Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25016-2021 panaikinimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25005-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25016-2021 V. Č. buvo nubaustas 500 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „X“, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios kaukės, t.y., nesilaikė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatų, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir ESOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkto reikalavimų (b.l. 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25005-2021 M. Č. buvo nubausta 500 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „X“, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios kaukės, t.y., nesilaikė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų (b.l. 61).

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys V. Č. ir M. Č. apskundė jų atžvilgiu priimtus nutarimus apylinkės teismui, prašydami juos panaikinti ir bylą jų atžvilgiu nutraukti. Savo skundus motyvuoja tuo, kad: 1) pareiškėjai neatitinka ANK 526 straipsnyje numatytų nusižengimų subjekto požymių. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsako tik specialusis subjektas – atsakingas už Civilinės saugos įstatymo (toliau - ir CSĮ) ir už kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 3 straipsnis nustato baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėjai nepatenka. Taip pat jie nepatenka ir į CSĮ 19 straipsnyje nustatytą baigtinį civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą.

2) LR Sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo Arūno Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ yra neteisėtas, nes prieštarauja CSĮ, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau – ŽULPKĮ). CSĮ yra teisės aktas, reglamentuojantis civilinę saugą, bet ne užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, šis įstatymas taip pat nėra teisės aktas, reglamentuojantis fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje reguliuoja specialus teisės aktas – ŽULPKĮ. CSĮ jokie papildomi žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimai nenustatyti, be tų, kurie nurodomi ŽULPKĮ.

3) Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 1.2 punktu yra nustačiusi antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį. CSĮ nustato, kad, paskelbus antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį, yra nustatomos (atliekamos) standartinės ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose (toliau – ir VESV planas) numatytos procedūros. Pažymėtina, kad VESV plano 2 priedo 7 punkte nurodytas baigtinis sąrašas standartinių procedūrų, kurias, esant antram (sustiprintam) civilinės saugos sistemos parengties lygiui, atlieka sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakingoji institucija, ir kitos ministerijos, kaip remiančiosios institucijos. Iš šiame teisės akte nurodytųjų išskirtinos šios standartinės procedūros, kurios atliekamos dėl pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos paskelbus antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį: Sveikatos apsaugos ministerija: 1) atlieka funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ar karantino skelbimu ir (ar) atšaukimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu; 2) koordinuoja medicininę- karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo užkrečiamųjų ligų, taršos įvežimo ir išplitimo ar kito biologinės kilmės įvykio. Vidaus reikalų ministerija: 1) organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą, organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paiešką; 2) palaiko Vyriausybės nustatytą karantino režimą, padeda valdyti ekstremaliąją situaciją užkrėstoje teritorijoje. Pareiškėjai traktuoja, kad LR Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 pripažindama netekusiu galios savo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, šiuo savo sprendimu de facto ir de jure pripažino, kad šalyje nėra tikslo nustatyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygų, apribojimų ir tvarkos bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų, apribojimų ir tvarkos ir tokiomis priemonėmis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Be to A. Dulkys, būdamas ESOV niekada neteikė Vyriausybei siūlymo Lietuvos Respublikos teritoriją (ar kurią nors jos dalį) paskelbti užkrėsta teritorija, kaip tai numato ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalis, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės galimybės užsikrėsti Covid-19 ligą sukeliančiu Sars-Cov-2 virusu nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, būdami informuoti apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką į teismo posėdį neatvyko, V. Č. telefonu, o M. Č. el. paštu pranešė, kad skundo nagrinėjime nedalyvaus, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundai nagrinėjami jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Skundžiamuose nutarimuose nurodytais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (čia ir toliau 2021 m. birželio 28 d. Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.) 3.1.1 punktas, kuris nustato ūkinės veiklos apribojimo priemones: paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus, ir ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktas, įpareigojantis vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Teismas nesutinka su pareiškėjų vertinimu, kad V. Č. ir M. Č. nėra tinkami subjektai traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas, atsakingas už CSĮ ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjai skunduose nepagrįstai specialiojo subjekto sąvoką tapatina su CSĮ 3 straipsnyje išvardintais civilinės saugos sistemą sudarančiais subjektais. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už CSĮ 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimą, tačiau šis įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSĮ 15 str. 2 d.). Pagal Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą civilinės saugos sąvoką, civilinė sauga apima ne tik valstybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiksmus, bet ir gyventojų veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSĮ 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti <...>. Pagal 15 straipsnio 3 dalį gyventojai <...> gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį gali kilti ir gyventojams už minėtų pareigų nevykdymą. Neabejotina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų subjektų nustatomi apribojimai gyventojams ir ūkinės veiklos subjektams yra skirti ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl pavojingos ligos COOVID-19 paplitimo, likvidavimui. CSĮ 39 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o ne tik civilinės saugos sistemos subjektams ar jų įgaliotiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijos, kurioje atribota atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis, ir visiems kitiems asmenims. Pareiškėjų skunde minimoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 buvo sprendžiamas specialaus subjekto - juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymąsį įmonėje, atsakomybės klausimas, o ne asmens kaip civilinės saugos sistemos subjekto CSĮ 3 straipsnio prasme klausimas. Taigi fizinis asmuo yra galimas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 19 punktą, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. punktą nustatyta, jog be kita ko parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Pagal šias nuostatas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nustato ne tik asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, bet ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas, o kaukių dėvėjimas viešoje prekybos vietose visiškai gali būti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims viešose vietose be veidą dengiančių apsaugos priemonių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. punktą Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A. Dulkys 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, kurio 2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Nors pareiškėjai savo skunduose nurodo, kad CSĮ įstatymas nereglamentuoja gyventojų teisių ir pareigų užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, tačiau pabrėžtina, kad šis įstatymas yra bendro pobūdžio teisės aktas, nustatantis bendrąsias gyventojų ir kitų ūkio subjektų, įstaigų pareigas civilinės saugos srityse, o ne konkrečias jų teises ir pareigas atitinkamo pobūdžio ekstremalioje situacijoje. Iš pareiškėjų minimo ir cituojamo Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, matyti, kad žmonių sveikatos sutrikimai yra priskiriami ekstremaliems įvykiams, galintiems sukelti ekstremaliąją situaciją (4.5 punktas), plane yra nustatytos priemonės ekstremaliosios situacijos valdymui ir sveikatos priežiūros srityje, taigi darytina išvada, jog užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje gali reguliuoti ne tik ŽULPKĮ, bet ir kiti civilinės saugos srities teisės aktai. Tai reglamentuojama ir pareiškėjų minimame Plano 79 punkte - visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ŽULPKĮ yra ne vienintelis teisės aktas, nustatantis ekstremalios situacijos valdymo priemones užkrečiamų ligų plitimo atveju. Galiausiai pareiškėjai yra kaltinami pažeidę ne konkrečias CSĮ normas, o kito civilinę saugą reguliuojančio teisės akto normas.

