Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo advokato Vaidoto Sviderskio, prašymą dėl bausmės laiko įskaitymo ir bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1690-818/2015 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis B. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Remiantis BK 92 straipsniu, B. Š. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. išdavė Europos arešto orderį dėl B. Š. suėmimo ir perdavimo pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį.

Pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį B. Š. 2019 m. liepos 14 d. buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, Lietuvai buvo perduotas 2020 m. liepos 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 28 d. gautas nuteistojo B. Š. prašymas į bausmės trukmę ir atliktos bausmės dalį įskaityti penkis mėnesius ir 28 dienas (179 dienas), išbūtas kardomajame kalinime ir laisvės apribojimo sąlygomis Didžiojoje Britanijoje pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį, taip pat patikslinti atliktą bausmės dalį bei atidėti likusios bausmės vykdymą.

2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas papildomas prašymas, kuriame nurodoma, kad B. Š. buvo areštuotas ir laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, o likusį laiką jam buvo taikytas laisvės apribojimas bei intensyvi priežiūra. Su prašymu pateikti keturi informaciniai raštai apie B. Š. Didžiojoje Britanijoje taikytą laisvės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl kardomojo kalinimo laiko ir laisvės apribojimo laiko įskaitymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsnio nuostatomis, privalo priimti nutartį ir į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą laiką. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai asmuo buvo sulaikytas ir laikomas suimtu pagal išduotą Europos arešto orderį.

Pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 26 straipsnio 1 dalį išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo.

Pagal šio straipsnio 2 dalį tuo tikslu perdavimo metu vykdančioji teisminė institucija arba pagal 7 straipsnį paskirta centrinė institucija išduodančiajai teisminei institucijai perduoda visą informaciją apie prašomo perduoti asmens buvimo nelaisvėje pagal Europos arešto orderį trukmę.

Išreikalavus iš Vilniaus apygardos teismo Europos arešto orderio bylą Nr. ES1-7-898/2018 nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. išdavė Europos arešto orderį B. Š. atžvilgiu. Byloje pateiktas SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus pranešimas apie perimto B. Š. sulaikymo terminus. Šiame pranešime pateiktos informacijos duomenimis, B. Š. buvo suimtas 2019 m. liepos 14 d. ir perduotas Lietuvos Respublikos institucijoms 2020 m. liepos 2 d. Visą tą laiką B. Š. buvo taikoma kardomoji priemonė – sąlyginis užstatas (bylos Nr. ES1-7-898/2018 l.78; rašto kopija su vertimu – nagrinėjamos bylos l. 10-12). Kadangi minėtame pranešime nebuvo aiškiai nurodyta, kiek laiko B. Š. buvo suimtas, teismo prašymu Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2020 m. rugsėjo 2 d. ir pakartotinai rugsėjo 21 d. kreipėsi į SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinį skyrių dėl informacijos apie B. Š. suėmimo terminą patikslinimo. 2020 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas atsakymas, kad B. Š. pagal jo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį buvo suimtas nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d.

Daugiau duomenų apie nuteistojo suėmime išbūtą laiką nėra. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), įskaityti jį į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Taigi, 4 dienų suėmimo laikotarpis privalo būti įskaitytas į B. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su prašyme išdėstytais argumentais, kad B. Š. Jungtinėje Karalystėje išbūtas laikas sąlyginio paleidimo sąlygomis turi būti įskaitytas į bausmės trukmę. Iš pranešimo apie paleidimą sąlygų matyti, kad B. Š. Vestminsterio magistratų teismo buvo įpareigotas būti namuose nurodytu laiku nakties metu, dėvėti elektroninio stebėjimo prietaisą, neįeiti ir nevažiuoti į tarptautinių kelionių centrą, sumokėti 1000 svarų užstatą (buvo sumokėtas), pasą saugos policija, privalo ištisą parą su savimi turėti mobilų telefoną, nustatytu laiku atvykti į policijos nuovadą, gyventi ir nakvoti pranešime nurodytu adresu, neteikti paraiškos gauti tarptautinius kelionės dokumentus ar jų neturėti. Taigi darytina išvada, kad B. Š. Didžiojoje Britanijoje buvo suimtas 4 dienas (birželio 6-9 d. imtinai), o likusį laiką jam buvo taikomas sąlyginis paleidimas, kurio sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytas kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą, užstatą, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Minėta, pagal BK 66 straipsnį privaloma į bausmės laiką įskaityti tik kardomojo kalinimo laiką. Kardomasis kalinimas B. Š. buvo taikomas 4 dienas. Pažymėtina, kad BK 65 straipsnis reglamentuoja ne įskaitymo, o bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, todėl nagrinėjamu atveju neaktualus ir netaikytinas. O BK 66 straipsnio 2 dalies nuostata, kad viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms, turi būti vadovaujamasi tuomet, kai kardomasis kalinimas įskaitomas į laisvės atėmimo bausmę, į baudos bausmę, į viešųjų darbų bausmę ar į laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamu atveju B. Š. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytinas kardomojo kalinimo Jungtinėje Karalystėje terminas, o ne skiriama nauja bausmė, kuri turi būti subendrinta su kažkokia kita bausme.

Taip pat teismas neturi pagrindo nustatyti, kokią bausmės dalį B. Š. yra šiuo metu atlikęs. Pažymėtina, kad atliktos bausmės dalis teismui yra reikšminga bendrinant bausmes tais atvejais, kuomet asmuo, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą. Kadangi byloje nėra sprendžiamas bausmių subendrinimo klausimas, prašymas nustatyti atliktos bausmės dalį atmestinas.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo.

Taip pat prašoma taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti likusios bausmės vykdymą. Prašyme nurodoma, kad nusikaltimą B. Š. padarė būdamas labai jauno amžiaus, o vėliau – teismui pakeitus bausmę realia laisvės atėmimo bausme – jos bijojus ir išvykus, vertintinas tas B. Š. elgesys, koks jis buvo kardomojo kalinimo ir laisvės apribojimo metu. Nurodoma, kad B. Š. per beveik metus nepadarė nei vieno pažeidimo, kruopščiai laikėsi paskirtų sąlygų ir reikalavimų, todėl tikėtina, kad nėra pagrindo jį laikyti toliau izoliuotą. Taip pat prašyme vadovaujamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, prašoma atsižvelgti ir į tai, kad B. Š. jau atlikęs trečdalį jam paskirtos bausmės, ir likusios bausmės vykdymą atidėti.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas bausmės B. Š. paskyrimo klausimas, todėl nėra pagrindo vadovautis BK 54 straipsnio nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu B. Š. jau buvo taikytas BK 92 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau nuteistajam pažeidinėjant teismo įpareigojimus ir sąlygas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Įstatymas nesuteikia teismui teisės bausmės atlikimo metu pakartotinai spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Nors prašyme nėra pasisakyta dėl naujos BK 92 straipsnio redakcijos (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) taikymo, teismas pažymi, kad kad BK 92 straipsnio nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, gali būti taikomos tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. tik nagrinėjant baudžiamąją bylą instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-131-628/2016, 1S-223-654/2020). Be to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 92 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas instancine tvarka yra pasibaigęs, nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas, taigi bausmės vykdymo atidėjimo instituto naujas reguliavimas neturi įtakos B. Š. bausmės švelninimui, juolab įvertinus tai, kad bausmės vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu buvo atidėtas ir nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, t. y. visiškai nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir dar pasislėpė, todėl prašymas atidėti bausmės vykdymą netenkintinas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atliekantiems realią laisvės atėmimo bausmę asmenims yra galimybė pasinaudoti kitu įstatymų leidėjo numatytu institutu – lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka, ir kurio taikymui yra svarbus atliktos bausmės laikas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 362¹ straipsniais,

nutaria:

B. Š. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu B. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo Didžiojoje Britanijoje laiką nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d., t. y. 4 dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.