- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-15-829/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00572-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pažeidėjas
- M. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. administracinių nusižengimų bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2016 m. spalio 15 d. apie 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatytas 3.04 promilių neblaivumo laipsnis; nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. parodė, kad nusižengimų nepripažįsta. 2016 m. spalio 15 d. apie 15 val. išėjęs į kiemą pamatė, kad gatvėje, už 150 metrų nuo namų stovi jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini). Nuėjo pažiūrėti, tačiau įeiti į jį negalėjo. Išsigando, kadangi automobilis buvo pasviręs. Nuėjo namo pasiimti automobilio antrų raktų. Grįžęs prie automobilio net nesusimąstęs atsisėdo į automobilį, jį užvedė, tačiau niekur nevažiavo. Negali tiksliai pasakyti ką darė, kadangi neatsimena. Liudytojas teigia, kad jis važiavo. Jis prisimena, kad prie jo buvo atėjęs kažkoks asmuo, kuriam pasakė, kad yra bėda ir reikia, jog kažkas ištrauktų automobilį. Kadangi jis buvo neblaivus, minėtas asmuo iškvietė policiją. Policijos pareigūnai neblaivumą jam nustatė namų kieme. T. K., kuris yra jo giminaitis, atvažiavo apie 15 val. 30 min. Policijos pareigūnai jau buvo. Šiam paskambino, kadangi reikėjo pagalbos ištraukiant automobilį. Pirmosios apklausos metu nežinojo kas vairavo jo automobilį, tačiau šiuo metu yra išsiaiškinęs, kad tai buvo T. K. Jie kartu tą dieną pas jį namuose remontavo. Neatsimena, ar T. K. jam sakė, kad išvažiuoja jo automobiliu. Automobilio raktai buvo šio viduje. Kadangi jie vienas kito automobiliais naudojasi bet kada, tai T. K. ir išvažiavo. Bevažiuojant T. K. nuslydo nuo kelio ir išėjo ieškoti pagalbos. T. K. jam neskambino ir apie tai nepasakė, nes buvo neblaivus. Su T. K. nieko nesiaiškino, kadangi iš karto nuėjo miegoti (b. l. 35-36).
2016-12-01 teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad iš matymo M. K. žino. Įvykį atsimena. 2016 m. spalio 15 d. dirbo kartu su vyriausia patrule R. S. Apie 4 val. iš Marijampolės VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas yra nuvažiavęs nuo kelio ir bando iš įvykio vietos pasišalinti. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo nebuvo. Iš liudytojų paaiškinimų nustatė, kad automobilį vairavo M. K. Pranešėjas paaiškino, kad važiavo pro šalį, pamatė griovyje automobilį (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo užkurtas, vairuotojas bandė išvažiuoti, gazavo, bet automobilis buvo pakibęs, todėl iš griovio išvažiuoti šiam nepavyko. Priėjo nes norėjo padėti, tačiau pamatė, kad vairuotojas girtas ir iškvietė policijos pareigūnus. Paties įvykio nematė. Automobilis buvo ištrauktas ir perduotas blaiviam vairuotojui T. K., kurį iškvietė automobilio savininkas. T. K. į įvykio vietą atvažiavo už kokios valandos. T. K. nesakė jiems nieko apie tai, kad galimai jis vairavo automobilį. Surašant protokolą automobilio savininkas nesutiko, kad jis vairavo. Jis sakė, kad vairavo kažkas kitas, tačiau tiksliai nurodyti kas vairavo negalėjo (b. l. 36-37).
