- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- eB2-1675-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00102-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- Z. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Diantkora“ nemokumo administratoriaus N. L. pareiškimą uždarosios akcinės bendrovės „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo Z. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Diantkora“ nemokumo administratorius N. L. (toliau ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Diantkora“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Diantkora“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 1 d. Bankroto proceso administravimą vykdo teismo paskirtas nemokumo administratorius N. L.. 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Diantkora“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. vasario 20 d. teismo nutartimis. Bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma iš viso sudaro 80 417,31 Eur.
2.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y., iki 2019 m. balandžio 16 d., perduoti nemokumo administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Diantkora“ vadovo pareigas nuo 2017 m. vasario 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo Z. V. Remdamasis šia informacija, nemokumo administratorius iš karto po aukščiau nurodytos teismo nutarties įsiteisėjimo telefonu informavo UAB „Diantkora“ vadovą Z. V. apie jo pareigą perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus iki 2019 m. balandžio 16 d. Be to, apie šią pareigą bankrutuojančios įmonės vadovas supažindintas pasirašytinai (2019 m. balandžio 19 d.). Nemokumo administratoriaus teigimu, UAB „Diantkora“ dokumentai nemokumo administratoriui perduoti 2019 m. gegužės 2 d., tačiau iki pat šios dienos nemokumo administratoriui neperduotas joks bankrutuojančios įmonės ilgalaikis turtas.
2.4. Kartu su kitais dokumentais nemokumo administratoriui buvo pateiki 2019 m. balandžio 25 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau jie nebuvo pasirašyti nei įmonės vadovo, nei vyriausiojo buhalterio (ar galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens). 2019 m. balandžio 25 d. sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė su vadovo ir buhalterio parašais dėl nežinomų priežasčių nemokumo administratoriui pateikta tik 2019 m. lapkričio 21 d.
2.5. Remiantis administratoriui pateikta UAB „Diantkora“ finansine atskaitomybe už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., į balansą įrašyto įmonės turto vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 75 828,21 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 77 331,60 Eur sumą, be to, pabrėžia, kad 2018 m. gruodžio 31 d. datai į balansą įrašyto turto vertė sudarė 83 917,29 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė jau net 150 574,49 Eur sumą. Taigi, jau 2018 m. sausio 1 d. UAB „Diantkora“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas (Z. V.) nevykdė pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kaip žinoma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė vienas iš kreditorių – UAB „Serpantinas“. Be to, pažymi ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Diantkora“, konstatuota, kad įmonės vadovo pateiktame 2017 m. balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų, t. y., pagal įmonės vadovo pateiktą balansą įmonė 2017 metais turėjo trumpalaikio turto už 49 302,63 Eur sumą bei mokėtinų įsipareigojimų per vienerius metus už 77 331,60 Eur sumą, o pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis – įmonė 2017 metais turėjo trumpalaikio turto už 39 543 Eur sumą, o mokėtinų įsipareigojimų per vienerius metus už 53 301 Eur sumą. Taigi, vertinant aplinkybes, jog įmonės vadovo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017-2018 metus nėra pasirašyti įgaliotų asmenų bei 2017 metų balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų, teismas sprendė, jog nustatant įmonės finansinę padėtį šie įmonės vadovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertintini kritiškai. Nemokumo administratoriaus nuomone, šios aplinkybės neabejotinai rodo Z. V. veiksmuose esant tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalis 4 punktas, juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai).