Teismui taip pat nekyla abejonė, kad ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 yra „kitas civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas“ ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme. Kaip minėta, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ priimtas vykdant CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, o Vyriausybė savo ruožtu delegavo pareigą Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui nustatyti parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veiklos būtinąsias sąlygas, užtikrinančias visuomenės sveikatos saugą, reikalingas ekstremaliosios situacijos likvidavimui. Pagal CSĮ 15 straipsnio 1 dalies operacijų vadovų nurodymai yra privalomi vykdyti gyventojams, įstaigoms ir ūkio subjektams. Sistemiškai vertinant šias nuostatas Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 laikytinas civilinę saugą reglamentuojančiu kitu teisės aktu.

Teismo vertinimu, ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 nedaro negaliojančiu tai, kad jis neatitinka CSĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos formos. Šioje teisės normoje nustatyta forma reikalinga tik priimant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytus sprendimus, tuo tarpu minimas sprendimas priimtas, įgyvendinant Vyriausybės nutarimo 3.1.1 punkto nurodymą ir nustato kitokio pobūdžio apribojimus, nei minimi SCĮ 28 straipsnio 4 dalyje. Taigi tai, kad ESOV sprendimas Nr. V-1563 yra ne CSĮ priede nustatytos formos, nedaro jo negaliojančiu, o jo nuostatų nevykdytinomis.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminio teisinio pobūdžio ir atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų. Analizuojamus teisės aktus priėmė viešojo administravimo subjektas (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams. ESOV sprendimų norminiam pobūdžiui nedaro įtakos ir ta aplinkybė, kad jie reikalingi konkrečiam ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti. (LVAT 2016 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. I-4-602/2016). Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

