Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2023 m. liepos 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-801-1184/2023 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovę A. Ž. su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, su jame esančiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ieškovės sutikimu šiame name gyveno jos sūnus S. Ž. kartu su savo sutuoktine atsakove A. Ž. Ieškovės sūnus S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau atsakovė A. Ž. liko gyventi ieškovei priklausiančiame gyvenamajame name, nors ieškovė leidimo toliau gyventi bei naudotis jos nekilnojamuoju turtu atsakovei nesuteikė. Tarp ieškovės ir atsakovės vyksta nuolatiniai konfliktai. Atsakovė nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėja ieškovę. Šių konfliktų ir nesutarimų pradžia yra žymiai ankstesnė nei ieškovės sūnaus mirtis. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę ragindama ją išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo su visais atsakovei priklausančiais daiktais iki 2022 m. rugsėjo 15 d., tačiau atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus ir toliau neteisėtai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu bei kitu turtu.

3. Atsakovė A. Ž. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė, jei bus priimtas sprendimas dėl iškeldinimo, sprendimo vykdymą atidėti iki 2023 m. gegužės 31 d. Nurodė, kad ieškovė perdeda, teigdama, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai. Atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų prisiglausti. Gegužės mėnesio gale Šiaulių miesto savivaldybė jai suteiks gyvenamąją patalpą ar leis išsinuomoti butą iš savivaldybės butų fondo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; iškeldino atsakovę A. Ž. su visais jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovei I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisė iš atsakovės A. Ž. ieškovei I. Ž. 52,50 Eur žyminį mokestį, 158,85 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nuosavybes teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios ieškovė ir atsakovė. Šalis nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę gyventi ir/ar naudotis gyvenamajame name esančiomis patalpomis. Atsakovė, gyvendama ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises, nes atsakovė nemoka už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas. Atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą – pareina į namus neblaivi, vedžiojasi pašalinius asmenis, namo viduje vaikšto su batais ir pan. Atsakovė varžo ieškovės teises, nes naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (dviem kambariais, bendru koridoriumi bei virtuve) ir ieškovė savo nuožiūra negali visomis patalpomis naudotis, nors pati išlaiko, šildo visas patalpas.

6. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė turintis teisinį pagrindą ar teisę naudotis ieškovės nekilnojamuoju turtu, ir padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovę A. Ž. iškeldinti su visais jos daiktais (visu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo.

7. Teismas spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pažymėjo, kad nenustatytas išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau to nepadarė, nors žinojo, kad ji yra nepageidaujama ieškovės namuose. Atsakovė nesiima maksimalių pastangų siekiant atlaisvinti jai nepriklausančias gyvenamąsias patalpas. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju vykdymo atidėjimas, pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie siejami su teismo sprendimo privalomumu. Taip pat teismas atsižvelgė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gegužės mėnesį gaus būstą ir turės kur išsikraustyti, be to, nepagrindė ir fakto, kad atidėjus sprendimo vykdymą prašomam terminui, atsakovė tikrai jį įvykdys.

8. Teismas pažymėjo, kad nesant ieškovės sutikimo atidėti sprendimo įvykdymą, įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Teismas pripažino, kad tokia situacija, susiklostė išimtinai dėl pačios atsakovės elgesio, todėl, ji galėjo ir privalėjo įvertinti bei numatyti, kad gali patirti nepatogumų dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, sprendimo vykdymo atidėjimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-801-1184/2023 dėl atsakovės iškeldinimo su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, bei jame esančio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nustatant iškeldinimo atidėjimo terminą iki 2023 m. gegužės 31 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į gyvenamųjų patalpų suteikimo problemas Šiaulių miesto savivaldybėje. Trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra trumpas laikas, kad Šiaulių miesto savivaldybė galėtų patenkinti apeliantės prašymą suteikti gyvenamąją patalpą ar leistu išsinuomoti butą iš savivaldybės butų fondo. Teismas neatsižvelgė į apeliantės prašymą iškeldinimą atidėti iki gegužės 31 dienos.

9.2. Apeliantė yra registruota (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos neturi. Apeliantė gyvendama minėtu adresu mokėjo jai tenkančią dalį komunalinių mokesčių, bet ieškovė pati nurodė nebemokėti. Apeliantė sutinka ir toliau mokėti jai tenkančią dalį komunalinių mokesčių. Apeliantė ieškosi darbo. Susirasti būstą neturi galimybių, todėl jai reikalingas ilgesnis laikas kad galėtų susitvarkyti gyvenimo sąlygas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-801-1184/2023 palikti nepakeistą, apeliantės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Vertintina kritiškai apeliantės argumentus dėl per trumpo 30 dienų termino išskelti iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų. Apeliantė turėjo pakankamai laiko kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl gyvenamosios patalpos klausimo sprendimo, tačiau to nepadarė dėl savo nenoro ar aplaidumo.

