Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovams Š. individualiai įmonei „Choperis“, D. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovei Š. individualiai įmonei „Choperis“ (į. k. 122304850, Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Pušų g. 10-4) iškelta bankroto byla.

2018 m. vasario 12 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas - antrosios eilės kreditoriai:1) VSDFV Vilniaus skyrius – 6 365,15 Eur.

2018 m. kovo 8 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

2019 m. sausio 28 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus ir nutarė įtraukti į bankrutavusios Š. individualios įmonės „Choperis“ kreditorių sąrašą UAB „Intrum Lietuva“ trečiosios eilės kreditore su 478,71 Eur finansiniu reikalavimu. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 6 936,95 Eur sumai.

2019 m. rugpjūčio 30 d. gautas D. Š. prašymas nutraukti Š. IĮ „Choperis“ bankroto bylą. Prašymas grindžiamas tuo, kad buvo patenkinti antstolio G. B., antstolės V. M. kreditoriniai reikalavimai, bei susisiekta su VSDFV Vilniaus skyriumi, kuris pažadėjo informuoti bankroto administratorių dėl atsiskaitymo su juo, taigi visi kreditoriniai reikalavimai yra patenkinti. Į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą įnešta 3 000 Eur atsiskaityti su bankroto administratoriumi.

2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas patikslinti kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais. 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius išlaidas administruojant bankrutuojančią Š. individualią įmonę „Choperis“. Bankroto administratorius 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad šiuo metu patirta 12 429,88 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Bankroto byla nutrauktina. Prašymas dėl bankroto administravimo išlaidų tenkintinas iš dalies.

Bankroto bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje, o 1 dalies 2 punkte numatyta, kad byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.

Pareiškėja yra pateikusi į bylą 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymą, kad į VSDFV sąskaitą yra pervesta 6 365,15 Eur suma, 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu pervesta 335,98 Eur suma antstoliui G. B., 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu antstolei V. M. pervesta 235,82 Eur, tą patvirtino ir bankroto administratorius, prašydamas tikslinti kreditorių sąrašą, taigi yra atsiskaityta su visais kreditoriais.

Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, bankroto byla nutrauktina. Pažymėtina, kad bankroto administratorius išreiškė poziciją, kad bankroto byla negali būti nutraukta, nes nėra atsiskaityta su bankroto administratoriumi, tačiau su tokiu bankroto administratoriaus teiginiu negalima sutikti, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis bylos nutraukimą, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, reiškia, kad bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikšti ir patvirtinti bankroto byloje, t. y. buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas, patenkinti ir išnyko teisinis pagrindas likviduoti įmonę bankroto keliu. Šiuo atveju bankroto administratorius nebuvo laikomas kreditoriumi, jo reikalavimas nebuvo patvirtintas, be to, ne dėl skolos bankroto administratoriui buvo nustatytas įmonės nemokumas, todėl nėra pagrindo bankroto administratoriaus laikyti kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą.

Nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ buvo nutarta patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto procesui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, bankroto administratoriaus nurodomos 12 429,88 Eur išlaidos yra nepagrįstos; o maksimali riba, kuri galėtų būti atlyginama, yra 6 000 Eur.

Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Taigi, visais atvejais (nepriklausomai nuo kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydžio) yra atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Visų pirma pažymėtina, kad bankroto administratorius, grįsdamas patirtas išlaidas, pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos nėra tinkamas įrodymas apmokėjimo faktui patvirtinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog PVM sąskaitos faktūros gali būti laikomos sutartinius santykius patvirtinančiais dokumentais, tačiau siekiant nustatyti atsiskaitymo už prekes tvarką ir kitas šalių sutarties turinį patvirtinančias aplinkybes, PVM sąskaitų faktūrų neužtenka (LAT CBS 2003 m. gegužės 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-579/2003). Nors bankroto administratorius Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti įrodymus, tačiau patikimų išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl prašyme nurodytų tariamai patirtų išlaidų realumas vertintinas kritiškai.