2016-12-01 teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad M. K. jam matytas. 2017 m. spalio 15 d. apie 13 val. važiavo pas tėvukus gyvenančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tik užsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė griovyje stovintį sidabrinės spalvos automobilį ir jame sėdintį vyriškį. Po kelių minučių kartu su tėvuku nuėjo prie automobilio, nes manė, kad galimai reikia pagalbos. Nors matėsi, kad automobilis pakibęs, tačiau vis tiek asmuo gazavo bei bandė išvažiuoti, sukosi ratai, buvo garsas. Jiems priėjus asmuo užgesino variklį ir išlipo. Pradėjus kalbėtis pamatė, kad asmuo yra girtas. Iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir papasakojo situaciją. Nors asmuo prašė, kad jie padėtų išstumti automobilį, tačiau laukė atvažiuojant policijos pareigūnų. Išgirdęs apie policiją asmuo pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jis šiam sekė iš paskos bei dar kartą paskambino policijai. Asmuo įėjo į namus, o jis šio laukė lauke. Sulaukus policijos jis davė paaiškinimus ir išvažiavo. Nematė asmens, kuris vėliau atvažiavo perimti automobilio (b. l. 37).
2017-01-19 teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 15 val. vairavo M. K. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Jis buvo pas M. K. namuose, visą dieną tvarkė namus. Prireikus nuvažiuoti į miestą, jis pasiėmė kieme stovėjusį M. K. automobilį. Nieko nesakė automobilio savininkui, kadangi pas juos nusistovėjusi tokia praktika, kad jis gali pasiimti M. K. automobilį, o šis jo. Automobilio rakteliai buvo automobilyje. Kelias buvo neplatus, todėl apsisukinėjant į duobę įnešė galinį ratą. Bandė važiuoti ir įnešė toliau. Paskambino tėvui, kad privažiuotų ir padėtų išvilkti automobilį, tačiau šis nežino kur, todėl išėjo į pagrindinę gatvę jo pasitikti. Tai apie 300-400 metrų nuo įvykio vietos. Tuo metu atvažiavo pareigūnai. Įvažiavęs į griovį apie nepasakė automobilio savininkui, kadangi jis tuo metu namuose „baliavojo“. Įvykio metu asmenų jokių nematė. Nežino kas galėjo iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 49).
2017-02-02 teismo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad iš įvykio M. K. matytas. Buvo gautas iškvietimas, kad sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį. Nuvykus rado automobilį griovyje. Liudytojai, laukę prie automobilio paaiškino, kad priėjo paklausti, ar asmeniui reikalinga pagalba, tačiau pamatė, kad jis neblaivus. Nurodė, kad automobilį vairavo M. K., jo aprangą. Teigė, kad jis bandė išvažiuoti, tačiau šiam nepavykus išėjo namo. Vėliau nuvykus į M. K. namus, kurie netoli įvykio vietos. Automobilis iš kiemo yra matomas. Su M. K. bendravo G. B. M. K. paaiškino, kad automobilį vairavo ne jis. Teigė, kad automobilį davė darbuotojams, kurie atlieka remontą. Asmeniui buvo nustatytas girtumas. M. K. paskambino blaiviam asmeniui, kuriam vėliau buvo perduotas automobilis. Su juo jie irgi šnekėjo. Tai truko apie 15-20 min. Nepastebėjo, kad M. K. kas nors būtų skambinęs (b. l. 53).
2017-02-02 teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad M. K. nepažįsta. Įvykį pamena. Atvažiavo anūkas ir pasakė, kad matė automobilį griovyje. Kartu nuėjo pažiūrėti ar nereikia pagalbos. Nuėjus automobilis buvo užvestas. Buvo spaudžiamas automobilio gazas, pakibęs vienas ratas sukosi. Išlipus asmeniui iš automobilio pasijuto kvapas, elgesys buvo neadekvatus, todėl anūkas paskambino policijai. Daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Asmuo išlipęs iš automobilio nuėjo į namus, kurie yra už 50-100 metrų. Sulaukus policijos paliko anūką bendrauti su policija (b. l. 53)
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d. 14 val. 33 min. buvo nustatytas 3.04 promilės neblaivumas, kuris atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (b. l. 3).
Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas T. K. (b. l. 4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. kaltės dėl 2016 m. spalio 15 d. pažeidimų nepripažino ir iškėlė versiją, kad tą dieną jis automobilio nevairavo. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo darbininkas, atliekantis remonto darbus, tačiau įvardinti jo negalėjo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklausantį automobilį vairavo jo giminaitis T. K. Šią aplinkybę jis išsiaiškino po įvykio. Tačiau šią M. K. iškeltą versiją paneigia liudytojas P. K., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad pamatė įvažiavusį automobilį į griovį ir kartu su A. K. nuėjo pažiūrėti ar automobilio vairuotojui nereikia pagalbos. Nors automobilis buvo pakibęs, tačiau vairuotojas gazavo bandydamas išvažiuoti. Liudytojui priėjus M. K. automobilio variklį užgesino ir išlipo. Tada pamatė, kad už automobilio sėdėjęs asmuo yra girtas. Tą pačią įvykio seką patvirtina ir liudytojas A. K., kuris teigė, kad automobilis, kurio vienas pakibęs ratas sukosi, buvo užvestas ir vairuotojas spaudė gazą. Išlipus iš automobilio M. K. pajuto kvapą, šio elgesys buvo neadekvatus. Daugiau aplink jokių asmenų nematė. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra įrodytas. Liudytojai šiuo atveju M. K. net nepažįsta, o nepamatę to, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, nebūtų turėję pagrindo apie tai pranešti policijos pareigūnams. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. parodymai gan nenuoseklūs. Iš byloje esančio M. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio, tačiau to padaryti jam nepavyko, kadangi buvo status kalnelis. Teismo posėdžio metu M. K. jau teigė, kad net nesusimąstęs atsisėdo į automobilį, jį užvedė, tačiau niekur nevažiavo. Daugiau negali pasakyti ką darė, kadangi neatsimena. M. K. teismo posėdžio metu iškelta versija, kad automobilį vairavo jo giminaitis taip pat neįtikinama. Nors liudytojas T. K. teigia, kad jis tą dieną įvažiavo į griovį, tačiau jo parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra M. K. giminaitis, jo parodymai yra prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi P. ir A. K. parodymams. T. K., kuris į įvykio atvyko paskambinus M. K. ir perėmė šio automobilį nenurodė pareigūnams ar pačiam M. K. apie tai, kad jis vairavo pastarajam priklausantį automobilį ir juo įvažiavo į pakelės griovį, nors suprato, kad M. K. rašomas protokolas, neigiamas pats pažeidimo padarymo faktas. Dar viena aplinkybė kelianti abejonių liudytojo T. K. parodymų teisingumu yra ta, kad niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad T. K. po M. K. skambučio automobilio paimti buvo atvežtas kokio nors kito asmens, nors paties teigimu buvo išėjęs ieškoti pagalbos ir buvo nuo įvykio vietos maždaug 500 metrų atstumu. Įvertinus minėtas aplinkybes, minėto liudytojo T. K. parodymais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – kad jis po M. K. skambučio atvažiavo perimti šiam priklausančio automobilio „Audi A4“. Liudytojo T. K. parodymai vertintini kaip galimai melagingi ir duoti siekiant padėti jo giminaičiui M. K. išvengti administracinės atsakomybės.
Ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sudėtį. Teismas, atsižvelgiantį į liudytojo P. K. paaiškinimus, į pareigūno surašytą tarnybinį pranešimą, į blaivumo teste esančią datą tikslina protokole nurodomą įvykio laiką iš 15 val. 5 min į 13 val. 40 min.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Kadangi už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1.5 promilės neblaivumas, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, todėl M. K. nuobauda skirtina ATPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant M. K. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas jų pavojingas, sukėlęs pavojų ne tik transporto eismo saugumui; į pavojingumo laipsnį – nustatytas 3.04 promilių (sunkus) neblaivumo laipsnis; į pažeidėjo asmenybę – neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, taip pat į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir už padarytus teisės pažeidimus skirtini straipsnių sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.
Kadangi liudytojas T. K., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, davė galimai melagingus parodymus administracinėje byloje, nutarimui įsiteisėjus apie tai pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl jo veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies, požymių.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 286-287 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 723 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubausti 8 Eur (aštuonių eurų) bauda;
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 723 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl byloje liudytoju apklausto T. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.