Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-357-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
II-357-972/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00457-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-357-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00457-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. P., jo atstovui advokato padėjėjui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo R. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2757-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjas A. B. (A. B.) 2021 m. vasario 7 d. L. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 7 d. 20.59 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, esančioje adresu Garažų g. 4A, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn automobilį, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą. Tokiais savo veiksmais L. P. sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2757-2021 L. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2021 m. balandžio 16 d. teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. atstovo advokato padėjėjo R. B. 2021 m. balandžio 8 d. skundas dėl 2021 m. kovo 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, taip pat iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines normas. Pareiškėjo atstovo nuomone, L. P. veiksmai šiuo atveju nelaikytini chuliganiškais, nes jis nuo pat pradžių aiškino, jog jokių „saulių nepaišė“ ir nedemonstravo aplinkiniams nepagarbos, tiesiog palengva apsisukinėjant automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri buvo pasidengusi ledu, transporto priemonė tik nežymiai slystelėjo. Pareiškėjo tariamas chuliganiškas elgesys, greičio didinimas, mažinimas ir norėjimas atkreipti dėmesį į save yra tik policijos pareigūnų prielaidos, nepagrįstos byloje jokiais objektyviais įrodymais, nes filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota to, ką nurodo policijos pareigūnai. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad pareigūnai, kurie surašė pareiškėjui protokolą, pakankamai dideliu greičiu ir tiesia kryptimi vyko į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl L. P., pamatęs greitai atvykstantį policijos automobilį, akivaizdu, kad sutriko, jis buvo priverstas greičiau pasukti/pasitraukti nuo į jį tiesiai važiuojančios policijos pareigūnų transporto priemonės. Be to, nesuprantama, kokį pavojų pareiškėjas galėjo sukelti eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, nes minėtoje aikštelėje stovėjo tik kelios nejudančios transporto priemonės, ten jokių žmonių nebuvo. Šioje byloje jokių duomenų apie chuliganiškas L. P. paskatas bei jų pasireiškimą nėra, vien tik ratų prasisukimas/praslydimas, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, triukšmo sukėlimo, kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.), negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, todėl L. P. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas) ir priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad buvo padarytas nurodytas administracinis nusižengimas. Administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Skundo teiginiai, kad L. P. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu L. P. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog vairavo automobilį chuliganiškai, pažeidimas tikrai nebuvo tyčinis. Jis tą vakarą kartu su savo draugu važiavo prie Danės upės patikrinti užšalusio ledo storį, nes ruošėsi į žvejybą. Jis per klaidą įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl norėjo apsisukti, važiuodamas link išvažiavimo pastebėjo link jo važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis išsigando, nes pamanė, kad jie atsiveja kažkokius pažeidėjus, todėl paspaudė akseleratoriaus ar stabdžio pedalą (neatsimena, kokį), dėl to jo automobilis praslydo (šios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše), tada jis sustojo. Šį veiksmą policijos pareigūnai įvertino kaip jo chuliganiškas paskatas. Jis bandė paaiškinti policijos pareigūnams, tačiau jie jo neklausė. Bet jam vėliau buvo leista pateikti rašytinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė tokias aplinkybes, kokios buvo iš tikrųjų.