- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-402-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01258-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- Autologistica Biedermann Deutschland GmbH
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, R. D.
- Kategorijos
- 3.1.1.2.12Dispozityvumo principas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Ž. įmonės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Autologistica Biedermann Deutschland GmbH ieškinį atsakovei L. Ž. įmonei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1490-760/2016, panaikinimo.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1490-760/2016 tenkino kreditoriaus Autologistica Biedermann Deutschland GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininkei L. Ž. įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas skolininką ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendra suma 17 266,98 Eur, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo skolininkės pinigines lėšas, bendra suma 17 266,98 Eur (įskaitant areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę), uždraudė skolininkei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomuosius mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-125-248/2018 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Tauragės apylinkės teismui.
2.3. 2018 m. gegužės 8 d. antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo vykdomoji byla nutraukta. L. Ž. įmonei laikinosios apsaugos priemonės taikomos dar nuo 2016 m., t. y. ilgiau nei dvejus metus, o bylos nagrinėjimas perduotas iš naujo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, teismo procesas dėl ieškovo veiksmų, laiku nesugebant įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų, suformuluoti ir pateikti teismui patikslintų ieškinio reikalavimų, užsitęsė, atsakovė dėl nuo 2016 m. birželio 3 d. taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali tinkamai vykdyti savo veiklos, kitų finansinių įsipareigojimų ir gerinti įmonės finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad šiuo metu tebėra galiojanti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog argumentai, kuriais remdamasi atsakovė prašo panaikinti įmonei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, šalių ginčo teisminis procesas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovės pasinaudojimo įstatyme įtvirtinta galimybe teismo sprendimą skųsti tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Teigia, jog ieškovo patikslinto ieškinio bei papildomų įrodymų pateikimas teismui yra susijęs su užsienio teisės turiniu, kas, teismo vertinimu, yra susiję su didesnėmis laiko sąnaudomis.
4.2. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių įrodymų, kad dėl nuo 2016 m. birželio 3 d. taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali tinkamai vykdyti savo veiklos, kitų finansinių įsipareigojimų ir gerinti įmonės finansinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartyje pastebimas teismo subjektiškumas, kadangi pripažįstama, kad dėl užsitęsusio proceso, kuris vyksta jau nuo 2016 metų, kalta yra atsakovė, kadangi pasinaudojo įstatyme įtvirtintomis teisėmis t. y. teise skųsti teismo priimtą sprendimą. Mano, jog toks teismo argumentavimas laikytinas nepagrįstu.
6.2. Nurodė, kad byla nėra nagrinėjama iš esmės būtent dėl ieškovo pasyvumo. Teigia, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį, kuria nustatė posėdžio datą, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., ir nustatė ieškovui terminą iki 2018 m. gegužės 18 d. pateikti patikslintą ieškinį, tačiau ieškovas ieškinio nepatikslino, o 2018 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl termino pratęsimo patikslintam ieškiniui pateikti net iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Nurodė, jog ieškovo prašymas buvo patenkintas ir paskirtas teismo posėdis 2019 m. rugsėjo 26 d. Nepaisant nepagrįstai ilgai trunkančio patikslinto ieškinio rengimo, ieškovas 2018 m. rugsėjo 21 d. vėl kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti terminą patikslintam ieškiniui parengti iki 2018-10-15. Mano, jog ieškovas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki šios dienos, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, nepatikslina ieškinio, todėl teigia, jog bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas. Atsakovė mano, kad šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas ir žalingas, kadangi bylos nagrinėjimas yra vilkinamas išimtinai dėl ieškovo veiksmų.
6.3. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepagrįstai ilgą laiką, t. y. daugiau nei 2 metus, bylos nagrinėjimo procesas nevyksta tik dėl ieškovo pasyvumo ir patikslinto ieškinio nepateikimo. Teigia, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria didelių finansinių suvaržymų, turi sudaryti kredito sutartis, kad galėtų užtikrinti įmonės apyvartines lėšas, siekdama užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais, t. y. už autovežio remontą, kurą ir kelių mokestį.
6.4. Nurodė, kad įmonė yra itin maža (3 darbuotojai), todėl tokio masto taikytos laikinosios apsaugos priemonės itin neigiamai veikia įmonės veiklą. Mano, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kliudo įmonei plėtoti savo veiklą ir tinkamai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad atsakovės argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateisinamai ilgą laiką galėtų būti pagrįstas tik tuo atveju, jei būtų įrodytas kitos proceso šalies nepateisinamas neveikimas ir (ar) civilinės bylos vilkinimas, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teigia, jog ieškovas yra suinteresuotas kuo operatyvesniu civilinės bylos išnagrinėjimu, kadangi būtent ieškovui atsakovė yra skolingas 16 229,44 Eur piniginių lėšų sumą, kurią siekiama prisiteisti nagrinėjamoje civilinėje byloje.
8.2. Teigia, jog atsakovas privalo pateikti informaciją, dokumentus ir duomenis, įrodančius, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ieškovo galimybės gauti visą ir tinkamą teismo sprendimą įvykdymą nesumažėtų. Pažymėjo, kad atsakovė tokių dokumentų nepateikė.
8.3. Nurodė, kad CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat nurodė, kad atsakovė gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Mano, jog atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 178 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2016 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 6-00031 specialiąją dalį ir 2018 m. spalio 11 d. pažymą apie įmonės skolas bei finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė teikdama naujus įrodymus nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir būtinybė pateikti įrodymus iškilo tik dabar. Taip pat nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Įstatymas suponuoja, jog teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama, todėl nesant objektyvių įrodymų, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų prie bylos neprideda.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
14. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018).
15. Atskiruoju skundu atsakovė nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartyje pastebimas teismo subjektyvumas, kadangi pripažįstama, kad dėl užsitęsusio proceso, kuris vyksta jau nuo 2016 metų, kalta yra atsakovė. Mano, jog toks teismo argumentavimas laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat pripažįstama, jog pareiškėjo naudojimasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis skųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo nutartį ar sprendimą nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismo argumentas, kad „šalių ginčo teisminis procesas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovės pasinaudojimo įstatyme įtvirtinta galimybe teismo sprendimą skųsti tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka“ yra nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties visumą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog toks teismo nutarties argumentavimas teismo subjektyvumo nerodo. Taip pat nereiškia, jog yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, jog prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra grindžiamas aplinkybėmis, jog teisminis bylos nagrinėjimas užsiteisė. Nurodė, jog ieškovas daugiau nei 6 mėnesius nepatikslina ieškinio, todėl mano, jog bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas. Teigia, jog dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas ir žalingas, kadangi bylos nagrinėjimas yra vilkinamas išimtinai dėl ieškovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Tai reiškia, jog atsakovė, siekdama, kad būtų panaikintos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi pateikti objektyvių įrodymų, jog išnyko pagrindai, kuriais laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šiuo atveju atsakovė turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, tačiau šiuo atveju tokių įrodymų į bylą nepateikta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog į bylą būtų pateikta kokių nors įrodymų, jog ieškovas piktnaudžiautų procesu. Taigi, įvertinus pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Kadangi byla iš esmės yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju nesprendžia, kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.