Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 4 dalį - 723 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 Eur bauda, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirta galutinė nuobauda - 723 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. M. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 13 val. 40 min. Šakių r. sav., Girėnų k., Dzūkų g. 10, vairavo transporto priemonę – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 3.04 promilių neblaivumo laipsnis, nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas skundžia šį Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad teismas byloje nesurinko jokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad M. K. valdė būtent judantį automobilį, todėl nėra jokio pagrindo apelianto veiksmų vertinti kaip vairavimą. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai, kurie iš esmės yra liudytojų parodymai, vienareikšmiškai rodo, kad M. K. automobilio nevairavo. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika šiuo atveju būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda, o nagrinėjamu atveju buvo neginčijamai nustatyta, jog transporto priemonė „Audi A4" buvo pakibusi.Apelianto nuomone, teisiamojo posėdžio meti apklausti liudytojais policijos pareigūnai G. B. ir R. S. nurodė, kad patys asmeniškai nematė, kad transporto priemonę vairuotų M. K., o surašydami protokolą rėmėsi išimtinai liudytojo P. K. parodymais. Liudytojas P. K. nurodė, kad griovyje buvusi transporto priemonė „Audi A4" buvo pakibusi ir išvažiuoti nebuvo įmanoma. Todėl, matydami, kad transporto priemonė įstrigusi ir nejuda, jie kartu su kitu liudytoju A. K. ir ėjo pasiūlyti savo pagalbos. Analogiškai liudijo ir A. K. teismo posėdžio garso įrašas). Be to, liudytojas P. K. patvirtino, kad kai jis pirmą kartą pamatė transporto priemonę „Audi A4" ji jau buvo statiškoje būsenoje, pastatyta kelio krašte esančiame griovyje ir jis nematė, kad į griovį ją įvairavo M. K..Apelianto įsitikinimu vairavimo faktas, t. y. transporto priemonės „Audi A4" judėjimas, privalėjo būti patvirtintas tinkamais ir leistinais įrodymais tam, kad būtų galima M. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau jis nuo pat pradžių neigė faktą, kad vairavo automobilį. Jo klaidingas faktinių aplinkybių nurodymas 2016 m. spalio 15 d. dieną policijos pareigūnės pagal jo žodžius surašytame paaiškinime, kad automobilį galėjo vairuoti jo namą remontavęs darbininkas, buvo ištaisytas 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu, kai M. K. teismui jau nurodė, kad po įvykio dienos tiksliai išsiaiškino aplinkybę, jog jo automobilį buvo pasiskolinęs kitas liudytojas T. K.. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad T. K. parodymai vertintini kaip galimai melagingi ir duoti siekiant padėti jo giminaičiui išvengti administracinės atsakomybės, nes minėtas liudytojas nuosekliai atkūrė ir teismui atpasakojo 2016 m. spalio 15 d. įvykusius įvykius, o priešingų įrodymų ar liudytojų parodymų byloje surinkta nebuvo. Be to, nors teismas nurodė, kad T. K. parodymai yra prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi Povilo ir A. K. parodymams, tačiau konkrečiai šio prieštaravimų nenurodė. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Šiuo atveju akivaizdu, kad nėra M. K. inkriminuojamo ATP sudėties, kadangi nėra paties pažeidimo objekto - vairavimo esant neblaiviam. Nesant administracinio teisės pažeidimo/ numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta.Apelianto nuomone analogiškai yra ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, kadangi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad M. K. vairavo transporto priemonę ir su ja įvažiavo į griovį, todėl jis neturėjo prievolės pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir negalėjo būti nubaustas už nuvažiavimą nuo kelio ne tam skirtoje vietoje. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimuose nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas netenkinamas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Kadangi už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1.5 promilės neblaivumas, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. K. nuobaudą skirtinė ATPK nustatyta tvarka. Dėl to, vadovaujantis minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. M. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t. y. už tai, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Apeliantas neigia, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog M. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus (nustatytas 3,04 prom. girtumas) nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje.Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su M. K. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas vairavimo požymis - transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. K. paaiškinime ir teismo posėdyje nurodė skirtingas aplinkybes ir skirtingus asmenis kas galimai vairavo jam priklausantį automobilį. Abejonių, kad automobilį vairavo ne M. K., nekilo nei liudytojui P. K., kuris matė griovyje stovintį sidabrinės spalvos automobilį ir jame sėdintį vyriškį bei, kad nors matėsi, kad automobilis pakibęs, tačiau vis tiek asmuo gazavo bei bandė išvažiuoti, sukosi ratai, buvo garsas. Taip pat ir į įvykio vietą atvažiavusiems policijos pareigūnams G. B. ir R. S.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kasdien susiduriančių su KET pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai ir liudytojai P. K. ir A. K. būtų suinteresuoti apkalbėti M. K.. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats apeliantas. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo T. K. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės. Taip pat šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. liudytojų P. K. ir A. K. parodymams. Be to, teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abejonių dėl T. K. parodymų patikimumo kelia ir tą aplinkybė, kad jis į įvykio atvykę paskambinus M. K. ir perėmė šio automobilį, nenurodė pareigūnams ar pačiam M. K. apie tai, kad jis vairavo pastarajam priklausantį automobilį ir juo įvažiavo į pakelės griovį, nors suprato, kad M. K. rašomas protokolas, neigiamas pats pažeidimo padarymo faktas. Kadangi nustatyta, jog M. K. vairavo transporto priemonę, todėl jis pagal Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus privalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.