2.6. Patikrinus bankrutuojančios UAB „Diantkora“ dokumentus, nustatyta, jog nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis įmonei priklausė 2018 metais įsigytas ir į eksploataciją įvestas ilgalaikis materialus turtas: pusautomatis Aristo 4004i Pulse 380-460 CE U6 komplekte (įsigijimo vertė 4 850,00 Eur) ir rankinis gręžtuvas FB20P GOLZ (įsigijimo vertė 832,00 Eur). Nors Z. V. vis žadėjo nemokumo administratoriui perduoti aukščiau išvardintą ilgalaikį turtą, tačiau dėl nežinomų priežasčių šis turtas taip ir nebuvo perduotas administratoriui. Be to, nemokumo administratoriaus turimais duomenimis 2019 m. Z. V. nusipirko/įsigijo visas akcijas UAB „Kolormeta“, įmonės kodas 304961280, kuri taip pat iki šiol užsiima ta pačia veikla (metalų apdorojimas ir dengimas), kaip ir bankrutavusi UAB „Diantkora“. Maža to, abi įmonės patalpas savo veiklai – gamybiniams cechams nuomojosi iš to pačio patalpų savininko. Kadangi, kaip jau minėta, bankrutavusios įmonės buhalterinė apskaita galimai buvo vykdoma aplaidžiai/apgaulingai, nemokumo administratoriui iki pat šios dienos neperduotas joks įmonės turtas (nei ilgalaikis, nei trumpalaikis – atsargos), daro išvadą, kad siekiant piktybiškai nuslėpti įvykdytus sandorius, t. y., turto perkėlimą į kitą juridinį asmenį (UAB „ Kolormeta“), nemokumo administratoriui neperduota dalis UAB „Diantkora“ dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kolormeta“ įsigyta 2019 m., akivaizdu, kad UAB „Diantkora“ ilgalaikis turtas galimai buvo parduotas naujai Z. V. priklausančiai įmonei jau po to, kai UAB „Diantkora“ tapo nemokia ir jos įsiskolinimai kreditoriams didėjo. Pardavus turtą gautos piniginės lėšos nebuvo skiriamos kreditorių įsiskolinimams apmokėti. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratoriui nepavyko išreikalauti iš Z. V. dokumentų, patvirtinančių galimai neteisėtus sandorius perleidžiant UAB „Diantkora“ turtą , šie dokumentai iš Z. V. išreikalautini teismo pagalba.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepimu nesutiko su nemokumo administratoriaus pareiškimo ir prašė jį atmesti sekančiais motyvais:
3.1. Nemokumo administratoriaus parengtas pareiškimas neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas ir surašytas nesivadovaujant įstatymų normomis bei teismų praktika. Pareiškimas dėl UAB „Diantkora“ tyčinio bankroto neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, nepridedant jokių įrodymų, vadovaujantis vien prielaidų pobūdžio teiginiais, pareiškime taip pat nėra įrodytas esminis teismų praktikoje nurodomas reikalavimas – sąmoningas siekimas pabloginti bendrovės padėtį, kad ši taptų nemoki.
3.2. Nemokumo administratorius N. L. teigia, kad 2018 m. sausio 1 d. UAB „Diantkora“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė jau tuo laikotarpiu buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas Z. V. nevykdė pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad buvęs UAB „Diantkora“ vadovas sąmoningai nesiekė nei sukelti bendrovės nemokumą, nei privesti bendrovę prie dar blogesnės finansinės padėties. Atvirkščiai, suinteresuotas asmuo Z. V. dėjo visas pastangas, kad įmonė netaptų nemokia, tęsė veiklą siekiant gauti apyvartinių lėšų (sudaromi palankūs sandoriai), pakėlė į balansą įrašyto turto vertę, o tai rodo suinteresuoto asmens siekį tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, gauti iš veiklos pajamų ir taip išvengti bankroto. Šių buvusio UAB „Diantkora“ vadovo Z. V. veiksmų neužteko, kad bendrovė netaptų nemokia, tačiau atitinkamai, UAB „Diantkora“ bankrotas negali būti pripažintas tyčiniu, nes neegzistuoja suinteresuoto asmens sąmoningai blogas valdymas, t. y. siekis privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekis pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį.
3.3. Pareiškime nemokumo administratorius teigia, kad 2017 m. balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų, o šios aplinkybės neabejotinai rodo Z. V. veiksmuose esant tyčinio bankroto požymių (juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingai finansinių ataskaitų rinkiniai). Su tokiais nemokumo administratoriaus teiginiais suinteresuotas asmuo nesutinka, nes jie nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad iš Registrų centro pateiktos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro finansinės ataskaitos ir dokumentų, matyti, kad finansinę ataskaitą už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė ir pasirašė pats nemokumo administratorius. Prie šios ataskaitos pateiktame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro balanse galima aiškiai matyti, kad duomenis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2017 m.) nemokumo administratorius pateikė pagal UAB „Diantkora“ buvusio vadovo Z. V. pateiktą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro balansą (finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taip patvirtindamas šių duomenų tikrumą ir teisingumą, skirtingai nei teigia pareiškime dėl UAB „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad iš 2017 m. registrų centrui pateikto balanso ir 2017 m. nemokumo administratoriaus pateikiamo balanso, galima matyti, kad dalyje per vienerius metus gautinos sumos skirtumas yra lygus 8 250 Eur. Šis skirtumas susidarė, dėl įmonės buhalterių pasikeitimo ir PVM atskaitos vertinimo. Pažymi, kad registrų centrui pateiktame balanse PVM 8 250 Eur atskaita buvo įvertinta ir dėl to galutinės sumos per vienerius metus yra mažesnės.
