėdęs į automobilį skambino kam nors. Nurodė, kad kai visi reikalai toje gatvėje baigėsi, jis sūnų namo nuvežė, ties namais šis išlipo ir pats nuvažiavo namo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su savo sūnumi T. K. mažai bendrauja, jų šeimos gyvena atskirai. T. K. yra uždaro būdo, todėl jis jam nelabai ką pasakoja. T. K. gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta M. K., kuris yra jo sūnaus „švogeris“, tai yra M. K. yra T. K. žmonos brolis. Kur M. K. gyvena, jis nežino, lyg Girėnų kaime, tikslaus adreso nežino, nes niekada pas jį nesilankė. Jis nebendrauja su M. K.. Maždaug prieš metus laiko, lyg rudenį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, nes dar nebuvo sutemę, jam paskambino sūnus T. K., kuris paprašė atvažiuoti į Girėnų kaimą, jį pavėžėti. Sūnus jokios pagalbos neprašė, prašė tik atvažiuoti jį parvežti namo. Atsimena, kad T. K. jo laukė ant pagrindinio kelio, Šakiai - Kaunas, Girėnų kaimo ribose. Atsimena, kad jis tada važiavo jam priklausančiu automobiliu, tačiau kuriuo automobiliu važiavo, neprisimena, nes tuo metu turėjo du automobilius, kurių markės: „VW Passat“ ir „Skoda“. Įsėdęs sūnus į jo vairuojamą automobilį, nieko neaiškino, tik paprašė jį parvežti namo, ką jis ir padarė. Apie tai, kad T. K. būtų su automobiliu nuslydęs nuo kelio, jam nieko nesakė, jis sūnaus nieko ir neklausė, tiesiog parvežė jį namo. Parvežęs sūnų namo, pats taip pat nuvažiavo namo. Pas M. K. į namus sūnaus nevežė (b. l. 54-55).
Liudytojas A. K. nurodė, kad gal tyrėja ne taip suprato, nes daug kalbėjo, bet jis tikrai buvo toje gatvėje. Nurodė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, neprisimena smulkmenų. Pažymėjo, kad tyrėja rašė ne ranka, spaudė kažkokius klavišus, sakė perskaityti ir pasirašyti. Jis pasitikėjo, kas parašyta ten ir pasirašė. Nurodė, kad toje gatvėje matė policijos pareigūnus, jis juos šiandien pamatė koridoriuje ir iš karto atpažino. Taip pat patvirtino, kad tą dieną matė automobilį griovyje, kaip automobilį traukė. Jis tuo metu buvo savo automobilyje. Nurodė, kad sūnus gyvena Šakių mieste, Kudirkos gatvėje 114.
Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko A. K. apklausą. Parodė, kad jis buvo iškviestas telefonu, pirmiausiai pagal procesą užsipildė pažymą apie asmens duomenis byloje, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus, kadangi jo sūnus yra byloje įtariamasis. Patvirtino, kad A. K. buvo paaiškinta bylos esmė, dėl ko yra iškviestas, atlikta liudytojo apklausa, dar kartą buvo paklausta, ar sutinka duoti parodymus apie bylos esmę, žmogus papasakojo, atsakė į klausimus, kuriuos uždavė. Tai buvo klausimai, ar apskritai prisimena tokį įvykį, ar kažką žino apie administracinę bylą, apie M. K., ar jį pažįsta, ar žino, kur gyvena, ar sūnus kreipėsi pagalbos kažkada ir panašiai, ką žmogus papasakojo, tą užrašė. Nurodė, kad parodymus kompiuteriu spausdino, uždavė klausimus, ką žmogus pasakojo, tą užrašė, protokolą atspausdino, žmogus perskaitė, pasirašė, tada ji pasirašė, nuskenavo ir įkėlė į ĮBPS. Patvirtino, kad žmogus perskaitė protokolą. Nurodė, kad ji gali padaryti gramatinę klaidą, bet tikrai negali parašyti priešingai, nei žmogus pasakoja, jai būtų atsakomybė už tokius jos veiksmus. Pažymėjo, kad garso ir vaizdo įrašo nebuvo daryta. Klausė informatiko, tai jis sakė, kad tos datos nėra jau išlikę. Liudytojas buvo gerai nusiteikęs, neatsisakė, parodė, kad nieko apie įvykį nežino, atsiminė, kad sūnus yra skambinęs, prašęs pagalbos, laukęs ant pagrindinio kelio ties Girėnų kaimu. Jis nuvažiavo, sūnus įsėdo į automobilį, parvežė sūnų namo ir jis pats nuvažiavo namo. Apie tai, kad sūnus būtų prašęs pagalbos ištraukti automobilį, kad automobilis būtų nuvažiavęs nuo kelio, žmogus neprisiminė. Kaltinamasis prašė kopijos, ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija buvo padaryta, protokolu įteikta visa bylos medžiaga, šis ją vartė, skaitė, komentavo. Pasakė, kad gerai apklaustas tėtis, kad tėtis pakeis parodymus byloje teismo metu. Nurodė, kad kiekviename apklausos kambaryje yra įrengta vaizdo fiksavimo įranga, daromas vaizdo ir garso įrašas, bet ne visose bylose daromas. Šioje byloje nedarė, nes ji