Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei J. D.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. B. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas 2023 m. rugsėjo 22 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti R. B. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, kadangi R. B. nėra pasveikęs ir jo psichikos būklė nėra pagerėjusi, jo pavojingumas nėra išnykęs.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš prie teikimo pridėtos 2023 m. rugsėjo 22 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro R. B. psichinės būklės vertinimo išvados matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. 2021 m. gegužės 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2023 m. kovo 9 d. teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas. R. B. nustatytas (duomenys neskelbtini), skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo medikamentais, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. jis yra (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre. Nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. 2021 m. sausio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, R. B. pripažintas neveiksniu. Jis ne kartą buvo gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse: (duomenys neskelbtini) PL, (duomenys neskelbtini) klinikose, (duomenys neskelbtini) PL. 2019 metų balandžio-gegužės mėn. gydytas (duomenys neskelbtini) klinikose dėl psichozės. Po padaryto nusikaltimo buvo atlikta teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, kuri nustatė, kad R. B. serga (duomenys neskelbtini). Kontaktas formalokas, pokalbis vyksta klausimų-atsakymų ribose. Orientacija laike ir vietoje pakankama. (duomenys neskelbtini). Pacientas nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai ir sveikatos būklei. Psichikos sveikatos būklė išlieka stabili, nepagerėjusi. Jam ir toliau reikalinga medicininė kontrolė, specialistų pagalba ir kito asmens priežiūra.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų R. B. psichinės būklės vertinimo išvados, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga (duomenys neskelbtini), jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, nutraukus jo ambulatorinį stebėjimą, tai gali turėti neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir R. B. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. B. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo R. B. reikalingumo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.