3.4. Nemokumo administratorius teigia, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017- 2018 m. nėra pasirašyti įgaliotų asmenų, tačiau iš VĮ Registrų centro pateiktos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro finansinės ataskaitos ir dokumentų galima aiškiai matyti, kad finansinę ataskaitą pasirašė vadovas Z. V. bei apskaitą tvarkantis asmuo – L. J. (įgaliotas asmuo, UAB „Finsata“ direktorė).
3.5. Pareiškime taip pat teigiama, jog patikrinus UAB „Diantkora“ dokumentus, nustatyta, jog nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis įmonei priklausė 2018 m. įgytas ir į eksploataciją įvestas ilgalaikis turtas materialus turtas (pusautomatis Aristo 4004i Pulse 380-460 CE U6 komplekte [įsigijimo vertė 4850,00 Eur], rankinis gręžtuvas FB20P GOLZ [įsigijimo vertė 832,00 Eur), kurio Z. V. neperdavė nemokumo administratoriui. Pažymi, jog 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2371-864/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Diantkora“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovui Z. V. dėl nuostolių (žalos) priteisimo, t. y. dėl 5682 Eur žalos atlyginimo, dėl nemokumo administratoriui neperduoto ilgalaikio materialaus turto – pusautomačio Aristo 4004i Pulse 380-460 CE U6 bei rankinio gręžtuvo FB20P GOLZ, ieškinys tenkintas, ieškovei bankrutuojančiai UAB „Diantkora“ iš atsakovo Z. V. priteista 5682 Eur nuostolių. Anot suinteresuoto asmens, nemokumo administratorius kelią tą patį klausimą, kuris jau yra išspręstas, atkreipiant dėmesį, kad ilgalaikio turto perdavimas nemokumo administratoriui kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis.
3.6. Nemokumo administratorius nurodo, kad jo turimais duomenimis 2019 m. Z. V. nusipirko/įsigijo visas UAB „Kolormeta“, įmonės kodas 304961280, akcijas. Taip pat nurodo, kad Z. V. norėdamas piktybiškai nuslėpti sandorius, t. y. turto perkėlimą į kitą juridinį asmenį (UAB „Kolormeta“), nemokumo administratoriui neperdavė dalies UAB „Diantkora“ dokumentų. Tokie nemokumo administratoriaus teiginiai yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais (konkrečiais dokumentais), nenurodant kokie dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo pateikti bei koks tiksliai turtas perkeltas į kitą įmonę, tačiau ir aiškiai neatitinkantys tikrovės. Nemokumo administratorius turto perkėlimą į kitą juridinį asmenį grindžia vien tuo, jog buvęs UAB „Diantkora“ vadovas Z. V. nusipirko kitos, ta pačią veiklą vykdančios, įmonės akcijas, nurodydamas, kad abi įmonės patalpas savo veiklai – gamybiniams cechams nuomojosi iš to pačio patalpų savininko. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nemokumo administratorius nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad buvęs UAB „Diantkora“ vadovas Z. V. yra įsigijęs kitos įmonės akcijų, taip pat nepateikė duomenų, kuriais remiantis nemokumo administratorius teigia, kad abi įmonės savo veiklai nuomojasi patalpas iš to pačio savininko, be kita ko, nėra pateikta ir jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad vadovas Z. V. perkėlė UAB „Diantkora“ turtą į kitą įmonę – UAB „Kolormeta“ . Tokių aplinkybių Z. V. nepatvirtina bei jas neigia. Pažymi, kad BUAB „Diantkora“ ir UAB „Kolormeta“ veiklos yra iš dalies skirtingos.