10.2. Teismas teisingai vertino, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji gegužės mėnesį gaus būstą ir turės kur išsikraustyti, be to, ji nepagrindė ir fakto, kad atidėjus sprendimo vykdymą jos prašomam terminui, tikrai jį įvykdys. Apeliantė iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji iš tiesų ieškojo kur galėtų laikinai pagyventi. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nenori eiti gyventi į kaimą, o dėl socialinių paslaugų suteikimo nesikreipė. Apeliantė nededa pastangų susirasti būstą ir piktnaudžiauja savo teisėmis, taip darydama žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

12. Apeliantė skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo atidėti iškeldinimo terminą iki 2023 m. gegužės 31 d. ir nurodė, kad iki šio termino neturi galimybės susirasti kitą būstą.

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė iškeldino atsakovę A. Ž. su visais jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovei I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jame esančio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nėra apskųsta, todėl sprendimas šioje dalyje šios nutarties priėmimo metu yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

15. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

16. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo atidėjimo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo pagrindą.

17. Apeliantė skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, neįsigilino į Šiaulių miesto savivaldybėje, esančias gyvenamųjų patalpų suteikimo problemas, neatsižvelgė, kad apeliantė žiemos metu neturi kito būsto, kur galėtų gyventi.

18. Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

19. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymu, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl jos iškeldinimo iki 2023 m. gegužės 31 d.

20. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sprendimo iškeldinti apeliantę iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, atsižvelgė, jog apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo iš ieškovės 2022 m. gegužės 26 d. pretenziją dėl išsikeldinimo, ir jai buvo žinoma, jog jos ieškovė prašė iki 2022 m. rugsėjo 15 d. išsikelti iš ieškovės gyvenamojo namo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau tam nedėjo maksimalių pastangų.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog esant šalių konfliktiškiems santykiams, ieškovė nuo 2021 m. gruodžio mėnesio nebepageidavo, kad apeliantė gyventų ieškovės nuosavybėje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantė pakankamai ilgai gyvena pas ieškovę, prieš ieškovės valią, todėl atidėjus sprendimo vykdymą būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo privalomumu.

22. Nors apeliantė skunde nurodė, kad iki 2023 m. gegužės 31 d. savivaldybė išspręs klausimą dėl apeliantės apgyvendinimo suteikiant gyvenamąją patalpą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šį apeliantės teiginį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, jog apeliantė gegužės mėnesį gaus būstą ir turės kur išsikraustyti bei nepagrindė ir fakto, kad atidėjus sprendimo vykdymą prašomam terminui, apeliantė tikrai jį įvykdys. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė iki sprendimo priėmimo būtų atlikusi aktyvius veiksmus ir dėjusi pakankamas pastangas kaip galima greičiau susirasti laikiną būstą.

23. Taip pat apeliantė skunde nurodė, kad sprendimo priėmimo metu buvo žiema ir neturėdama kito būsto, neturi kur susidėti savo daiktų ir laikyti turimų augintinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nėra laikytinos sudarančios pagrindą atidėti sprendimo vykdymą.

24. Nors apeliantė skunde nurodė, kad ji sutinka toliau mokėti jai tenkančius komunalinius mokesčius už užimtą gyvenamąją patalpą, tačiau ieškovei nesutinkant, kad apeliantė dar kurį laiką galėtų gyventi ieškovei priklausančiame būste, ir įvertinus, kad šalių santykiai yra konfliktiški, aplinkybė, kad apeliantė mokės komunalinius mokesčius, nelaikytina reikšminga, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

25. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir situacija dėl to, jog apeliantė neturi kur išsikelti gyventi susidarė dėl pačios apeliantės sąmoningo vengimo susirasti kitą gyvenamąjį būstą, į tai, kad apeliantė neįrodė, egzistuojant išimtinių aplinkybių sprendimo vykdymo atidėjimui, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

26. Atsakovės prašomas iškeldinimo atidėjimo termino nustatymas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdžiai prieštarautų teismo sprendimo privalomumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams bei nepagrįstai suteiktų apeliantei pranašumą. Todėl tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl šioje dalyje teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

29. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei I. Ž. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 160 Eur išlaidos. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji turės apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 80 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimo 6.7 punktas), ir tokioje apimtyje ji patirs bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsakovė A. Ž. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau įvertinus tai, jog apeliacinis skundas yra netenkintas, o ieškovė I. Ž. tik 50 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės A. Ž. ieškovei I. Ž. priteistina 80 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokato suteiktą pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.