nematė prasmės. Paaiškino, kad pagal BPK nepilnamečių apklausos yra filmuojamos, daromas garso ir vaizdo įrašas, o visų kitų nėra privalomas. Patvirtino, kad tą dieną žmogus tikrai jautėsi gerai, buvo gerai nusiteikęs, jam buvo paaiškinta bylos esmė, kokiu pagrindu jis buvo pakviestas į apklausą, žmogus neatsisakė duoti parodymų. Nežino, ar galėjo žmogus neprisiminti tokio įvykio. Nurodė, kad ji ne medikė, nevertina, gal žmogus turi ligų. Patvirtino, kad jo buvo paklausta, jis prisiminė, kad pernai rudenį sūnus skambino, prašė, kad atvažiuotų prie pagrindinio Šakių kelio, jį paėmė, nuvežė, bet kad sūnus būtų prašęs kažkokios pagalbos, kad būtų sakęs, jog nuvažiavo į griovį, reikia ištraukti automobilį, tokių aplinkybių neprisiminė. Jis, ką prisiminė, tą papasakojo, tą ji užrašė. Jis teigė, kad atvažiavo ant pagrindinio kelio, paėmė sūnų, nuvežė namo, ir pats nuvažiavo namo. Ji klausė, ar sūnus kažką sakė apie eismo įvykį, jis sakė, kad ne. Neuždavė klausimo, ar jie buvo kur nors sustoję pakeliui į namus. Neklausė, ar buvo dar koks nors asmuo automobilyje. Klausė, ar žino, kur gyvena M. K., tačiau šis atsakė, kad nežinot, ten niekada nesilankęs. Mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų, skambučių duomenų nebuvo rinkta. Nurodė, kad buvo apklausti liudytojai. P. K. buvo tas liudytojas, iškvietęs pareigūnus, jo senelis ir kaltinamojo parodymai. K. paliudijo, kad jie matė M. K. sėdintį už vairo, bandantį išvažiuoti iš griovio. Jie nematė, kad M. K. įvažiavo į griovį. Patvirtino, kad ką žmogus pasakojo, tą ji ir užrašė.
Nors kaltinamasis T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus visiškai paneigia nešališkų liudytojų R. S., G. B., L. J., P. K. ir A. K. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00290-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-6);
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017, kurioje M. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124-1 straipsnio 8 dalyje, už tai, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 3,04 promilių neblaivumo laipsnis ir nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b. l. 9-11);
2016 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad rasta nuo kelio nuvažiavęs automobilis, už kurio vairavo buvo akivaizdžiai neblaivus M. K. (b. l. 16);
neblaivumo nustatymo kvitas, iš kiurio matyt, kad M. K. nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 18);
2016 m. spalio 15 d. pranešimas nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nurodyta, kad neblaivus M. K. nušalintas, kol išblaivės, o automobilis perduotas blaiviam T. K. (b. l. 18);
2016 m. spalio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame konstatuota, jog M. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 19);
T. K. pasirašytas įspėjimas dėl numatytos atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (b. l. 30);
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir M. K. atstovo apeliacinis skundas netenkintas (b. l. 34-35);
2017 m. birželio 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. R. suvestinė, kurioje aprašytas 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdžio metu darytas garso įrašas. Užfiksuoti T. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. K. 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme buvo apklaustas liudytoju. T. K. prieš parodymų davimą buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, jis buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 straipsnį. Liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti kaltinamojo T. K. parodymai, jog 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestą, tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratą įnešė į duobę dėl ko nepavyko iš jos išvažiuoti (b. l. 37-41);
CD kompaktinis diskas su 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu darytu garso įrašu (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-175/2016).
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016 ir kt.). BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.
Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikytina, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016).
