- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- e2-801-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06868-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Zigmas Burba, Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinys atsakovei A. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. Ž. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę A. Ž. su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0602 ha bendro ploto su jame esančiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157,90 kv. m. bendro ploto, 55,70 kv. m. gyvenamojo ploto, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ieškovės sutikimu šiame name gyveno ir ieškovės sūnus S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine atsakove A. Ž. Jos sūnus S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau atsakovė A. Ž. liko gyventi ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame gyvenamajame name, nors ieškovė jokio leidimo toliau gyventi bei naudotis jos nekilnojamuoju turtu atsakovei nesuteikė. Tokiu būdu, atsakovė gyvena ieškovės gyvenamajame name be jokio teisinio pagrindo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyksta nuolatiniai konfliktai. Atsakovė nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, konfliktuoja, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėja ieškovę. Šių konfliktų ir nesutarimų pradžia yra žymiai ankstesnė nei ieškovės sūnaus mirtis. Atsakovė nebeturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name bei valdyti ir naudotis kitu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovę, ragindama ją gera valia susirasti kitą tinkamą gyvenamąją vietą bei išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.
3. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę ragindama ją gera valia išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais iki 2022 m. rugsėjo 15 d., tačiau atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus ir iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu bei kitu turtu (el. b. medž. 1-3 l.).
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog ieškovė perdeda, nurodydama, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai. Taip pat nurodė, jog šiuo metu yra žiema ir ji neturi kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų prisiglausti, todėl teismo prašo sprendimo vykdymą atidėti dėl iškeldinimo iki šių metų gegužės mėnesio 31 dienos, kadangi televizijos laida TV pagalba jai padėjo ir pavasarį, gegužės mėnesio gale Šiaulių miesto savivaldybė jai suteiks gyvenamąją patalpą ar leis išsinuomoti butą iš savivaldybės butų fondo (el. b. medž. 25 l.).
5. Teismo posėdžio metu ieškovė I. Ž. paaiškino, kad 1996 m. jos sūnus S. Ž. prašė jos leisti, kad name galėtų kartu gyventi ir A. Ž., nes sūnus pranešė, jog A. Ž. laukiasi jo vaiko, todėl nori ja pasirūpinti. Sūnaus prašymą ieškovė tenkino, todėl nuo to laiko atsakovė ir apsigyveno jos name. Ieškovė nurodė, jog dar tuo laikotarpiu, kuomet sūnus S. Ž. buvo gyvas, su atsakove nuolat konfliktuodavo, jie neprisidėdavo prie namo išlaikymo. Atsakovė niekur nedirbdavo ir dabar nedirba, jei pavykdavo įsidarbinti, tuomet ilgai nepadirbdavo. Po sūnaus laidotuvių atsakovė ir toliau gyvena jai priklausančiame name. Pastaruoju metu atsakovė nuolat name negyvena, nes ieškovės žiniomis, atsakovė būna pas V. Š., o į namus grįžta, tik tuomet, kuomet būna neblaivi, t. y. į savaitę po 2-3 kartus pareina namo. Buvo laikotarpis, kuomet atsakovė name gyveno ir su savo sūnumi, tuomet būdavo atvejų, kuomet būdavo abu neblaivūs, vedžiojasi pašalinius asmenis, jos sūnus neblaivus, kruvinas, sumuštas gulėjo namo koridoriuje, kurio šone yra ieškovės miegamasis. Atsakovė nuo namų turi raktus ir ji naktimis pastoviai į namus ir vaikšto būdama neblaivi. Pati atsakovė name (bendro naudojimo patalpose) vaikšto su batais ir pan., todėl ieškovė yra pavargusi nuo susidariusios situacijos ir nori, jog