- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-22556-1012/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bergeta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stukma“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stukma“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 9532,32 Eur pagrindinės skolos, 3975,69 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ji nurodė, kad 2015 m. spalio 30 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. BER15/10/2 (toliau – ir sutartis). Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja tiekti prekes - paslaugas, o pirkėjas (atsakovė) priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes - paslaugas, kurių tikslūs kiekiai, kainos ir pavadinimai nurodomi PVM sąskaitose-faktūrose. Ieškovė nurodė, kad atsakovei apmokėjimui už prekes - paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nepareiškė jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, tačiau pilnai neatsiskaitė ir yra skolinga ieškovei 9532,32 Eur sumą.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti pasirašytinai įmonės vyr. buhalterei L. Z. 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
konstatuoja:
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 30 d. ieškovė su atsakove sudarė sutartį Nr. BER15/10/2, pagal kurios 1.1. punktą šalys susitarė, kad pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja tiekti prekes - paslaugas, o pirkėjas (atsakovė) priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes - paslaugas, kurių tikslūs kiekiai, kainos ir pavadinimai nurodomi PVM sąskaitose-faktūrose (e. b. l. 7-8).
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pardavė prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. liepos 18 d. Serija BERP Nr. 0003667 – 432,65 Eur suma; 2018 m. liepos 18 d. Serija BERP Nr. 0003737 – 2879,80 Eur suma; 2018 m. liepos 18 d. Serija BERP Nr. 0003738 – 30,11 Eur suma; 2018 m. liepos 23 d. Serija BERP Nr. 0003760 – 3196,29 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 2 d. Serija BERP Nr. 0003822 – 93,63 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 3 d. Serija BERP Nr. 0003834 – 569,34 Eur suma; 2018 m. rugsėjo 3 d. Serija BERP Nr. 0004038 – 491,22 Eur suma; 2018 m. rugsėjo 6 d. Serija BERP Nr. 0004068 – 3587,18 Eur suma (e. b. l. 10-18). Ieškovė nurodė, kad atsakovė niekada nepareiškė jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, tačiau už gautas prekes neatsiskaitė ir liko skolinga 9532,32 Eur sumą (e. b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininko kaltė dėl sutarties netinkamo vykdymo preziumuojama, todėl atsakovo pareiga yra įrodyti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už įsigytas prekes, ieškovės reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ir jai iš atsakovės priteistina 9532,32 Eur skolos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3975,69 Eur delspinigių ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti pagal sutarties 4.5. punktą, kuriame nurodyta, jog šalis laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės, privalo mokėti kitai šaliai 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.5. punkte yra nurodyta, jog laiku neatsiskaičius, pirkėjas (atsakovė) moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (e. b. l. 8).
Pažymėtina, kad sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta.
Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 4.5. punkte nustatytos mokėtinos 0,2 proc. netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 73 proc. per metus, yra lupikiškos ir neprotingai didelės. Atsižvelgdamas į tai, ieškovei priteistiną netesybų dydį, teismas mažina iki 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. iki 397,57 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl šių aplinkybių laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9969,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 73,6 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinas 430,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovei, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stukma“, juridinio asmens kodas 122895129, 9532,32 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du Eur 32 ct) skolos, 397,57 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis Eur 57 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (9969,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 430,50 Eur (keturių šimtų trisdešimties Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergeta“, juridinio asmens kodas 303303952, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.