Kaip matyti iš bylos medžiagos T. K. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (b. l. 30) ir pilnai suprasdamas savo atsakomybę, 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdžio metu melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestą, tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratą įnešė į duobę dėl ko nepavyko iš jos išvažiuoti, kai įsiteisėjusia 2017 m. vasario 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d., apie 13 val. 40 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124-1 straipsnio 8 dalyje.
Tai, kad kaltinamasis T. K. pasakodamas apie 2016 m. spalio 15 d. įvykį davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje patvirtina ir tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo priimtame ir įsiteisėjusiame 2017 m. vasario 9 d. nutarime nustatyta, jog M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo darbininkas, atliekantis remonto darbus, tačiau negalėjo nurodyti kuris. M. K. iškeltą versiją paneigė liudytojo P. K. parodymai, kad priėjus prie griovyje esančio automobilio, matė kaip būtent M. K. bandė išvažiuoti su automobiliu iš griovio, po to automobilio variklį užgesino ir iš jo išlipo. Tą pačią įvykio seką patvirtino ir liudytojas A. K.. Daugiau jokių asmenų aplink šie liudytojai nematė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad T. K., kuris į įvykio atvyko paskambinus M. K. ir perėmė šio automobilį, tuo metu nenurodė nei policijos pareigūnams, nei pačiam M. K. apie tai, kad jis vairavo automobilį ir su juo nuvažiavo nuo kelio, nors suprato, kad M. K. rašomas protokolas, gresia atsakomybė.
Teismo posėdžio metu T. K. aiškino, kad jis vairavo automobilį, tačiau atsižvelgiant į įvykio sekos nuoseklumą, teismas nelaiko tai teisingais ir patikimais įrodymais, atitinkančiais bylos medžiaga. Kaip ir teismas negali laikyti, jog T. K. sąžiningai klydo, nes jo pateiktas faktas apie automobilio vairavimą yra akivaizdžiai melagingas ir šį faktą patvirtina nustatytos aplinkybės. Pirmiausia T. K. tik praėjus tam tikram laiko tarpui nurodė aplinkybę, jog jis įvažiavo į griovį. Kas leidžia manyti, kad tokia įvykių versija buvo sukurta vėliau, M. K. ir T. K. susiderinus įvykių seką. Pačio įvykio metu tiek pats M. K., tiek T. K. nenurodė, jog T. K. vairavo automobilį. M. K. aiškino, kad vairavo darbininkai, tačiau negalėjo įvardinti kurie. Akivaizdu, kad M. K. turėjo žinoti, kurie darbininkai pas jį dirbo, tuo labiau, kad kaip buvo teigiama vėliau, tai buvo jo giminaitis T. K., kurį jis pažinojo ilgą laiką. Be to, ir pats T. K. būdamas blaivus ir sąmoningas, būdamas įvykio vietoje bei suvokdamas, jog rašomas protokolas M. K. už vairavimą esant neblaiviu, kaip atsakingas ir protingas žmogus būtų tikrai pareigūnams nurodęs tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuo labiau, kad nebuvo priežasčių tai slėpti, nes jis yra pilnametis, turintis vairuotojo pažymėjimą ir tuo metu buvo blaivus. Jo teiginys, jog jo neklausė apie įvykio aplinkybes yra nelogiškas bei atrodo, kaip bandymas pateisinti savo nelogišką elgesį įvykio metu. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu buvę įvykio vietoje pareigūnai patvirtino, jog T. K. atvyko po to, kai M. K. buvo pasakyta, jog reikalingas blaivus asmuo, galintis vairuoti automobilį. Šio įvykio seka atrodo logiška ir nuosekli yra ta, kuri suformuojama pagal į įvykio vietą atvykusių pareigūnų G. B., R. S. bei liudytojų P. K., A. K. parodymus. Tuo tarpu T. K. nurodomos aplinkybės, jog jis įvažiavo į griovį, po to iš įvykio vietos pasišalino. Tuo tarpu nieko nežinodamas apie įvykį netikėtai iš namų išėjo M. K., kuris pamatęs griovyje automobilį į jį įsėdo ir tuo metu jį pamato liudytojai bei iškviečia pareigūnus. Atvykus pareigūnams, M. K. nurodoma, kad reikia blaivaus asmenis, kuris galėtų vairuoti automobilį. Tada M. K. skambino T. K., kuris sulaukęs pagalbos sugrįžta į įvykio vietą, mato pareigūnus ir kitus asmenis, tačiau niekam nesako, jog jis nuvažiavo į griovį. Nors jis bendrauja su pareigūnais ir pasirašo dokumentus dėl automobilio perėmimo. Akivaizdu, kad tokioje įvykių sekoje yra labai daug atsitiktinumų, kas leidžia ją laikyti mažai tikėtina.