atsakovė šiame name nebegyventų. Atsakovė neprisideda prie namo išlaikymo ir mokamų komunalinių mokesčių, tik mirus sūnui, buvo 5 mėnesius mokėjusi po 40 Eur. Ieškovė nurodė, kad namo durų spynų ar pan., nekeitė, vis laukia, kol bus teismo sprendimas, po jo, nurodė, jog planuoja pakeisti name durų spynas ir raktus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Zigmas Burba palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovė A. Ž. iš esmės su ieškiniu sutiko, tik prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki pavasario, gegužės mėnesio galo. Papildomai paaiškino, kad I. Ž. sužinojusi, kad ji laukiasi, tuomet ieškovė ją priregistravo savo gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, jog ta patalpa, kurioje ji gyvena priklauso ne jai, o ieškovei. Ieškovė visada jos nemėgdavo. Pati, dar gyvam vyrui S. Ž., buvo sakiusi, kad reiktų eiti gyventi kitur, bet vyras norėjo gyventi ieškovės priklausančiame name. Po vyro mirties, pati nesvarstė eiti gyventi kitur, nes eidavo pas vyrą ant kapo. Nesikrausto iš namo, nes jai tai primena vyrą, yra ir akvariumas, galvoja, kad vyras vis dar šalia. Negalvojo, nežino, dėl galimybės eiti gyventi kitur, nes negalvojo, kad I. Ž. kreipsis į teismą. Patvirtino, kad gavo ieškovės raginimą išsikraustyti, tačiau vis tiek galvojo, kad ieškovė blefuoja. Su V. Š. yra pažįstama, su juo kartais kartu dirba. Pas V. Š. yra buvusi namuose, bet santykių su juo nėra jokių. Ieškovė meluoja, kad ji tik kartais grįžta į namus. Name, miega ne kiekvieną naktį, nes būna atvejų, kad kartais miega pas dukrą N. Ž. Taip pat pas N. taip gyvena atsakovės sūnus, kuris prieš tai gyveno su ja, ieškovės priklausančiame name. Kita dukra turi neįgalumą, tai kartais pas tą dukrą būna, tuomet namo grįžta labai vėlai. Pripažino, jog ši dukra buvo siūliusi gyventi pas ją, tačiau ne ėjo gyventi pas ją, nes dirbo ir buvo arčiau važinėti. Bet dabar dukra jau nebesiūlo gyventi pas ją, nes nėra vietos, nes ten socialinis būstas vienas kambarys, viena lova. Kategoriškai nurodė, jog visi vaikai negali priimti jos laikinai gyventi. G. Š. taip pat nuomojasi būstą, turi šeimą, ten irgi negali eiti gyventi. Pažymėjo, jog į kaimą ji nevažiuos gyventi. Dėl socialinių paslaugų suteikimo nesikreipė, nes nenori, nori gyventi atskirai, o ne kažkokiame krizių bute, t. y. laiku pareiti, laiku išeiti, nenori prieglaudoje gyventi. Dėl savivaldybės teikiamo būsto, paaiškino, kad jai TV pagalboje minėjo, kad reikia surašyti prašymą, tad šiandien ji eis į savivaldybę pasiteirauti dėl būsto. Išsikraustyti ji neturi galimybės, nes neturi kur. Šiuo metu dirba pas kaimynę, bet neoficialiai. Mėnesinės pajamos yra socialinė pašalpa. Nuomotis būstą nėra už ką. Šiuo metu naudojasi dviem namo kambariais. Anksčiau ieškovei mokėdavo po 40 Eur, kokį laikotarpį neprisimena, bet mokėdavo kas mėnesį, nes dėl tokios sumos su ieškove buvo susitarusios. Šiuo metu naudojasi namo elektra, tačiau jos daug nesunaudoja, tik akvariumas apšviestas būna. Namas šildomas dujomis, bet dėl jos galėtų namas būti ir nešildomas, nes pačiai namuose būna per karšta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės A. Ž. atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė iš esmės su ieškiniu sutiko, pripažino aplinkybes, jog atsakovė ieškovei priklausančiame name gyvena be teisėto pagrindo, tačiau akcentavo aplinkybes susijusias su ribota atsakovės galimybe gauti kitą gyvenamąjį būstą, todėl teismo prašė sprendimo vykdymą atidėti iki pavasario, t. y. šių metų gegužės 31 d. Papildomai paaiškino, kad T. gyvena pas N., nes jai padeda prižiūrėti vaikus. N. santykio su mama nėra ir mielai ji mamą iškraustytų iš savo būsto. Kiti vaikai taip pat neturi kur gyventi, nes jie patys savimi nepasirūpina. Dukra D. gyvena socialiniame būste, viename kambaryje, bendrabutyje ir yra tik viena lova. Atsakovė neturi jokio santykio su dukra L., todėl ji jos tikrai nepriims.