Prašyme nurodoma, kad bankroto administratorius yra sudaręs patalpų bei automobilio nuomos sutartis su UAB „Leksvera“. Toliau tame pačiame prašyme nurodoma, kad ta pati bendrovė teikė bankroto administratoriui teisines konsultacijas, ruošė teisinius dokumentus (atsiliepimas byloje dėl turto dalijimo 800 Eur, kitos teisinės paslaugos – 1 000 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Leksvera“ kaip veiklos tikslai yra: užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; iki 2015 m. birželio 5 d. įmonės veikla nurodyta – miškininkystė ir medienos ruoša, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba, baldų gamyba, didmeninė prekyba, mažmeninė prekyba, nuoma ir išperkamoji nuoma. Be to, įmonės direktorė, kuri paskirta nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., galimai yra giminystės (ar šeimos) ryšiais susijusi su bankroto administratoriumi šioje byloje. Pažymėtina, kad šios įmonės direktoriumi iki 2015 m. rugsėjo 8 d. taip pat buvo šios bylos bankroto administratorius L. D.. Esant nurodytoms aplinkybėms abejotina, ar paslaugos buvo teikiamos už optimaliausią sumą. Įvertinus UAB „Leksvera“ veiklos sritis, kurios nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu, taip pat į tai, kad bankroto administratorius, kaip savo srities specialistas, privalo išmanyti bankroto procedūras bei gebėti atlikti veiksmus, įtvirtintus ĮBĮ, bankroto administratoriui nėra pagrindo priteisti teisines bei didžiosios dalies administravimo išlaidas, kadangi bankroto administratorius privalo pats gebėti savarankiškai atlikti administravimo funkcijas.

Be to, bankroto administratorius administravimo išlaidų nedetalizavo ir nepagrindė dokumentais, nurodė tik bendrą jų sumą, todėl teismas negali tiksliai įvertinti kiekvienos bankroto administratoriaus nurodytos išlaidų grupės. Pavyzdžiui, nenurodyta, kas sudarė buhalterines išlaidas, todėl teismas nemato pagrindo šių išlaidų priteisti. Analogiškai, nėra detalizuota, kas sudarė itin dideles kanceliarines išlaidas.

Įvertinus šias aplinkybes, egzistuoja pagrindas mažinti administravimo išlaidas, pagrįstomis laikant antstolio teiktas paslaugas įteikiant dokumentus (72 Eur), VĮ Registrų centro veiksmus įregistruojant teisinį statusą bei persiunčiant dokumentus vykdymui (23, 64 Eur). Atsižvelgiant į aplinkybes, kad sąmata (6 000 Eur) buvo patvirtina visam bankroto procesui, tačiau jis nebuvo užbaigtas, kad bankroto administratorius nepateikė visų išlaidų įrodymų, prašyme nurodytos ofiso ir mašinos nuomos, kanceliarinių išlaidų ir ryšių sumos mažintinos bankroto administratoriui priteisiant 1 195,64 Eur (1 000 + 72 + 23,64).

Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Kaip minėta, kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 6 000 Eur sumą, apimančią tiek bankroto administratoriaus atlyginimą, tiek bankroto administravimo išlaidas. Iš bankroto administratoriaus teikto prašymo galima suprasti, kad bankroto administratoriaus prašomas atlyginimas sudaro 4 050 Eur, o biuro administratorės atlyginimas – 1 200 Eur. Teismas daro išvadą, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje (LAT CBS 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), todėl teismas daro išvadą, kad bankroto administratoriui priteistina 1 500 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais teismas

nutaria:

nutraukti atsakovei Š. individualiai įmonei „Choperis“ (į. k. 122304850) iškeltą bankroto bylą.

Priteisti iš Š. individualios įmonės „Choperis“ (į. k. 122304850) bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (į. k. 302652787) 1 195,64 Eur administravimo išlaidoms padengti ir 1 500 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui padengti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.