Šakių rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje vadovavosi liudytojų P. K., A. K., G. B. ir R. S., kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais, laikydamas, kad jų teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaravo tarpusavyje, vieni kitus papildė esminėse aplinkybėse, todėl teismas neturėjo priežasties šiais parodymais netikėti ir jais nesivadovauti nustatant įvykio aplinkybes.
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo T. K. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažymėjo, jog šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutiko su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog būtent M. K., o ne T. K., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus, nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje.
Šioje baudžiamojoje byloje liudytojai P. K., A. K., R. S. ir G. B. davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, kaip ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų R. S. ir G. B., kasdien susiduriančių su kelių eismo taisyklių pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priimtoje nutartyje, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai bei liudytojai P. K. ir A. K. būtų suinteresuoti apkalbėti M. K.. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų, šioje byloje nepateikė ir kaltinamasis T. K., todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracine tvarka nubaustam asmeniui.
Kaip matyti kaltinamasis T. K. administracinių nusižengimų byloje davė objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus ir akivaizdu, jog tai padarė ne dėl to, jog pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo, bet todėl, kad norėjo padėti išvengti administracinės atsakomybės M. K.. Teismas konstatuoja, kad T. K. būdamas pilnamečiu, sveiku, pakaltinamu asmeniu, puikiai suprato savo, kaip liudytojo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą duoti teisingus parodymus, suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus bei sąmoningai ir tyčia melavo. T. K., kaip liudytojo, informavimas ir jo suvokimo užfiksavimas yra tinkamai procesiškai užfiksuotas – prieš duodant parodymus teisme jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir procesinė pareiga duoti teisingus parodymus, jis buvo įspėtas, kad už žinomai melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 235 straipsnyje. Liudytojo pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą T. K. patvirtino savo parašu. Apie tai, kad jis nesuprato įspėjimo esmės, liudytojo apklausos protokole nėra užfiksuota.
Akivaizdu, kad T. K. suvokė ir savo faktinio elgesio 2017 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdyje administracinėje byloje pavojingą pobūdį – suvokė, kad jam teisme nurodžius tokias faktines aplinkybes, kurių nebuvo, tvirtinus faktus, kurie neatitinka tikrovės, šie faktai ir aplinkybės yra fiksuojami procesiniuose dokumentuose ir bus panaudojami bei jais bus vadovaujamasi priimant procesinius sprendimus. Tokie duomenys nekelia jokių abejonių, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad duodamas melagingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, jis elgiasi neteisėtai, suprato savo veikos pavojingumą ir sąmoningai norėjo taip elgtis, tai yra šią veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Teismas nustato, kad nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis būdamas liudytojas administracinių nusižengimų byloje ir įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžiančią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl kaltinamojo T. K. kaltumo, rodo, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas neteisėtą savo veiksmų pobūdį, suprasdamas savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodamas savo pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, patvirtindamas M. K. gynybinę versiją apie pastarojo veiksmus ir įvykio aplinkybes, taip siekdamas padėti M. K. išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas ir norėdamas, kad ši melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas A. K., kurio teisme nurodytos aplinkybės neatitiko ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus. Teismas laiko, kad A. K. duoti parodymai nelaikytini visiškai neteisingais. Teismas mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu asmuo galėjo sąžiningai klysti. Tikėtina, jog jam ne kartą teko padėti sūnui ir jį pavežti, tad asmuo tiesiog galėjo sumaišyti įvykius bei suklysti dėl nurodomų aplinkybių.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika buvo noras pagelbėti savo sesers vyrui M. K. išvengti administracinės atsakomybės, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina nepavojinga bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant jog gali atsirasti BK numatyti padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl siekio padėti savo sesers vyrui išvengti administracinės atsakomybės, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę – T. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis yra individualios įmonės savininkas (b. l. 86), vedęs, neteistas (b. l. 84), už administracinius teisės pažeidimus baustas vieną kartą – 2016 m. gruodžio 8 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda – 14 Eur sumokėta (b. l. 85), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 88). Taip pat vertintina tai, kad nenustatyta T. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nusikalstama veika žala nepadaryta.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtina piniginė bauda. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos piniginės baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą dydį, kuriame numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam T. K. skirtina šiek tiek didesnė nei minimali piniginė bauda - 60 MGL (2259,80 Eur) dydžio bauda.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti prijungtas prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (2259,80 Eur) dydžio piniginę baudą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti prijungtą prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.