Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. K. ieškinį atsakovei mirusiai R. M. dėl darbo užmokesčių ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės, kuri buvo antstolės kontoroje dirbusi darbuotoja, teisės pareikšti ieškinį teisme, jei pasibaigus darbo sutarčiai dėl antstolės mirties nebuvo tinkamai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nesikreipė į Antstolių rūmus dėl darbo teisinių santykių pabaigos įforminimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalis numato, kad pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 (2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1R-209 redakcija), 17 punkte nurodyta, kad jei antstolio įgaliojimai pasibaigė dėl antstolio mirties ir dėl to nustatyta tvarka neįformintas antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pasibaigimas, Lietuvos antstolių rūmų įgaliotas asmuo turi teisę atlikti reikiamus įrašus ir išsiųsti pranešimus, kad būtų tinkamai įformintas buvusio antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pasibaigimas. Šiame punkte nurodyti veiksmai turi būti atlikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo antstolio įgaliojimų pasibaigimo dienos.

9. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalis ir teisingumo ministro nustatytas aprašas nustato Antstolių rūmų pareigą imtis priemonių užfiksuoti buvusio antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pasibaigimo faktą mirus antstoliui, tačiau nenustato, kad Antstolių rūmai sprendžia klausimus dėl darbo užmokesčio išmokėjimo mirus antstoliui, ar yra institucija nagrinėjanti ginčus, kylančius tarp antstolio ir jo darbuotojų dėl darbo užmokesčio priteisimo. Tai, kad Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad be kitų veiksmų būtų tinkamai įformintas buvusio antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pasibaigimas, nereiškia, kad tuo pačiu sprendžiamas darbo užmokesčio išmokėjimo ir atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais klausimas. Atsižvelgiant į šias teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiant ieškovės ieškinio dėl išmokų, susijusių su darbo santykių pabaiga mokėjimo, mirus antstoliui, priėmimo klausimą būtina atsižvelgti į darbo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir mirusios antstolės specifiką. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma numato, kad teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę, apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas. Todėl darytina išvada, kad darbo santykiai su antstolių kontoroje dirbančiu asmeniu susiklosto tarp to asmens ir antstolio kaip fizinio asmens, o antstolio kontora yra tik antstolio darbo vieta. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad antstolio kontora neturi civilinio procesinio veiksnumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-782/2012).

11. Nustačius, kad darbo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir antstolės, kaip fizinio asmens, mirus šiam fiziniam asmeniui, jo turtinių teisių ir pareigų perėjimą reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyti keli alternatyvūs būdai kreditoriui pareikšti reikalavimą mirusio asmens įpėdiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Tinkamą šios sąlygos įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41). Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalies norma nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, išplaukianti tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018, 20 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 20 punktas). Taip pat išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, t. y. asmuo turi suinteresuotumą – savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Todėl teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu tikslu ieškovas reiškia tokį reikalavimą, ar ieškovas nurodo, kad yra pažeidžiamos ir kaip pažeidžiamos jo teisės arba įstatymų saugomas interesas, kurie gali būti ginami pareiškus ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovė turi savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti, nes nurodo, jog nebuvo sumokėtas jai priklausantis darbo užmokestis. Šios aplinkybės pagrindžia ir egzistuojančią materialiąja subjektinę teisę – gauti visas su darbo santykiais susijusias išmokas pasibaigus darbo santykiams, kuri grindžiama darbo teisės normomis. Nustačius, kad ieškovė turi savarankišką teisinį interesą ginti jos manymu pažeistą subjektinę materialiąją teisę, aplinkybė, jog ieškovės ieškinyje atsakove nurodyta mirusi antstolė R. M. negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors prieš mirusį atsakovą civilinis procesas negali būti pradėtas, tačiau padavus teismui ieškinį, kai atsakovas yra miręs asmuo, o jo įpėdiniai nežinomi, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Ieškovui dedant pastangas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau negavus reikiamos informacijos, teismas užtikrindamas ieškovo teisę į teisminę gynybą turi padėti jam išsiaiškinti nežinomas aplinkybes ir gauti reikiamus duomenis apie mirusio atsakovo materialinių teisių perėmėjus tam, kad būtų ištaisyti ieškinio trūkumai ir būtų galima išspręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444/2012).

14. Pažymėtina, kad antstolio atliekamos funkcijos yra siejamos išimtinai su jo asmeniu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl jo mirties atveju nesant CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarkos, nurodytos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes neatsižvelgė į CPK įtvirtintą procesinių teisių perėmimo institutą (CPK 48 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padaręs nurodytas teisines išvadas, sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, panaikinama ir ieškovės V. J. K. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės V. J. K. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.