9. Tarp šalių nėra ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, konkrečiai bylos dalyje, jog atsakovė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena be jokio teisėto pagrindo, todėl šioje dalyje, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos aplinkybės.
10. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, bei (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6-7, 8-9 l.). Minėtu adresu ieškovė I. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (el. b. medž. 10 l.), o atsakovė A. Ž. – nuo (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 11 l.). Pateiktas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 2 d. nutarimas (el. b. medž. 15-16 l.) iš dalies patvirtina ieškovės teisme nurodytas aplinkybes, kad ji su atsakove konfliktuoja, atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus. Atsakovei registruota pašto siunta buvo išsiųsta 2022 m. gegužės 26 d. pretenzija dėl išsikeldinimo iš namo, kuria ieškovė reikalavo atsakovę išsikelti geruoju iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (el. b. medž. 13, 14 l.).
11. Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.
Dėl savininko teisių gynimo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93, 4.98 straipsniai). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
13. Kaip jau minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžia, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios tiek ieškovė, tiek atsakovė. Byloje visiškai yra įrodyta, kad šalis nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę gyventi ir/ar naudotis gyvenamajame name esančiomis patalpomis, nepaisant to, atsakovė, gyvendama ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises, nes kaip teismo posėdžio metu teigė ieškovė, atsakovė nemoka už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas (per visą laiką, po sūnaus mirties yra sumokėjusi viso 200 Eur (po 40 Eur - 5 mėnesius). Taip pat atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą – pareina į namus neblaivi, vedžiojasi pašalinius asmenis, namo viduje vaikšto su batais ir pan.. Pastebėtina ir tai, jog tokiu elgesiu atsakovė varžo ieškovės teises tuo, kad atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (pastaruoju metu, kaip teigė atsakovė naudojasi dviem kambariais, bendru koridoriumi bei virtuve) ir ieškovė savo nuožiūra negali visomis patalpomis naudotis, tačiau pati išlaiko, kūrena visas patalpas. Atsakovė A. Ž. duomenų, paneigiančių, kad ji ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja ir ieškovės teisių nepažeidžia, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Įvertinus ieškinio reikalavimus, bylos medžiagą bei šalių argumentus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pilnai įrodė visas ieškinio tenkinimo sąlygas: ieškovė yra nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame būste bei naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, pažeisdama ieškovės interesus. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė neįrodė turintis kokį nors teisinį pagrindą ar teisę naudotis nurodytu daiktu, todėl teismas visiškai tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir atsakovė A. Ž. iškeldindama su visais jos daiktais (visu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (CPK 270 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
15. Tiek atsakovė A. Ž., tiek jos atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė teismo posėdžio metu akcentavo, kad jeigu teismas tenkins ieškovės reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo, tuomet prašo sprendimo vykdymą atidėti, kadangi šiuo metu yra žiema, atsakovė neturi kur išeiti, o pavasarį, iki gegužės mėnesio pabaigos, planuoja atsakovė gauti socialinį būstą.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.
17. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
18. Sprendžiant sprendimo vykdymo aidėjimo klausimą, nagrinėjamu atveju, nenustatyta ir neegzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes nagrinėtinu atveju, atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau to nepadarė, nors žinojo, kad ji senai yra nepageidaujama ieškovės namuose. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog ieškovės 2022 m. gegužės 26 d. pretenziją dėl išsikeldinimo iš namo, gavo ir jai buvo žinoma, jog jos yra prašoma geruoju iki 2022 m. rugsėjo 15 d. išsikelti iš ieškovės gyvenamojo namo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė nesiima maksimalių pastangų siekiant atlaisvinti jai nepriklausančias gyvenamąsias patalpas. Pastebėtina ir tai, jog jau yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, kuomet atsakovė gyvena pas ieškovę be jokio teisinio pagrindo, o tokia situacija, kaip nepateisinamas sprendimo vykdymo atidėjimas, neabejotinai dar labiau pažeistų išieškotojos (ieškovės) teisėtus lūkesčius, kurie siejami su teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Be to, atsakovė, nagrinėtinu atveju, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, jog ji iš tiesų gegužės mėnesį gaus būstą ir turės kur išsikraustyti (CPK 178, 185 straipsniai), be to, ji nepagrindė ir fakto, kad atidėjus sprendimo vykdymą jos prašomam terminui, ji tikrai jį įvykdys. Nes priešingai, šioje byloje nustatyta, kad atsakovė iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji iš tiesų ieškojo kur galėtų nors ir laikinai pagyventi, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, jai nebuvo suteiktas kitas gyvenamasis būstas. Pastebėtina ir tai, jog atsakovė žinodama esamą situaciją, ji nesutinka ir nenori eiti gyventi į tokias sąlygas, kurios jai yra galimai nepriimtinos, t. y. atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į kaimą ji nevažiuos gyventi; o dėl socialinių paslaugų suteikimo nesikreipė, nes nenori - nori gyventi atskirai, o ne kažkokiame krizių bute, t. y. laiku pareiti, laiku išeiti, nenori prieglaudoje gyventi. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nesant pačios atsakovės aktyvumo ir siekio kuo greičiau susirasti kitą gyvenamąją vietą, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, nagrinėtinu atveju, iš esmės reikštų atsakovės neteisėto patalpų naudojimosi toleravimą.
19. Taip pat atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji neturi šiuo metu kur išeiti, yra žiema, neturi kur susidėti savo kilnojamųjų daiktų (akvariumo), dėl sprendimo vykdymo atidėjimo negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti sprendimo vykdymą, kadangi visais atvejais sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti interesai.
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atsakovė sureikšmina ir iškelia savo interesus aukščiau ieškovės teisėtų interesų. Taigi, šioje byloje nėra pagrindo atsakovei suteikti pranašumą prieš ieškovę. Nesant ieškovės sutikimo atidėti sprendimo įvykdymą, laikytina, jog jo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pripažintina, jog tokia situacija, kokia yra susidariusi šiuo metu atsakovei, ji susiklostė išimtinai dėl jos pačios veiksmų ir elgesio, todėl, net jeigu ji ir patirs kažkokius nepatogumus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tai yra jos netinkamo elgesio pasekmė, kurią ji galėjo ir privalėjo įvertinti bei numatyti.
21. Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo atidėjimui pagrįsti, todėl nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, sprendimo vykdymas šioje byloje neatidėtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 18-19). Ieškovė pateikusi ieškinį yra sumokėjusi dalį, t. y. 52,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Minėto sprendimo 6.7 punkte nurodyta, jog pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Tarnybos pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su bylos nagrinėjimu) dalį pareiškėjas (-a) privalo sumokėti laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.
24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei I. Ž. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 317,70 Eur išlaidos. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji privalėtų (privalo) apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 158,85 Eur, tokioje apimtyje ji patirs papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovė A. Ž. pagal 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau įvertinus tai, jog ieškinys yra patenkintas pilna jo apimtimi, o ieškovė I. Ž. tik 50 proc. yra (buvo) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės A. Ž. ieškovė I. Ž. naudai priteistina viso 211,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (52,50 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis ir 158,85 Eur dydžio išlaidos už advokato suteiktas teisines išlaidas) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau įvertinus tai, jog atsakovė A. Ž. pagal 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovės 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Priteisti iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 52,50 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 50 centų) žyminį mokestį, 158,85 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 85 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.