3.7. Nemokumo administratorius teigia, jog atsižvelgus į tai, kad jam nepavyko išreikalauti iš Z. V. dokumentų, patvirtinančių galimai neteisėtus sandorius perleidžiant UAB „Diantkora“ turtą, šie dokumentai iš Z. V. išreikalautini teismo pagalba. Pažymi, kad nemokumo administratorius nenurodo kokie konkrečiai dokumentai turi būti išreikalauti iš suinteresuoto asmens, tik abstrakčiai teigia, kad iš vis egzistuoja tokie dokumentai, kurie galimai gali patvirtinti neteisėtus sandorius. 2019 m. gegužės 2 d. buvo patvirtintas pateikiamų dokumentų sąrašas, kurį pasirašė ne tik suinteresuotas asmuo, bet taip pat ir nemokumo administratorius. Šiuo atveju nėra aišku, kokių dar dokumentų pateikimo reikalauja nemokumo administratorius, nes visi reikiami dokumentai buvo pateikti dar 2019 m.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
2. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Diantkora“, juridinio asmens kodas 304461040, Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 17 d., įmonės vadovu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo Z. V.; 2019 m. liepos 29 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Diantkora“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas iš viso 72 104,54 Eur sumai, kuris patikslintas 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. vasario 20 d. nutartimis; 2020 m. liepos 16 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d.
3. 2022 m. vasario 10 d. teisme gautas nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl UAB „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų (atitinkamai – šiuo metu jau netekusio galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 1 punkto) pagrindu.
Dėl taikytino įstatymo
4. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, ĮBĮ neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, su nustatytomis išlygomis pereinamajam laikotarpiui. Taisyklės dėl tyčinio bankroto įtvirtintos JANĮ 70-72 straipsniuose.
5. Kasacinės instancijos teismas, aiškinant ĮBĮ galiojimą laiko atžvilgiu, ir teismo pareigą taikyti tinkamą įstatymo redakciją nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu išaiškino dėl proceso ir materialiosios teisės normų, esančių ĮBĮ, atskyrimo: priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio (tyčinis bankrotas) redakcija: taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu; priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Teismas išaiškino, jog ĮBĮ yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų; perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Pavyzdžiui, proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Konstatavo, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 277- 313/2016, kt.).
6. Atitinkamai, nagrinėjant klausimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika; spręstina, jog JANĮ 70 - 72 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms dėl pripažinimo tyčiniu bankrotu kriterijų netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, taigi taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos, bei suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo.
Dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų (ne)buvimo
7. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
8. Šios nutarties 9 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
Žemesnės instancijos teismas
10. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
11. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašo teismo pripažinti UAB „Diantkora” bankrotą esant tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose įtvirtintų tyčinių bankroto kriterijų pagrindu bei remiantis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcijos įtvirtinto tyčinio bankroto kriterijaus (ne)buvimo
12. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
13. Nemokumo administratorius ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto kriterijaus buvimą grindžia aplinkybe, jog nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis įmonei priklausė 2018 metais įsigytas ir į eksploataciją įvestas ilgalaikis materialus turtas: pusautomatis Aristo 4004i Pulse 380-460 CE U6 komplekte (įsigijimo vertė 4 850,00 Eur) ir rankinis gręžtuvas FB20P GOLZ (įsigijimo vertė 832,00 Eur), tačiau, Z. V. dėl nežinomų priežasčių šio turto nemokumo administratoriui neperdavė. Be to, nemokumo administratoriaus turimais duomenimis 2019 m. Z. V. nusipirko/įsigijo visas akcijas UAB „Kolormeta“, įmonės kodas 304961280, kuri taip pat iki šiol užsiima