Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės įmonės Registrų centras ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Teledema“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2. 2022 m. balandžio 26 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir žyminio mokesčio grąžinimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. raštu atsakovei nustatytas terminas pateikti teismui sutikimą.

3. Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 29 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. 2022 m. gegužės 6 d. teisme gautas atsakovės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog atsakovės sutikimo dėl ieškovės pareikšto prašymo pateikimui nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo, o ieškovei, siekiančiai nutraukti nagrinėjamos civilinės bylos procesą, ieškovei nurodant, kad ginčo dalykas išnyko, siūlytina pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnyje įtvirtintu ieškinio atsisakymo institutu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria priimtas ieškovės VĮ Registrų centras pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir byla nutraukta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RC NR. 12494769 bei 2022 m. rugpjūčio 3 d. Mokėjimo nurodymą Nr. M003-05782, kuriuos prašo priimti ir prijungti prie civilinės bylos Nr. e2S-1053-924/2022. Nurodo, jog papildomų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi VĮ Registrų centras bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei teikiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, teikiamų kartu su šiuo prašymu, dokumentų neturėjo, todėl jų pateikti niekaip negalėjo, nes jie atsirado tik 2022 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro nuomone, teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, nauji įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta civilinę bylą Nr. e2-10657-812/2022 nutraukti, yra teisėta bei pagrįsta.

14. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo ieškovės prašymo dėl naujų įrodymo priėmimo netenkinti. Nurodo, jog sutinka, kad ieškovės teikiami įrodymai neegzistavo pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos užbaigimo, tačiau, atsakovės nuomone, pridedami dokumentai niekaip nepatvirtina ieškovės teigiamų aplinkybių, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio atsisakymo, jam buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė apmokėjo jai ieškovės pateiktą sąskaitą, šią aplinkybę vertino ir tai aiškiai nurodė skundžiamoje nutartyje. Todėl atsakovei neaišku, kaip dar vienos ieškovės išrašytos (jau po nutarties priėmimo) sąskaitos ir jos apmokėjimo (atlikto taip pat po skundžiamos nutarties priėmimo) faktą patvirtinančio dokumento, pateikimas į bylą gali patvirtinti aplinkybes, dėl kurių ginčo tarp šalių iš esmės nėra – ieškovės sąskaitos buvo apmokamos ir visos yra apmokėtos.

15. Pažymėtina, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismui pateiktu ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti VĮ Registrų centro naudai iš UAB „Teledema“ 14 389,96 Eur skolos bei byloje pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad atsakovė UAB „Teledema“ 2022 m. balandžio 20 d. atliko mokėjimą 14 389,96 Eur sumai, pagal 2022 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūra serija RC Nr. 11776700, vertina, kad ieškovės pateikiami nauji įrodymai nėra susiję su atskirojo skundo dalyku ir negali patvirtinti ar paneigti šioje byloje nagrinėjamų reikšmingų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti bei vertinti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė VĮ Registrų centras į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 7 d. su ieškiniu atsakovei UAB „Teledema“ dėl 14 389,96 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apylinkės teismas ieškinį priėmė 2022 m. balandžio 11 d. Teisme 2022 m. balandžio 26 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir žyminio mokesčio grąžinimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. raštu atsakovei nustatytas terminas pateikti teismui sutikimą.

18. 2022 m. balandžio 29 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat 2022 m. gegužės 6 d. teisme gautas atsakovės raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog atsakovės sutikimo dėl ieškovės pareikšto prašymo pateikimui nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo, o ieškovei, siekiančiai nutraukti nagrinėjamos civilinės bylos procesą, ieškovei nurodant, kad ginčo dalykas išnyko, siūlytina pasinaudoti CPK 140 straipsnyje įtvirtintu ieškinio atsisakymo institutu.

