Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-1614-585/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-229-643/2019Nutartis · 2017-12-04Vilniaus apygardos teismas
  2. eB2-229-643/2019Nutartis · 2019-09-27Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-14Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-02-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2-1614-585/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02271-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1614-585/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02271-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.8.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovės Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovei Š. individualiai įmonei „Choperis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių sąrašą ir išbraukti visus kreditorius iš bankrutavusios Š. individualios įmonės „Choperis“ kreditorių sąrašo.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius išlaidas, patirtas administruojant bankrutavusią Š. individualią įmonę „Choperis“.

4. Bankroto administratorė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 12 429,88 Eur administravimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutraukė atsakovei Š. individualiai įmonei „Choperis“ iškeltą bankroto bylą ir priteisė Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ 1 195,64 Eur administravimo išlaidoms padengti ir 1 500 Eur bankroto administratorės atlyginimui padengti.

6. Teismas nustatė, kad įmonė atsiskaitė su visais kreditoriais, todėl sprendė, kad yra pagrindas nutraukti bankroto bylą.

7. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 5 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, bankroto administratoriaus nurodomos 12 429,88 Eur išlaidos yra nepagrįstos, o maksimali riba, kuri galėtų būti atlyginama, yra 6 000 Eur.

8. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė, grįsdama patirtas išlaidas, pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos nėra tinkamas įrodymas apmokėjimo faktui patvirtinti.

9. Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti administravimo išlaidas, pagrįstomis laikant antstolio teiktas paslaugas įteikiant dokumentus (72 Eur), VĮ Registrų centro veiksmus įregistruojant teisinį statusą bei persiunčiant dokumentus vykdymui (23,64 Eur). Atsižvelgiant į aplinkybes, kad sąmata (6 000 Eur) buvo patvirtina visam bankroto procesui, tačiau jis nebuvo užbaigtas, kad bankroto administratorė nepateikė visų išlaidų įrodymų, prašyme nurodytos ofiso ir mašinos nuomos, kanceliarinių išlaidų ir ryšių sumos mažintinos bankroto administratorei priteisiant 1 195,64 Eur.

10. Teismas padarė išvadą, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratorės atlyginimas administratorei būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje, todėl sprendė, kad bankroto administratorei priteistinas 1 500 Eur dydžio bankroto administratorės atlyginimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Tai, kad bankroto byloje buvo padengta didžioji dalis kreditorių reikalavimų, nereiškia, kad įmonės mokumas jau yra atkurtas. Tolimesnė bendrovės veikla nėra galima, bendrovė nevykdo veiklos, yra praradusi visus ūkinius ryšius, neturi jokio veiklos plano ar veiklos perspektyvų.

11.2. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje su administratore nėra atsiskaityta pagal galiojančią ir patvirtintą administravimo sąmatą, bankroto byla negali būti nutraukta, nes būtų pažeistas administratorės teisėtų lūkesčių principas į atlyginimą.

11.3. Nesutikdama su 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, atsakovė D. Š. 2019 m. liepos 2 d. su skundu dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundą atmetė, tačiau atsakovė D. Š. yra pateikusi atskirąjį skundą, kuris nėra išnagrinėtas. Pirmos instancijos teismas, esant neišspręstam ginčui dėl administravimo išlaidų sąmatos, negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kuria savo nuožiūra išsprendė administravimo išlaidų sumažinimo klausimą.

11.4. Teismas nutarė priteisti 1 195,64 Eur administravimo išlaidoms padengti, nors administravimo išlaidoms kreditoriai patvirtino 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio sąmatą ir administratorė paskirtos sąmatos ribose jau yra patyrusi daugiau išlaidų ir yra pateikusi patirtas išlaidas pagrindžiančias sąskaitas. Papildomai su atskiruoju skundu pateikiami apmokėjimo dokumentai, patvirtinantys PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

12. Atsakovė D. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1. Pirmosios instancijos teismas Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto bylą nutraukė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kurio taikymui nereikalaujama, jog būtų atkurtas bankrutuojančios įmonės mokumas.