ta pačia veikla (metalų apdorojimas ir dengimas), kaip ir bankrutavusi UAB „Diantkora“. Maža to, abi įmonės patalpas savo veiklai – gamybiniams cechams nuomojosi iš to pačio patalpų savininko. Kadangi, anot nemokumo administratoriaus, bankrutavusios įmonės buhalterinė apskaita galimai buvo vykdoma aplaidžiai/apgaulingai, nemokumo administratoriui iki pat šios dienos neperduotas joks įmonės turtas (nei ilgalaikis, nei trumpalaikis – atsargos), daro išvadą, kad siekiant piktybiškai nuslėpti įvykdytus sandorius, t. y., turto perkėlimą į kitą juridinį asmenį (UAB „Kolormeta“), nemokumo administratoriui neperduota dalis UAB „Diantkora“ dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kolormeta“ įsigyta 2019 m., akivaizdu, kad UAB „Diantkora“ ilgalaikis turtas galimai buvo parduotas naujai Z. V. priklausančiai įmonei jau po to, kai UAB „Diantkora“ tapo nemokia ir jos įsiskolinimai kreditoriams didėjo. Pardavus turtą gautos piniginės lėšos nebuvo skiriamos kreditorių įsiskolinimams apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Savo ruožtu, teismas prieina prie išvados, kad nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos egzistavimą dėl toliau nurodomų priežasčių:
16.1. Nemokumo administratorius nenurodo jokių aplinkybių ir neteikia įrodymų, kad į UAB „Kolormeta“ perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Diantkora“ įsteigta 2017 m. vasario 17 d., veiklos rūšis - Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba, darbuotojų skaičius 2017 m. kito nuo 4 iki 6, 2018 metais – nuo 7 iki 11, 2019 metais iki bankroto bylos iškėlimo – nuo 7 iki 0. Tuo tarpu UAB „Kolormeta“, juridinio asmens kodas 304961280, įsteigta 2018 m. lapkričio 28 d., veikos rūšis - Metalų apdorojimas ir dengimas; darbuotojų skaičius nuolat kinta nuo 1 iki 3; įmonės vadovas Z. V.; Z. V. 2019 m. kovo 13 d. tapo UAB „Kolormeta“ akcininku, tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina priežastinio ryšio (sąsajumo) tarp Z. V. tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir UAB „Diantkora“ teisinių padarinių (nemokumo būklės). Šias aplinkybes turi įrodyti jas teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
16.2. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad UAB „Diantkora“ jai priklausantį turtą perleido UAB „Kolormeta“, juo labiau nėra duomenų, kad tokiu būdu buvo perkelta įmonės veikla ir tai lėmė UAB „Dankora“ bankrotą (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatyta nemokumo administratoriaus pareiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (nutarties gavimo) atvykti į įmonės buveinę ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, teigdamas, jog UAB „Diantkora“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas galimai buvo parduotas naujai Z. V. priklausančiai įmonei UAB „Kolormeta“, veikiančiai tuo pačiu adresu ir vykdančiai tokią pačią veiklą, nepateikia jokių įstatyme numatytos pareigos įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, o apsiriboja tik teorinėmis prielaidomis. Iš viešųjų registrų matyti, kad UAB „Kolormeta“ nuo įsteigimo iki 2020 metų (vėlesnių duomenų registrui pateikta nėra) neturėjo ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas 2018 m. sudarė 2 500 Eur, 2019 metais – 87 269 Eur, 2020 metais – 125 900 Eur.
15. Teismas prieina išvados, jog nemokumo administratoriaus prielaidos nėra pakankamos spręsti, jog egzistuoja dėl šios aplinkybės (t. y. UAB „Diantkora“ turto perleidimas) ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio (ne)buvimo
16. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtino, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
17. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė apima įvairių valdymo organų pareigų pažeidimą, todėl jos negalima aiškinti tokiu būdu, bet koks formalus veiksmo neteisėtumas sukelia tyčinį bankrotą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar bankrotas pripažintinas tyčiniu šiuo pagrindu, yra svarbu nustatyti ne tik įmonės valdymo organo netinkamą pareigų vykdymą, tačiau taip pat ir įrodyti, kad būtent šie konkretūs įmonės vadovo neteisėti veiksmai nulėmė įmonės nemokumą arba iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį.
18. Nemokumo administratorius nurodo, kad Z. V. netinkamas pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas pasireiškė šiais veiksmais: 1) bankroto bylos laiku neinicijavimu; 2) įmonės turto ir dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui; 3) finansinės atskaitomybės neteikimu.