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad L. P. yra jo sūnus. Jis prieš tiriamą įvykį buvo žvejyboje ant Kuršių marių, todėl norėjo pažvejoti ir arčiau namų. Sūnus jam pažadėjo patikrinti ant Danės upės užšalusio ledo storį, todėl jis patarė nuvažiuoti į prie upės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur jie pravažiuoja su dviračiais. Apie 21 val. jam paskambino sūnus ir pasakė apie šį įvykį. Sūnus jam papasakojo, kad važiuodamas prie upės įsuko ne į tą automobilių stovėjimo aikštelę, o jam apsisukinėjant, į šią aikštelę įvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį apkaltino chuliganiškai vairavus automobilį. Jis tiki savo sūnumi, kad jis nevairavo chuliganiškai, nes jis vairuoja transporto priemones nuo 15 metų, per tuos metus jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be to, nėra pastebėjęs, kad jis vairuodamas transporto priemones turėtų polinkį paspausti stipriau akseleratoriaus pedalą, papiešti „saules“ ir pan.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Įvykio metu kartu su kolega važiuodami pro automobilių aikštelę pastebėjo, kaip transporto priemonė „Subaru“, važiuodama nuo išvažiavimo iš aikštelės, slydo šonu, todėl jie pasuko į minėtą aikštelę. Tuo metu jiems vaizdą užstojo aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau įvažiuojant į aikštelę, automobilis „Subaru“ jau slydo į jų tarnybinį automobilį. Tada jis įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir sustabdė „Subaru“ vairuotoją. Šiuos vairuotojo veiksmus jie kvalifikavo kaip chuliganiškus, nes ši automobilių aikštelė priklauso AB „Klaipėdos mediena“, t. y. ji yra privati, joje stovėjo sunkiasvorės transporto priemonės, kuriose dažnai ilsisi vilkikų vairuotojai, be to, be pažeidėjo, automobilyje sėdėjo ir keleivis, tuo metu buvo tamsus paros metas, automobilių stovėjimo aikštelės danga buvo slidi, o pažeidėjo pasiteiravus, kokius veiksmus jis čia atlikinėjo, pastarasis nurodė, jog bandė pasitreniruoti. Taip buvo pademonstruota nepagarba kitiems žmonėms. Mano, kad pažeidėjo veiksmai buvo tyčiniai, nes jei vairuotojas būtų vieną kartą paslydęs, jis, pasirinkęs saugų greitį, būtų ištiesinęs automobilį ir išvažiavęs saugiai iš aikštelės, tačiau taip nebuvo, jis, apsisukęs ratu, ir toliau slydo, šiuo atveju į jų tarnybinį automobilį, dėl to jis (pareigūnas) turėjo staigiai stabdyti tarnybinį automobilį, nuo staigaus stabdymo automobilis slydo apie porą metrų. Nors šios aikštelės kelio danga buvo padengta sniegu ir ledu, tačiau pasirinkus saugų greitį, buvo galima išvažiuoti nesukeliant jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui. Jie (pareigūnai) į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo leistinu greičiu.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą dirbdamas kartu su kolega E. Z. prevenciškai pravažiavo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje asmenys dažnai vairuoja chuliganiškai. Važiuodami link šios aikštelės, pastebėjo, kaip joje važiuodamas automobilis (aiškiai matėsi automobilio šviesos) iš dešinės į kairę (tai leidžia tvirtinti, kad automobilis, važiuodamas nuo aikštelės pradžios, važiavo ratu) slysta šonu. Jiems artėjant link aikštelės, vaizdą užstojo aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau privažiavus arčiau, pamatė, kaip šis automobilis jau ties išvažiavimu iš aikštelės slysdamas šonu baiginėja manevrą ir sustojo ties jų tarnybiniu automobiliu šonu. Ši automobilių stovėjimo aikštelė priklauso AB „Klaipėdos mediena“, ji yra uždara, joje stovėjo sunkiasvorių automobilių, kuriuose galėjo miegoti jų vairuotojai, pažeidėjo automobilyje buvo ir keleivis, todėl vairuotojas, slysdamas šonu, galėjo kliudyti aikštelėje stovėjusius automobilius, apšvietimo stulpus, taip sužaloti kitus asmenis ar svetimą turtą. Be to, pažeidėjas nematė ir jų privažiuojančio tarnybinio automobilio (jam užstojo sunkiasvorė transporto priemonė), todėl jiems įvažiavus į aikštelę, jis, slysdamas automobiliu, galėjo kliudyti ir jų tarnybinį automobilį. Yra įsitikinęs, kad pažeidėjas vairavo chuliganiškai, nes jis, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didino variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga ir automobilis, važiuodamas ratu, buvo priverstas slysti į vieną ir į kitą pusę, taip keldamas pavojų ir kitiems asmenims, kitų asmenų turtui. Mano, kad šiuo atveju vairuotojas važiuodamas negalėjo netyčia praslysti ant kelio dangos. Automobiliai praslysta nuo didelio greičio, kurį galima išvystyti lygioje kelio atkarpoje arba didelėje aikštelėje. Šiuo atveju aikštelė nebuvo didelė, todėl tokioje aikštelėje reikia tyčia didinti variklio apsukas ir greitį, kad automobilis slystų šonu. Esant šioms aplinkybėms, jam nekilo jokių abejonių, kad pažeidėjas vairavo automobilį chuliganiškai. Nors įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, tačiau juose nesimato tikslios įvykio aplinkybės, nes buvo tamsu.