12.2. Š. individuali įmonė „Choperis“ atsiskaitė su visais kreditoriais ir bankroto administratorė pateikė teismui tai įrodančius dokumentus. Taigi, egzistuoja ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto bylą.

12.3. Bankroto administratorė nebuvo laikoma kreditore, jos reikalavimas nebuvo patvirtintas, be to, ne dėl skolos bankroto administratorei buvo nustatytas įmonės nemokumas, todėl nėra pagrindo bankroto administratorės laikyti kreditore bankroto byloje.

12.4. Atsakovė D. Š. į Š. individualios įmonės „Choperis“ depozitinę sąskaitą yra įnešusi 3000 Eur sumą, skirtą administravimo išlaidų bei atlyginimo bankroto administratorei padengimui, todėl nėra pagrindo teigti, jog su bankroto administratore nebus atsiskaityta.

12.5. Tai, jog teisme yra neišnagrinėtų bylų, susijusių su Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto byla, neturi jokios įtakos sprendžiant bankroto bylos nutraukimo klausimą.

12.6. Nors bankroto administratorė teigia, jog ji bankroto proceso metu iš viso patyrė net 12 429,88 Eur administravimo išlaidų, tačiau bankroto administratorė šių administravimo išlaidų nedetalizavo ir nepagrindė dokumentais, nurodė tik bendrą jų sumą. Grįsdama patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismui bankroto administratorė pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos nėra tinkamas įrodymas administravimo išlaidoms patvirtinti.

12.7. Kadangi bankroto byla nutraukiama, tai bankroto administratorei nebereikės atlikti didelės dalies numatytų darbų, susijusių su įmonės likvidavimo ir išregistravimo procedūromis, todėl, atitinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį bei elgesį vykdant bankroto procedūras, protinga, sąžininga bankroto administratorės atlyginimo suma yra 1 500 Eur.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pinigų priėmimo kvitus (t. 3, b. l. 5-9).

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo ribojimas pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir tapti kliūtimi teismui įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais naujais įrodymais ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog naujų įrodymų pateikimo galimybe yra piktnaudžiaujama, aptariamus naujai į bylą pateiktus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos nutraukimo

17. Pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nutraukė Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto bylą, bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.

18. Nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla negali būti nutraukta, kadangi nėra atsiskaityta su bankroto administratore pagal galiojančią ir patvirtintą administravimo sąmatą. Be to, pasak apeliantės, tolimesnė įmonės veikla nėra galima, įmonė nevykdo veiklos, yra praradusi visus ūkinius ryšius, neturi jokio veiklos plano ar veiklos perspektyvų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorė pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad su bankrutavusios Š. individualios įmonės „Choperis“ kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, yra visiškai atsiskaityta. Apeliantė šios aplinkybės neneigia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės D. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, jog bankroto administratorės reikalavimas nebuvo patvirtintas bankroto byloje, todėl nėra pagrindo jos laikyti kreditore bankroto byloje. Be to, į bylą atsakovė D. Š. yra pateikusi 2019 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovė D. Š. sumokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur administravimo išlaidoms padengti (t. 2, b. l. 77). Taigi, visa ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista administravimo išlaidų suma šiuo metu yra deponuota Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje. Todėl konstatuotina, kad vadovaujantis minėta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bankrutavusios Š. individualios įmonės „Choperis“ bankroto bylą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratorės nurodyti argumentai, jog įmonė neturi veiklos plano ir perspektyvų, neturi reikšmės sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo. Po nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės savininkė turės kompetenciją spręsti dėl įmonės tolimesnės veiklos.

Dėl administravimo išlaidų ir atlyginimo administratorei

21. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą.

