Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutavusios Š. įmonės „Choperis“ 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. elektroninių laiškų kopijas, kuriais grindžia aplinkybę, jog apeliantė tik 2019 m. birželio mėnesį sužinojo apie įmonės 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Be to, bankrutavusios Š. įmonės „Choperis“ bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. PVM sąskaitos – faktūros dėl administravimo išlaidų kopiją bei pranešimo dėl administravimo išlaidų kopiją. Šiais įrodymais bankroto administratorė įrodinėja patvirtintų administravimo išlaidų pagrįstumą.

13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bankroto administratorės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam apeliantės atskirajam skundui, o yra susiję su skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nagrinėjimu iš esmės, t. y. su patvirtintų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumu, o šis klausimas šiuo atveju nėra nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas. Taip pat spręstina, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai galėjo būti kartu su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantė nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl termino pateikti skundą

15. Apeliantė teigia, jog termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju termino pradžia nuo 2019 m. gegužės 24 d. negali būti skaičiuojama. Be to, akcentuoja, jog pareiškėjos atstovė advokatė elgdamasi pakankamai rūpestingai 2019 m. birželio 27 d. prisijungė prie civilinės bylos Nr. eB2-229-881/2019 kortelės per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir tuomet tapo aišku, jog pareiškėjos teisės yra pažeistos, nes neegzistuoja joks faktinių bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo pagrįstumas. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pradžios momentas yra anksčiausiai nuo 2019 m. birželio 20 d. (atstovės nuvykimas į bankroto administratorės buveinę) arba nuo 2019 m. birželio 27 d. (prisijungimas prie elektroninės bankroto bylos kortelės), kuomet galutinai paaiškėjo, jog bankroto administravimo išlaidos patvirtintos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šia įstatymo norma yra užtikrinamas viešasis interesas, bankroto proceso tikslai operatyviai ir koncentruotai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, pačios įmonės interesus, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013).

17. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga nustatė, kad 2019 m. kovo 28 d. įvyko bankrutavusios Š. įmonės „Choperis“ kreditorių susirinkimas, kuriame 1–uoju nutarta Š. įmonės „Choperis“ bankroto procese „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ patvirtinti 25 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 6 MMA skiriant bankroto administratorės atlyginimui, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Minėto 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokolas, kartu su visa bankroto bylos medžiaga, 2019 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku išsiųstas apeliantės atstovei advokatei. Atstovavimo teisinius santykius pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4111-600/2019 esanti 2019 m. kovo 13 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp apeliantės D. Š. ir advokatės. Taip pat nustatyta, jog apeliantė skundą dėl 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teismui pateikė tik 2019 m. liepos 2 d.

19. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad bendrosios ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklės taikomos taip pat ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytam 14 dienų terminui kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010, kt.). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o esant svarbioms ieškinio senaties termino praleidimo priežastims, gali šį terminą atnaujinti ir ginti asmens pažeistą teisę (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti ieškinio senatį praleidęs asmuo (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nenurodė jokių svarbių termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo praleidimo priežasčių. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog 2019 m. gegužės 24 d. bankroto administratorei elektroniniu laišku išsiuntus, o apeliantės atstovei gavus ginčijamo 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo kopiją, kurio 1–uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti bankroto administravimo išlaidas, jos atstovė tuo metu neturėjo duomenų ar šios išlaidos yra pagrįstos, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžios terminas nuo 2019 m. gegužės 24 d. negali būti skaičiuojamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė dėl patvirtintų administravimo išlaidų pagrįstumo analizės nedaro įtakos termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pradžiai, be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėtas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, ir imperatyvi įstatymo norma nenumato šio termino skaičiavimo išimčių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju su bankroto byla susiję dokumentai apeliantės atstovei elektroniniu paštu buvo išsiųsti 2019 m. gegužės 24 d., kartu ir skundžiamas 2018 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, minėtas nutarimas apeliantei ir jos atstovei tapo žinomas 2019 m. gegužės 24 d., todėl terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pateikti baigėsi 2019 m. birželio 7 d.

21. Taigi, esant tokioms aplinkybėms bei reziumuojant anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja, pateikusi skundą dėl 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teismui 2019 m. liepos 2 d., praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl pareiškėjos skundas dėl senaties termino praleidimo atmestas pagrįstai (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad senaties termino eigoje (nagrinėjamu atveju – 14 dienų laikotarpiu nuo nutarimo priėmimo) egzistavo tam tikros objektyvaus pobūdžio aplinkybės, buvusios kliūtimi įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šiuo atveju apeliantė tokių aplinkybių nenurodo, atnaujinti terminą neprašė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo padavimo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas skundui atmesti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs jokių aplinkybių, sutrukdžiusių (galėjusių sutrukdyti) pareiškėjai skundą pateikti ĮBĮ nustatytu terminu, pagrįstai nesprendė klausimo dėl praleisto termino skųsti 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo atnaujinimo ir pagrįstai nesvarstė apeliantės argumentų dėl šio nutarimo teisėtumo, nes ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti skundą.

23. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl 2019 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.