Iš 2021 m. vasario 7 d. policijos pareigūno E. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 7 d. policijos pareigūnas, patruliuodamas nustatytame maršrute AP L1714 kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėju A. B., apie 20.59 val. Garažų g. 4A, Klaipėdos mieste esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo transporto priemonę „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas, vairuodamas šią transporto priemonę, darė KET pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui (vairuotojas slysdamas šonu su transporto priemone vos neatsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį). Asmuo, vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgęs į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikė saugaus greičio, tyčia didindamas transporto priemonės variklio apsukas ir sukinėdamas vairą į skirtingas puses, privertė minėtą transporto priemonę slysti šonu, keisdamas judėjimo kryptį, vairuotojas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Dėl tokių vairuotojo veiksmų atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui, kadangi minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo kitos transporto priemonės, sunkiasvorių automobilių priekabos. Tokiais savo veiksmais asmuo tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką. Kaip paaiškėjo, transporto priemonę vairavo L. P., kuris akivaizdžiai pasimetė išvydęs tarnybinį policijos automobilį minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, matėsi iš asmens elgesio, jog jis yra akivaizdžiai išsigandęs. Pasiteiravus, kokius veiksmus atlikinėjo minėtoje aikštelėje, asmuo nurodė, jog bandė pasitreniruoti, suvaldyti automobilį ant slidžios kelio dangos. Asmuo pokalbio metu vis keitė parodymus, nurodydamas vis kitas administracinio nusižengimo padarymo priežastis. Asmeniui buvo paaiškinta, jog tokie jo tyčiniai veiksmai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams bei automobilyje sėdintiems keleiviams. Asmuo nurodė, jog ant tokios kelio dangos neįmanoma pavažiuoti, todėl jam buvo leista sėsti į tarnybinį automobilį ir jam buvo parodyta, kaip reikia važiuoti (apsisukti) ant slidžios kelio dangos, pasirenkant saugų greitį. Asmuo toliau dėl padaryto pažeidimo nesutiko, reikalavimo pateikti vaizdo įrašus, asmeniui buvo nurodyta, jog reikia kreiptis į Kelių policijos tarnybą, kur jam bus pateikti administracinio nusižengimo bylos vaizdo įrašai (b. l. 18-19).

Iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. paaiškinimo matyti, kad jis nesutiko, jog jo vairavimas laikytinas chuliganišku. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi 2 metus ir pirmąkart važiavo esant slidžiam keliui. Aikštelėje jis neapsisuko ratu. Jam tik apsisukinėjant, automobilis galimai truputį slystelėjo, jis tik dėl mažos patirties nepasirinko tinkamo greičio ant slidaus kelio. Jo veiksmuose nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, aikštelėje nebuvo jokių žmonių, kitų eismo dalyvių, dėl to nebuvo kam ir pasirodyti (b. l. 15-17).

Iš 2021 m. kovo 17 d. L. P. paaiškinimo policijai matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir skunde teismui (b. l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuotas aikštelėje važiuojantis automobilis, kuris, važiuodamas nemažu greičiu, sukosi. Policijos pareigūnų automobiliui artėjant prie automobilių stovėjimo aikštelės, trumpam vaizdą užstoja aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau policijos pareigūnams įvažiavus į matymo zoną, minėtas automobilis jau buvo apsisukęs 180 laipsnių lanku ir slydo šonu. Tuo metu pasigirsta policijos pareigūnų automobilio garsinis signalas ir policijos pareigūnams privažiuojant prie L. P. automobilio, jis tiesiai palengva nuvažiuoja lygiagrečiai ten stovinčio vilkiko (b. l. 40).