22. Bankroto bylos nutraukimo atveju administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį administruojant įmonę bei pateiktus patirtų administravimo išlaidų įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Siekdama administravimo išlaidų atlyginimo, administratorė privalo įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratorei, siekiančiai tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Taigi administratorė turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos ir faktiškai patirtos išlaidos buvo būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas tinkamam įmonės administravimui užtikrinti bei pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

23. Bankroto administratorė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino ir patvirtino 1 195,64 Eur administravimo išlaidų sumą, nors administratorė yra pateikusi administravimo išlaidų sąskaitas bendrai 12 429,88 Eur sumai, kurios pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino administratorės atlyginimą. Pasak apeliantės, teismo patvirtintas 1 500 Eur, atlyginimas administratorei už 22 mėnesių darbą neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, neužtikrina administratorės bei bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino 1 400 Eur (įskaitant mokesčius) sumą, kurią bankrutuojančios Š. individualios įmonės „Choperis“ administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2018 m. kovo 5 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą (įsikaitant atlyginimą administratorei) visam bankroto procesui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. 2019 m. kovo 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė visam bankroto procesui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos patvirtinti 25 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 6 MMA bankroto administratorės atlyginimą. Nesutikdama su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu, atsakovė D. Š. pateikė teismui skundą, prašydama jį panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir išanalizavęs administratorės pateiktus duomenis, iš administratorės prašomų patvirtinti 12 429,88 Eur išlaidų pagrįstomis pripažino ir patvirtino antstolio teiktas paslaugas įteikiant dokumentus (72 Eur), VĮ Registrų centro veiksmus įregistruojant teisinį statusą bei persiunčiant dokumentus vykdymui (23,64 Eur). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad sąmata (6 000 Eur) buvo patvirtina visam bankroto procesui, tačiau jis nebuvo užbaigtas, kad bankroto administratorė nepateikė visų išlaidų įrodymų, teismas sprendė, kad bankroto administratorės nurodytos ofiso ir mašinos nuomos, kanceliarinių išlaidų ir ryšių sumos mažintinos bankroto administratorei priteisiant 1 195,64 Eur (1 000 + 72 + 23,64). Teismas sprendė, kad bankroto administratorei nėra pagrindo priteisti teisines bei didžiosios dalies administravimo išlaidas, kadangi bankroto administratorė privalo pati gebėti savarankiškai atlikti administravimo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorė administravimo išlaidų nedetalizavo ir nepagrindė dokumentais, nurodė tik bendrą jų sumą, todėl teismas negali tiksliai įvertinti kiekvienos bankroto administratorės nurodytos išlaidų grupės. Nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliantė teigia, kad yra pateikusi įrodymus, pagrindžiančius patirtas administravimo išlaidas. Kaip minėta, siekdama administravimo išlaidų atlyginimo, administratorė privalo įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Vien apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina šių išlaidų būtinumo. Bankroto administratorė iš esmės neargumentuoja ir neįrodinėja, kokius veiksmus faktiškai atliko ir kokias faktines išlaidas dėl to patyrė, kurias pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir sumažino. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo bankroto administratorės pateiktus duomenis, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos mažintinos iki 1 195,64 Eur. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.

26. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatęs administratorės atliktų darbų apimtį teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, dėl administratorės atlyginimo dydžio sprendžia laikydamasis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019).

28. Apeliantė teigia, kad sumažintas administratorės atlyginimas visiškai neskatina bankroto administravimo procedūrų vykdymo, administratorė buvo itin aktyvi, kad į procesą įtrauktų visus kreditorius, kad būtų patenkinti jų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant bankroto administratorei mokėtiną sumą už atliktus darbus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorei priteistinas 1 500 Eur atlyginimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Šiuo atveju visa bankroto procedūra iki įmonės veiklos pabaigos pripažinimo nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo administratorei priteisti atlyginimą, kuris buvo nustatytas visam bankroto procesui.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo, pagrįstos visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), iš esmės tinkamai motyvuotos. Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka