Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. S. 2022 m. kovo 11 d. 17 val. 26 min., Jiesios g. 9, Šilavoto km., Šilavoto sen., Prienų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)tvarkė rūsį ir vienas išgėrė apie 1,5 litro stipraus (6 procentų) alaus. Nuo išgerto alaus nesijautė apsvaigęs. Apie 17.00 val. pritrūko vamzdžio, todėl nusprendė iš savo namų nuvažiuoti pas pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini)Nuo namų iki kaimyno namų yra apie 500 metrų atstumas. Niekas nematė, kad jis neblaivus ketina važiuoti pas kaimyną. Apie 17.00 val. iš namų jis išvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 406“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiavus į gatvę, jo automobilį pastebėjo ta pačia kryptimi tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai. Jis važiuodamas tuo metu segėsi saugos diržą. Policijos pareigūnai įjungę garsinį signalą ir švyturėlius, sustabdė jo vairuojamą automobilį. Nuo namų jis buvo nuvažiavęs apie 15 metrų. Policijos pareigūnas prisistatė, patikrino dokumentus ir jo blaivumą. Jis pasakė, kad maždaug prieš valandą gėrė alaus. Policijos pareigūnai patikrinę alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,69 promilių girtumą. Pakartotinio patikrinimo metu jam nustatė 1,59 promilių girtumą. Jis nepagalvojo, kad gali būti toks apsvaigęs. Su nustatytu girtumu sutiko. Pareigūnai nušalino nuo vairavimo, automobilį priverstinai išgabeno. Dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio labai gailisi. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti sumokėti jo vertę, nes automobiliu jį ir žmoną sūnus galėtų vežti į darbą iš (duomenys neskelbtini)į Kauną, nes kitos susisiekimo priemonės neturi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 67– 68).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime „Dėl KET pažeidimo“ nurodyta, kad 2022 m. kovo 11 d. apie 17.26 val., dirbant kartu su vyriausiuoju tyrėju patruliuojant (duomenys neskelbtini)pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta dėl ligos, R. S.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 17.28 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,69 prom. girtumas, 17.44 val. antro tikrinimo metu nustatytas 1,59 prom. girtumas. R. S. nesulaikytas. Automobilis priverstinai išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Alytus, Santaikos g., 31B, užplombuotas 7 plombomis, nuo Nr. 66205 iki Nr. 66211 (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 11).

5. .Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bei automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone tarp priekinių sėdynių pastatyta atidaryta alaus skardinė, kurioje esantis skystis skleidžia alkoholio - alaus kvapą. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 12 – 21).

6. Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad R. S. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0681, 2022 m. kovo 11 d. 17 val. 28 min. nustatyta 1,69 promilės etilo alkoholio, pakartotinio patikrinimo metu 17 val. 44 min. nustatyta 1,59 promilės etilo alkoholio (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 22).

7. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2022 m. kovo 11 d. 17 val. 26 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo automobiliu „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kol 2022 m. kovo 11 d. 17 val. 26 min., jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,59 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais kaltinamasis tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

10. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

11. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 76 – 80).

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

13. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį –neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 47), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 49 – 51), dirba (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 56), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 88 – 60). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

16. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

17. Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.

18. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka. Nors šios bylos KET pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti atimta), tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

20. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, jos pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. kovo 14 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

21. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

22. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

23. Iš Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra R. S.. Kadangi transporto priemonė „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra asmeninė kaltinamojo nuosavybė, kuri buvo panaudota darant nusikalstamą veiką ir pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl transporto priemonė „Peugeot 406“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojama.

V. Kiti proceso klausimai

24. Bylos duomenimis matyti, jog 2022 m. kovo 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. laikinai apribota R. S. nuosavybės teisė į automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 33 – 34, 35 – 37, 38). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

25. Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. kovo14 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 69 – 72, 73 – 75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 57 (penkiasdešimt septynių) MGL (2 850,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1 900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotą R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Palikti galioti automobiliui „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti galioti R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.