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Pagal minėto straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Aptariamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų atžvilgiu ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad L. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie įvykio vakarą prevenciškai pravažiavo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje dažnai asmenys vairuoja chuliganiškai. Važiuodami link šios aikštelės, pastebėjo, kaip joje važiuodamas automobilis iš dešinės į kairę (tai leidžia tvirtinti, kad automobilis, važiuodamas nuo aikštelės pradžios, važiavo ratu) slysta šonu. Jiems artėjant link aikštelės, vaizdą užstojo aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau privažiavus arčiau, pamatė, kaip šis automobilis jau ties išvažiavimu iš aikštelės slysdamas šonu baiginėja manevrą ir sustojo šonu ties jų tarnybiniu automobiliu. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais. Duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję L. P., siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Policijos pareigūnų paaiškinimus, priešingai, nei nurodo pažeidėjas ir jo atstovas, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios aiškiai matyti, kaip aikštelėje nemažu greičiu važiuojantis automobilis sukosi (matyti iš važiuojančio automobilio šviesų). Policijos pareigūnų automobiliui artėjant prie automobilių stovėjimo aikštelės, trumpam vaizdą užstoja aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau policijos pareigūnams įvažiavus į matymo zoną, minėtas automobilis jau buvo apsisukęs 180 laipsnių lanku ir slydo šonu. Nors L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, pamatęs greitai atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, išsigando, todėl paspaudė akseleratoriaus ar stabdžio pedalą, dėl to jo automobilis ir praslydo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų automobilis iš už vilkiko išvažiavo, t. y. įvažiavo į matymo zoną, kai pažeidėjo automobilis jau slydo šonu, ir tik tuomet policijos pareigūnai įjungė automobilio garsinį signalą. Be to, kaip matyti, policijos pareigūnų automobilis tuo metu buvo nemažu atstumu nuo pažeidėjo automobilio, todėl, priešingai, nei nurodo pareiškėjo atstovas, jam nebuvo pagrindo staigiai pasitraukti nuo į jį neva važiuojančio policijos pareigūnų automobilio. Pažymėtina ir tai, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo fiksavimo metu policijos pareigūnams nurodė, jog atvažiavo į aikštelę norėdamas pažiūrėti, kaip automobilis važiuoja ant slidžios kelio dangos (teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, taip pat nemano, kad pažeidėjas taip atsakė išprovokuotas policijos pareigūno užduodamų menamų klausimų). Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad jis chuliganiškai nevairavo, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma, jai prieštarauja, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Visiškai sutiktina, kad L. P., slysdamas šonu, galėjo kliudyti aikštelėje stovėjusias sunkiasvores transporto priemones, ten buvusius šviestuvus. Toks L. P. nerūpestingas ir neatsargus elgesys iš tiesų kėlė pavojų kitų asmenų (kaip nustatyta, pažeidėjo automobilyje sėdėjo keleivis, be to, vilkikuose galėjo būti kitų žmonių), jų turto saugumui, tai rodo, kad L. P. elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, parodydamas aiškų kitų asmenų negerbimą, savo pranašumą kitų asmenų ar eismo dalyvių (į aikštelę bet kada galėjo atvažiuoti ir kiti asmenys, nes joje, pasak policijos pareigūnų, dažnai vairuojama chuliganiškai) atžvilgiu, o tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-2757-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti pareiškėjo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo L. P. atstovo skundas netenkinamas.

Skundu taip pat prašoma iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundo netenkinus, teismas dėl šio prašymo plačiau nepasisako, jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

L. P. atstovo advokato padėjėjo R. B. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2757-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė