- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- eA2-2290-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00153-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Krimina“ (toliau – ieškovė, UAB „Krimina“) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 dalį dėl civilinės bylos dalies nutraukimo.
2. Ieškovė nurodo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nei ieškovei nei teismui žinomos ir atskleistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės teigimu, ji, teikdama 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymą nutraukti civilinę bylą, buvo gavusi subsidiją nuomos mokesčiui antrojo karantino metu, įskaitant ir nuomos mokesčiui pagal nuomos sutartį, esančią šios bylos nagrinėjimo objektu, todėl pasielgė sąžiningai ir atsisakė dalies ieškinio, nes du kartus reikalauti nuomos mokesčio išlaidų kompensavimo būtų buvę nesąžininga. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 20 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštą, kuriame nurodyta, kad pradinė ieškovė UAB „Palūšės turas“ turi pareigą grąžinti dalį gautos subsidijos, nes prašymo pateikimo metu sudaryta nuomos sutartis negaliojo, dėl ko pradinė ieškovė UAB „Palūšės turas“ negalėjo gauti subsidijos, ir nurodė grąžinti 9 139,20 Eur į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovė įvykdė VMI reikalavimą ir grąžino 9 139,20 Eur. Taigi, 2022 m. gegužės 19 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pradinė ieškovė neturėjo teisės gauti subsidijos pagal šioje byloje nagrinėjamą nuomos sutartį, todėl turi pareigą šią subsidiją grąžinti, tokiu būdu, ieškovė patyrė nuostolį, priimdama sprendimą būti sąžininga ir atsisakyti dalies ieškinio. Nurodė, jog subsidijos gavimo faktas buvo esminė aplinkybė, lėmusi sprendimą atsisakyti dalies ieškinio, o paaiškėjus, kad minėta subsidija negalėjo būti gauta ir grąžintina (kas ir buvo padaryta 2022 m. gegužės 23 d.), procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintinas, 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl trečiojo ieškinio reikalavimo turėtų būti išspręstas iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – atsakovė, kanceliarija) pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu ir mano, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovės teigimu, subsidija buvo išmokėta tam nesant teisinio pagrindo, nes kreipimosi metu nuomos sutartis, dėl kurios kreiptąsi dėl subsidijos gavimo, jau buvo negaliojanti. Šiame kontekste pažymėjo, jog būtent ieškovė pati inicijavo šios sutarties nutraukimą, aiškiai žinojo, kad ji nutraukta ir pildydama dokumentus dėl subsidijos pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Paaiškino, kad pagal Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo 37 punktą, kai siekiama gauti subsidiją, kurios dydis nurodytas Aprašo 24.1.2 papunktyje, patalpų nuomos mokesčiui kompensuoti, pareiškėjas paraiškoje turi pateikti informaciją apie patalpų nuomos sutartį, kuri turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 1 d., paraiškos pateikimo metu ji turi būti galiojanti ir Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas juridinis faktas apie jos sudarymą. Taip pat pareiškėjas paraiškoje turi nurodyti nuomojamų patalpų unikalų numerį, suteiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, laiko, jog tai, kad VMI, atlikusi patikrinimą, pareikalavo grąžinti be pagrindo išmokėtą subsidiją, iš esmės buvo akivaizdi įvykių seka, o ne netikėtos ar naujos aplinkybės ir tuo pačiu pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamos bylos dalyje. Taigi, naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, nėra – šios aplinkybės ieškovei buvo ar turėjo būti žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 priėmė pradinės ieškovės UAB „Palūšės turas“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl trečiojo ieškinio reikalavimo – „sumažinti nuomos mokestį už valstybės nekilnojamo ir kilnojamo turto nuomą iki 328,19 Eur be pridėtinės vertės mokesčio laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino režimo pabaigos arba nustatyti Sutarties nutraukimo dieną 2020 m. lapkričio 12 d.“ ir šioje dalyje bylą nutraukė, bei tenkino ieškovės UAB „Palūšės turas“ prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 ieškovės UAB „Krimina“ ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino nuomos mokestį pagal 2019 m. liepos 15 d. UAB „Palūšės turas“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos sudarytą valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartį už valstybės kilnojamo turto nuomą iki 200,71 Eur be pridėtinės vertės mokesčio per mėnesį laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir priteisė ieškovei UAB ,,Krimina” iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 4 040,18 Eur be pagrindo įgytų lėšų, taip pat 670,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė gavo VMI raštą, kuriame nurodyta, kad pradinė ieškovė UAB „Palūšės turas“ turi pareigą grąžinti dalį gautos subsidijos, nes prašymo pateikimo metu sudaryta nuomos sutartis negaliojo, dėl ko pradinė ieškovė negalėjo gauti subsidijos, ir nurodė grąžinti 9 139,20 Eur į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovė įvykdė VMI reikalavimą ir grąžino 9 139,20 Eur.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
7. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
8. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis.
9. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
10. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
11. Ieškovė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo 2022 m. gegužės 20 d. gautą VMI raštą, kuriame teigiama, kad pradinė ieškovė UAB „Palūšės turas“ turi pareigą grąžinti dalį gautos subsidijos, nes prašymo pateikimo metu sudaryta nuomos sutartis negaliojo, dėl ko pradinė ieškovė negalėjo gauti subsidijos, ir nurodė grąžinti 9 139,20 Eur į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą. Ieškovės teigimu, teikdama 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymą nutraukti civilinę bylą, ji buvo gavusi subsidiją nuomos mokesčiui antrojo karantino metu, įskaitant ir nuomos mokesčiui pagal nuomos sutartį, esančią šios bylos nagrinėjimo objektu, todėl pasielgė sąžiningai, atsisakydama dalies ieškinio, nes du kartus reikalauti nuomos mokesčio išlaidų kompensavimo būtų buvę nesąžininga. Taigi, ieškovės teigimu, 2022 m. gegužės 19 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pradinė ieškovė neturėjo teisės gauti subsidijos pagal šioje byloje nagrinėjamą nuomos sutartį.
12. Kaip jau minėta, esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tokios, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ar nutartis ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti, nepatenkintus reikalavimus patenkinti arba teismo sprendimą pakeisti.
13. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skyrus subsidiją nuomos mokesčiui kompensuoti, kuri buvo pervesta pradinei ieškovei, nebeliko pagrindo ieškovei reikalauti sumažinti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki karantino režimo pabaigos arba nustatyti nuomos sutarties nutraukimo datą 2021 m. lapkričio 12 d., nes ieškinio reikalavimas iš esmės buvo patenkintas Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, todėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas (nutartį priėmė teisėja Inga Staknienė) ieškovės 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymą tenkino – nutraukė civilinę bylą dėl nuomos mokesčio sumažinimo antrojo karantino metu. Tačiau teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad tik 2022 m. gegužės 20 d. gavus VMI raštą ieškovė sužinojo, jog prašymo dėl subsidijos gavimo pateikimo metu sudaryta nuomos sutartis negaliojo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovė inicijavo šios sutarties nutraukimą ir aiškiai žinojo, kad ji nutraukta, tokiu būdu, pildydama dokumentus dėl subsidijos pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. patalpas bendrovė išsinuomojo pagal 2019 m. liepos 15 d. Valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (nuomotoja), paraiškoje nurodytas nuomos laikotarpis iki 2021 m. liepos 8 d., tačiau VMI išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje (i. SAF) teikiamų registrų duomenimis, bendrovė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose nuo 2021 m. kovo mėn. neregistravo, o nuo 2021 m. kovo 22 d. išregistravo kasos aparatą adresu (duomenys neskelbtini). VMI teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktą informaciją, kanceliarija sutartį laikė nutrauktą nuo 2021 m. kovo 2 d., taigi, kaip ir minėta, sutartis buvo nutraukta dar iki paraiškos pateikimo. Tai patvirtina nuomotojos pateikti dokumentai: bendrovės 2021 m. vasario 12 d. raštas „Dėl nuomos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuomotoja informuota, kad bendrovė nutraukia sutartį ir 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuomotojai pranešta, kad bendrovė 2021 m. vasario 25 d. atlaisvino nuomotas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, laikytina, jog tai, kad VMI atlikusi patikrinimą, pareikalavo grąžinti be pagrindo išmokėtą subsidiją, iš esmės buvo akivaizdi ir tikėtina įvykių seka, turint omenyje, kad ieškovė pildė paraišką subsidijai gauti nesant galiojančios nuomos sutarties (viena iš įtvirtintų sąlygų subsidijai gauti), o ne netikėtos ar naujos aplinkybės ir tuo pačiu pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamos bylos dalyje.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu), todėl ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“ prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.