Taip pat pareiškėjai nepagrįstai sieja Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip atsakingos institucijos kompetenciją ekstremaliosios situacijos valdyme tik su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ir karantino skelbimu, ir traktuoja, kad jei Vyriausybė ESOV vadovo siūlymu nuo 2021 m. liepos 1 d. paskelbė tik antrąjį (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir panaikino karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo de jure ir de facto pripažino, kad užsikrėsti COVID-19 grėsmės nebėra, ir jokios gyventojų darbo, gyvenimo, poilsio sąlygų ir ūkinės veiklos ribojimo priemonės netikslingos ir neteisėtos. Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano II priedo 7.1.5-7.1.6 punktai nustato ir platesnes Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas, valdant ekstremaliąją situaciją užkrečiamų ligų plitimo atveju – organizuoti epidemiologinį tyrimą ir dalyvauti organizuojant kontrolės (valdymo) priemones, kontroliuoti jų vykdymą ir vertinti jų veiksmingumą. Nors Vyriausybė nutarimu panaikino karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ekstremaliąją situaciją paliko galioti, o CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 19 punktas suteikia Vyriausybei diskreciją spręsti, kokios apimties ūkinės veiklos ar gyventojų elgesio ribojimai yra reikalingi konkrečioje ekstremaliojoje situacijoje. Nesutiktina ir su pareiškėjų teiginiais, kad antrojo (sustiprinto) civilinės saugos sistemos parengties lygio nustatymas nereiškia realiai susidariusios ekstremaliosios situacijos, o tik jos grėsmę. Priimdama naują Nutarimo 2021 m. birželio 28 d. redakciją, Vyriausybė ne tik pakeitė civilinės saugos sistemos parengties lygį, bet ir paskelbė valstybės lygio ekstremalios situacijos buvimą visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, o ne jos grėsmę (1.1 punktas) bei nustatė ūkinės veiklos apribojimo priemones pagal esamą epidemiologinę situaciją 2021 m. liepos mėnesiui. Pagal statistiką 2021 m. liepos 22 d. Covid-19 atvejų nustatyta 139 (https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries /index.html?appid=79255eaa219140dfa65c01ae95ed1 43b), ir nuo tol visą laiką užsikrėtimo atvejų skaičiai tik augo. Todėl teismas neabejoja, kad pažeidimų padarymo metu COVID-19 kėlė ir šiuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Pažymėtina, kad dėl kaukes nedėvinčių uždarose patalpose, teikiant kontaktines paslaugas, asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Teismų praktikoje pripažinta, kad toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis Nr. AN2-41-519/2021). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nelaiko, kad 2021 m. birželio 30 d. ESOV sprendimu Nr. V-1563, įgyvendinančiu Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 punktą, nustatytos saugos priemonės netikslingos, perteklinės ar neprivalomos.

Pareiškėjai savo skunduose taip pat reikalavo sustabdyti jų atžvilgiu pradėtas administracinio nusižengimo bylų teisenas ir kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 teisėtumo ištyrimo.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato bendrosios kompetencijos teismui teisę kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Įstatymo 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Įstatymo 112 straipsnio 3 dalis nustato, kad prie tokio prašymo turi būti pridėtas įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas norminis aktas, kopija. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, darytina išvada, kad pareiškėjas, kuris kreipiasi su tokiu prašymu, turi nurodyti konkrečius aukštesnės galios teisės aktus, kuriems prieštarauja skundžiamas norminis teisės aktas.

Pareiškėjai formuluodami savo prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą nenurodo jokių konkrečių aukštesnės galios teisės aktų (konkretaus įstatymo ar Vyriausybės nutarimo), kurių normoms prašo tikrinti minėto Sprendimo atitikimą. Be to, kaip matyti iš skundo turinio pagrindinis pareiškėjų argumentas yra tas, kad Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, nes šis įstatymas nesuteikia ESOV kaip viešojo administravimo subjektui teisės rengti ir priimti norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad šis klausimas jau buvo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo spręstas byloje Nr. I-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad ESOV kaip viešojo administravimo subjektas turi tiesę priimti norminius teisės aktus (nagrinėjamu atveju sprendimą), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir šie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Kadangi pareiškėjų prašymas nekonkretus, neaiškios tokio prašymo nagrinėjimo ribos, pareiškėjai į skundo nagrinėjimą neatvyko ir prašymo nepatikslino, be to, dėl ESOV įgaliojimų norminių teisės aktų leidyboje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jau yra teismų praktikoje pasisakyta, jų prašymas stabdyti bylas ir kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Č. ir M. Č. pagrįstai buvo pripažinti kaltais padarę ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudas, tinkamai įvertinęs nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjų asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtus nutarimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25016-2021.

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25005-2021.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.