Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. Ž. įmonės atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Autologistica Biedermann Deutschland GmbH ieškinį atsakovei L. Ž. įmonei dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 16 642,32 Eur žalos atlyginimą, 624,66 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-03 nutartimi ieškovo (tuo metu – kreditoriaus) Autologistica Biedermann Deutschland GmbH reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei (tuo metu – skolininkei) L. Ž. įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas skolininkę ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendros 17266,98 Eur sumos, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoavo skolininkės pinigines lėšas, bendros 17266,98 Eur sumos (įskaitant areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę), uždraudė skolininkei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomuosius mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.Atsakovė pateikė prašymą pakeisti teismo 2016-06-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais (5 000 Eur per mėnesį). Nurodė, kad minėtas atsiskaitymas reikalingas, siekiant užtikrinti atsakovės įmonės veiklą.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-07-08 nutartimi minėto atsakovės prašymo netenkino. Teismas sprendė, kad atsakovė pateikė teismui prašymą ne vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, o prašymą pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Dėl to sprendė, kad tokia laikinųjų apsaugos priemonių modifikacija pažeistų šio instituto paskirtį ir pažeistų ieškovo teises, suteikiant kitiems atsakovės kreditoriams pranašumą prieš atsakovę. Pažymėjo, kad didžioji dalis atsakovės pateiktų sąskaitų, patvirtinančių atliktas paslaugas ir jų kainą, galėjo būti apmokėtos iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apmokėtos nebuvo, todėl tenkinti atsakovės prašymą nėra teisiškai tikslinga.Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikai. Teigia, kad:Laikinųjų apsaugos priemonių mastas išlieka tas pats – 17 266,98 Eur, tik prašoma leisti iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su įmonės prekių ir paslaugų teikėjais, mokant 5000 Eur sumą per mėnesį.Atsakovės naudojamų banko sąskaitų likutis sudaro 8779,61 Eur. Įmonei negalint vykdyti einamųjų mokėjimų, įmonės veikla visiškai sustos ir įmonė nebegaus jokių pajamų. Tokiu būdu bus ne tik pažeisti atsakovės interesai, bet ir nebus įgyvendinta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, nes areštuotose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų neužtenka būsimo kreditoriui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Atsakovės kilnojamųjų daiktų areštas įgyvendina laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – areštuoto minėto turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti.Dėl dalies sąskaitų kitiems asmenims apmokėjimo atsakovė susitarė geruoju, mokėjimus atidėjo vėlesniam laikui.Ieškovo atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsakovei taikyti turto ar turtinių teisių teisinio režimo ribojimai yra ekonomiški, proporcingi ir nelaikytini pertekliniais. Teigia, kad atsakovės prašymo tenkinimas susiaurintų atsakovei taikomų suvaržymų mastą ir mažintų galimybes įvykdyti palankų teismo sprendimą, t. y. didintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymi, kad atsakovės nurodomi duomenys apie atsakovės turtinę padėtį nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia jai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinti būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo masto pagrįstumo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui neleidus atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus ne tik darbuotojams, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, mokėti socialinio draudimo įmokas, bet ir kitiems atsakovės prašyme nurodytiems atsakovės kreditoriams, yra trikdoma apeliantės ūkinė komercinė veikla, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos atitinkančiomis ekonomiškumo, proporcingumo principus bei bylos šalių interesų pusiausvyros reikalavimą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat įvertinęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Tačiau visais atvejais (tiek pirmą kartą taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek sprendžiant klausimą dėl šių priemonių pakeitimo) teismas, parinkdamas konkrečioje byloje taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, jų pobūdį bei mastą, privalo atsižvelgti į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes bei vadovautis ekonomiškumo (CPK 145 straipsnio 2 dalis), teisingumo ir proporcingumo principais, kuriais, be kita ko, užtikrinama tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra.Nors apeliantė teisingai nurodo, kad įmonės viso turto, įskaitant pinigines lėšas, areštas neišvengiamai sutrikdytų įmonės veiklą, o vieno kreditoriaus interesų užtikrinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų absoliučiai paralyžiuoti įmonės veiklos, užkirsti kelią vykdyti visus įsipareigojimus, ir teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ypač kai yra areštuojamos atsakovės lėšos, turėtų numatyti galimybę iš jų vykdyti privalomuosius mokėjimus, visų pirma, pastebėtina, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų tuo atveju, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas iš tikrųjų yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo jo visam turtui, taip pat ir pinginės lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, suteiktų galimybę atsakovei vykdyti tam tikrus mokėjimus iš ieškiniui užtikrinti areštuotų lėšų, byloje turėtų būti pakankamai įrodymų tikėtinai išvadai padaryti, jog atsakovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą (turi realią galimybę ją vykdyti), minėta veikla generuoja (gali realiai generuoti) atsakovei pajamas (kurių gavimas, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, yra naudingas ir pačiam ieškovui), o atsakovės nurodyti mokėjimai yra būtini (neišvengiami) šiai veiklai netrikdomai vykdyti. Nesant pirmiau nurodytų aplinkybių, leidimas atlikti įvairius mokėjimus kitiems atsakovės kreditoriams iš areštuotų lėšų akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo, nes, skolininkei išnaudojus visas areštuotas lėšas ir negaunant jokių naujų pajamų, ieškinio reikalavimai liktų, nors ir pritaikius areštą, faktiškai neužtikrinti. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebūtų pasiektas šiam institutui nustatytas tikslas, be to, ir visas bylinėjimasis teisme galėtų netekti ieškovui prasmės.Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pati apeliantė ir teisingai pastebėjo ieškovo atstovas, apeliantės banko sąskaitose turima suma yra 8779,61 Eur, ji neužtikrina ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl turimo turto vertės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus pačios atsakovės išduotą pažymą apie kilnojamojo turto vertę. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ankstesniu laikotarpiu gauto pelno neatspindi tikrosios atsakovės turtinės padėties. Apeliantė nepateikė įmonės balanso, sudaryto prašymo pateikimo dieną, kuris galėtų patvirtinti atsakovės stabilią turinę padėtį (jos turimų įsipareigojimų ir turto santykį), užtikrinančią atsakovei galimybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pateikti 2015 m duomenys apie įmonės gautą pelną. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovas, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl turimų išlaidų (atsakovės 2016-06-29 ir 2016-07-05 prašymų teismui duomenimis, 7 290 Eur) ir gaunamų pajamų (banko sąskaitų išrašų duomenys) dydžių leidžia spręsti, kad atsakovės gaunamų pajamų suma vos pakankama atsakovei padengti jos išlaidas, t. y. atsakovės pajamų suma, viršijanti jos patiriamas išlaidas, nėra pakankama ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad tokių pajamų gavimas užtikrins minėtų ieškovo reikalavimų įvykdymą ateityje.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.