19. 2022 m. gegužės 10 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimą, todėl ieškovė atsisako pareikšto ieškinio, taip pat nurodė, kad jai yra žinomos CPK numatytos ieškinio atsisakymo pasekmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. kartu su prašymu dėl ieškinio atsiėmimo buvo pateikusi įrodymus patvirtinančius, jog atsakovė UAB „Teledema“ 2022 m. balandžio 20 d. atliko mokėjimą 14 389,96 Eur sumai ir padengė įsiskolinimą ieškovei VĮ Registrų centras. Kaip matyti iš gautos įmokos, ji gauta jau ieškovei pasikreipus į teismą, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, yra visiškai nepagristi bei prieštaraujantys bylos aplinkybėms.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė po ieškovės kreipimosi į teismą nebūtų padengusi įsiskolinimo, ieškovė būtų turėjusi teisę bet kurioje proceso stadijoje pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

22. Ši ieškovės teisė yra absoliuti, ieškinio atsisakymą gali lemti tiek objektyvios priežastys (pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – skolos sumokėjimas), tiek subjektyvios, nuo pačios ieškovės priklausančios, priežastys. Priežastys, dėl kurių ieškovė atsisako ieškinio, reikšmingos tik paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tik nuo ieškovės priklauso tiek civilinės bylos iniciavimas, tiek ir jos užbaigimas atsisakant ieškinio. Tuo pačiu pažymėtina, kad šios teisės niekaip neriboja atsakovės manymas, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį turėjo nagrinėti iš esmės ir jį atmesti vien tuo pagrindu, nes ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovės teigimu, ieškovė manydama, jog jos teisės pažeistos, įgyvendindama savo teisę į teisminę gynybą, turėjo teisę tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, nes šalis sieja sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovei įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnis. Pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Dėl to, remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, dėl netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo pirmosios instancijos teismas turėjo civilinę bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį atmesti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškinio atsisakymu nėra pažeidžiamos nei kokios nors imperatyvios teisės normos, nei viešasis interesas.

23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai yra prieštaringi. Viena vertus atsakovė teigia, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nevengia ir pripažįstą prievolę atsiskaityti už ieškovės teikiamas virtualių serverių nuomos paslaugas, tačiau kita vertus teigia, jog tai, per se, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais, teisiniais motyvais bei paties ieškinio reikalavimais, kurie yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Be to, bylos duomenis nustatyta, kad pati atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. pateikdama į bylą raštą „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog ieškovei, siekiančiai nutraukti nagrinėjamos civilinės bylos procesą, ieškovei nurodant, kad ginčo dalykas išnyko, siūlytina pasinaudoti CPK 140 straipsnyje įtvirtintu ieškinio atsisakymo institutu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukdamas atsakovės teisių neapribojo, kadangi, kaip minėta, ieškovės teisė atsisakyti ieškinio negali būti ribojama atsakovės noru toliau nagrinėti šį ginčą, toks prašymas, ieškovei atsisakius ieškinio, nebėra aktualus.

24. Atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 81 Eur žyminio mokesčio dalį bei priteisė iš atsakovės UAB „Teledema“ valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

25. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu (sumokėjo ieškiniu prašytą priteisti skolą), todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta būtent atsakovė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė atsilepime išdėstė savo poziciją, kad šiuo atveju netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes šalis siejo sutartiniai santykiai, tačiau atsakovei vis viena vengus sumokėti skolą pagal jai pateiktą sąskaitą, ir šią skolą sumokėjus tik po to kai ieškovė kreipėsi į teismą, sprendžia, kad būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų (dalies žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu) atlyginimo pareiga.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

28. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo taikyti atsakovei CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y., prašo skirti atsakovei UAB „Teledema“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 1 000 Eur, paskiriant VĮ Registrų centrui. Nurodo, jog ieškovei pateikus prašymą dėl ieškinio atsiėmimo - atsakovė atsisakė pateikti sutikimą, nurodydama, kad jeigu sutiktų su ieškinio atsiėmimu, tai suponuotų, kad atsakovė sutinka ir su ieškovės ieškiniu bei jo reikalavimais. Atsakovė, be kita ko, nurodė, jog ieškovė gali pasinaudoti ieškinio atsisakymo institutu. Sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis bei rūpindamasis greitu bylos išnagrinėjimu, ieškovė pasinaudojo ieškinio atisakymo institutu. Vis dėlto, teismui priėmus nutartį, kuria tenkinus ieškovės prašymą civilinė byla buvo nutraukta, atsakovė pateikė atskirąjį skundą, iš esmės nesutikdama su teismo nutartimi. Akivaizdu, jog atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes patenkinusi ieškovės ieškinio reikalavimus toliau siekia tęsti bylinėjimosi procesą, teikdama visiškai nepagrįstus procesinius dokumentus.

29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, inter alia (be kita ko) dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirojo skundo teikimas dėl teismo priimtos nutarties, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę proceso dalyviams suteikia įstatymas. Nenustačius piktnaudžiavimo atsakovės veiksmuose, ieškovės prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos bei nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.