Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos dalyje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krimina“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl nuomos mokesčio sumažinimo karantino laikotarpiu bei susitarime dėl turto nuomos sutarties pakeitimo įsivėlusių aritmetinių klaidų ištaisymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų

11. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 16 punktą ir joje nurodytą praktiką).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz. 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 17 punktą).

13. Taigi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-957-1120/2021).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu

14. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022 30 punktą).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).

18. Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bylos nutraukimo, kaip ir teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, įgyja res judicata galią, t. y. abiem atvejais atsiranda tokie pat procesiniai teisiniai padariniai (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl nutraukta byla, nors ir nėra išnagrinėta iš esmės, prilyginama užbaigtai bylai, ir procesas joje gali būti atnaujintas.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. gavus VMI raštą, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pradinė ieškovė neturėjo teisės gauti subsidijos pagal šioje byloje nagrinėjamą nuomos sutartį, todėl turi pareigą šią subsidiją grąžinti. Anot apeliantės, kadangi subsidijos gavimo faktas buvo esminė aplinkybė lėmusi sprendimą atsisakyti dalies ieškinio, o paaiškėjus, kad minėta subsidija negalėjo būti gauta ir grąžintina, todėl procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl trečiojo ieškinio reikalavimo turėtų būti išspręstas iš esmės.

20. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 15 punkte nurodytų požymių visumos.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 15 d. pradinė ieškovė ir atsakovė sudarė valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė ieškovė informavo atsakovę, kad dėl besitęsiančių nenugalimos jėgos aplinkybių vadovaujantis nuomos sutarties 7.3 punktu, ji vienašališkai nutraukia nuomos sutartį praėjus 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos (DOK-9785). 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė ieškovė informavo atsakovę, kad 2021 m. vasario 25 d. atlaisvino nuomotas patalpas (DOK-12712). 2021 m. balandžio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 230, kuriuo patvirtintas priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo V skyriaus 37 punkto nuostatomis, pradinė ieškovė, siekdama gauti subsidiją patalpų nuomos mokesčiui kompensuoti, paraiškoje turėjo, kuri turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 1 d., paraiškos pateikimo metu ji turėjo būti galiojanti ir Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruotas juridinis faktas apie jos sudarymą. Pagal Aprašo 57 punktą, už subsidijų paraiškoje ir kartu su subsidijų paraiška pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą atsako pareiškėjas. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-806 pradinei ieškovei buvo skirta 17 390,10 Eur subsidija, pagal pradinės ieškovės 2021 m. liepos 1 d. pateiktą nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2021 m. liepos 1 d. teikdama paraišką dėl subsidijų, skiriamų nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, pradinė ieškovė nurodydama, kad nuomos sutartis yra galiojanti, pateikė neteisingą informaciją, turėjusią reikšmės sprendimo dėl subsidijos skyrimo priėmimui, ko pasėkoje privalėjo grąžinti neteisėtai gautą finansavimą. Tai, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, pradinė ieškovė žinojo, todėl paraiškoje teikdama neteisingą informaciją, elgėsi nesąžiningai. Juolab kad būtent pradinė ieškovė buvo tas subjektas, kuris iniciavo nuomos sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, kad VMI pareikalavo grąžinti be pagrindo išmokėtą subsidiją, iš esmės buvo akivaizdi ir tikėtina įvykių seka, nes ieškovė pildė paraišką subsidijai gauti nesant galiojančios nuomos sutarties, kas buvo viena iš įtvirtintų sąlygų subsidijai gauti, o ne netikėtos ar naujos aplinkybės ir tuo pačiu pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamos bylos dalyje. Byloje nustatytais duomenimis nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė apie aplinkybę, kad pradinei ieškovei negalėjo būti skirta subsidija, sužinojo tik gavusi 2022 m. gegužės 20 d. VMI raštą.

22. Aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste (žr., šios nutarties 21 punktą), pažymėtina ir tai, kad aplinkybė apie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. birželio 6 d. priimtą sprendimą grąžinti išmokėtos subsidijos dalį, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, kadangi tai yra pasekmė ieškovės netinkamų veiksmų (teikiant paraišką esant nutrauktai sutarčiai), kurie jai neabejotinai buvo žinomi. Taigi, paraiškoje dėl subsidijos gavimo nurodžiusi neteisingus duomenis, o vėliau pateikusi pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, ieškovė prisiėmė neigiamų padarinių, kylančių dėl Apraše nurodytų reikalavimų nepaisymo, riziką, todėl aplinkybė apie nepagrįstai suteiktą subsidiją negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti teise.

23. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nutarties dėl bylos dalies nutraukimo priėmimo metu subsidija buvo gauta teisėtai ir pagrindo abejoti jos gavimo neteisėtumu nebuvo. Priešingai, byloje nustatyta (žr., šios nutarties 21 punktą), kad subsidija buvo gauta pradinei ieškovei pateikiant žinomai neteisingus duomenis, ko pasėkoje Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras 2022 m. birželio 6 d. įsakymu įpareigojo pradinę kreditorę grąžinti išmokėtos subsidijos dalį.

24. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjos pateiktos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, jos (aplinkybės) negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, palikti nepakeistą.