19. Sprendžiant, ar egzistuoja pirmoji nemokumo administratoriaus nurodoma aplinkybė – įmonės vadovas laiku neinicijavo įmonės bankroto proceso, teismas pažymi, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinis teismas taip pat aiškiai konstatavęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (t. y. bendrovės vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. civilinė byla Nr. e3K-3-276-313/2021). Tai reiškia, kad teismas norėdamas pripažinti pareigos pažeidimą, kaip vieną iš tyčinio bankroto pagrindų privalo nustatyti suinteresuoto asmens, kaip bendrovės vadovo, sąmoningai blogą valdymą, t. y. siekį privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekį pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, ir priežastinį ryšį tarp minėto sąmoningo blogo valdymo ir kilusio nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo.
21. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius įrodinėja, kad remiantis administratoriui pateikta UAB „Diantkora“ finansine atskaitomybe už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., į balansą įrašyto įmonės turto vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 75 828,21 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 77 331,60 Eur sumą, be to, 2018 m. gruodžio 31 d. datai į balansą įrašyto turto vertė sudarė 83 917,29 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė jau net 150 574,49 Eur sumą. Anot nemokumo administratoriaus, jau 2018 m. sausio 1 d. UAB „Diantkora“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas (Z. V.) nevykdė pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kaip žinoma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė vienas iš kreditorių – UAB „Serpantinas“.
22. Priešingai nei teigia nemokumo administratorius, suinteresuotas asmuo teikė finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui įstatymų nustatyta tvarka. Būtent šių dokumentų pagrindu nemokumo administratorius ir parengė įmonės balansą už 2019 metus. Remiantis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktais Juridinių asmenų registro tvarkytojui, už 2017 metus, nustatyta, jog įmonės turto vertė 2017 metais sudarė iš viso 67 578 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 26 526 Eur, trumpalaikis turtas – 39 543 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 53 301 Eur, pardavimo pajamos siekė 97 925 Eur; 2018 metais turto vertė sudarė iš viso 82 409 Eur ( iš jo ilgalaikis turtas – 18 163 Eur, trumpalaikis turtas – 64 246 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 150 574 Eur, pardavimo pajamos siekė 179 554 Eur, t. y. nors didėjo trumpalaikiai įsipareigojimai, bet augo trumpalaikis turtas ir pardavimai, ir tai nesudaro vienareikšmiško pagrindo teigti, kad įmonės vadovui jau 2019 metų pradžioje kilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą.
23. Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Diantkora“ vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Todėl vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad nemokumo administratorius neįrodė, jog įmonės vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą kilo jau 2019 metų pradžioje.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto kriterijaus (ne)buvimo
24. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
25. Tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas yra viena iš įstatyminių įmonės valdymo organų pareigų (pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą ir gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, rasti šį turtą ir panaudoti kreditorių reikalavimų patenkinimui. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
26. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
27. Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad ši turtas egzistuoja arba jo nėra dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdymo organų aplaidumo ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
28. Taigi, jei iš ankstesnių buhalterinių dokumentų galima spręsti, kad įmonė turėjo turto, bet dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti, kur šis turtas yra ir įmonės vadovas nepaneigia, kad turto nėra ne dėl jo veiksmų, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, kad vien iš buhalterinių dokumentų praradimo fakto teismas gali padaryti išvadą, jog turtas yra tyčia prarastas. Tokia išvada darytina iš kasacinio teismo išaiškinimo, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
29. Apibendrinus, priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorių reikalavimų.
30. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto kriterijaus buvimą grindžia aplinkybėmis, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y., iki 2019 m. balandžio 16 d., perduoti nemokumo administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorius iš karto po aukščiau nurodytos teismo nutarties įsiteisėjimo telefonu informavo UAB „Diantkora“ vadovą Z. V. apie jo pareigą perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus iki 2019 m. balandžio 16 d. Be to, apie šią pareigą bankrutuojančios įmonės vadovas supažindintas pasirašytinai (2019 m. balandžio 19 d.). Nemokumo administratoriaus teigimu, UAB „Diantkora“ dokumentai nemokumo administratoriui perduoti 2019 m. gegužės 2 d., tačiau iki pat kreipimosi į teismą dėl tyčinio bankroto dienos nemokumo administratoriui neperduotas joks bankrutuojančios įmonės ilgalaikis turtas. 2019 m. gegužės 2 d. kartu su kitais dokumentais nemokumo administratoriui buvo pateiki 2019 m. balandžio 25 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau jie nebuvo pasirašyti nei įmonės vadovo, nei vyriausiojo buhalterio (ar galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens). Be to, įmonės vadovo pateiktame 2017 m. balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų.
31. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gegužės 2 d. kartu su kitais dokumentais nemokumo administratoriui buvo pateiki 2019 m. balandžio 25 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Tačiau iš suinteresuoto asmens pateiktų su atsiliepimu dokumentų matyti, kad priešingai nei teigia nemokumo administratorius, pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašė vadovas Z. V. bei apskaitą tvarkantis asmuo – L. J. (įgaliotas asmuo, UAB „Finsata“ direktorė). Be to, teismo vertinimu, nemokumo administratorius, turėdamas duomenų, kad suinteresuotas asmuo neperdavė visų įmonės dokumentų, turėjo galimybę ir pareigą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte) organizuoti dokumentų perėmimą, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad šia pareigą vykdė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius nuo 2019 m. gegužės 2 d. būtų pareikalavęs iš suinteresuoto asmens konkrečių, jo nuomone, trūkstamų dokumentų, pateikimo (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, vien teorinė prielaida, kad dokumentų trūksta, nėra pakankama išvadai, kad UAB „Diantkora“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir (ar) apgaulingai, kad dokumentai yra neišsaugoti ir dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius, būtent turimų buhalterinių dokumentų pagrindu, parengė įmonės 2018 metų balansą ir pateikė jį Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
32. Teismas vertindamas nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, bei UAB „Diantkora“ bankroto bylos medžiagą (Nr. B2-230-864/2022) pažymi, kad nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Diantkora“ teismas vertindamas byloje pateiktus dokumentus - 2017 m. balansą, 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 m. balansą, 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, pažymėjo, jog teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra pasirašyti tik paties įmonės vadovo, nors pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinių atskaitomybės įstatymo reikalavimus tokie dokumentai turi būti pasirašyti ne tik įmonės vadovo, bet ir asmens, tvarkančio įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos įmonių finansinių atskaitomybės įstatymo 25 straipsnis). Be to, atkreipė dėmesį, jog ir įmonės vadovo pateiktame 2017 m. balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų, t. y. pagal įmonės vadovo pateiktą balansą, įmonė 2017 metais turėjo trumpalaikio turto už 49 302,63 Eur sumą bei mokėtinų įsipareigojimų per vienerius metus už 77 331,60 Eur sumą, o pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis – įmonė 2017 metais turėjo trumpalaikio turto už 39 543 Eur sumą, o mokėtinų įsipareigojimų per vienerius metus už 53 301 Eur sumą. Taigi, teismas, spręsdamas bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą, įmonės vadovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus vertino kritiškai. O įvertinęs įmonės vadovo pateiktą kreditorių sąrašą, teismas taip pat nustatė neatitikimus palyginti su Antstolių informacinės sistemos duomenimis, t. y., jog vadovo nurodytos įsipareigojimų sumos mažesnės negu realiai išieškoma atitinkamiems kreditoriams suma. Esant tokiems neatitikimams, teismas padarė išvadą, jog pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus, jame neatsispindi reali įmonės finansinė padėtis, dėl ko teismas neturi pagrindo remtis šiuo sąrašu kaip patikimu bei realią įmonės finansinę padėtį pagrindžiančiu įrodymu.
33. Kaip jau minėta, iš Registrų centro pateiktos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro finansinės ataskaitos ir dokumentų, matyti, kad finansinę ataskaitą už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė ir pasirašė pats nemokumo administratorius. Iš 2017 m. registrų centrui pateikto balanso ir 2017 m. nemokumo administratoriaus pateikiamo balanso, matyti, kad dalyje per vienerius metus gautinos sumos skirtumas yra lygus 8 250 Eur. Kaip paaiškina suinteresuotas asmuo, skirtumas susidarė, dėl įmonės buhalterių pasikeitimo ir PVM atskaitos vertinimo. Pažymi, kad registrų centrui pateiktame balanse PVM 8 250 Eur atskaita buvo įvertinta ir dėl to galutinės sumos per vienerius metus yra mažesnės. Teismas neturi pagrindo nurodytas aplinkybes vertinti priešingai, todėl nemokumo administratoriaus prielaidos dėl klaidinančios buhalterijos vedimo, atmestinos kaip neįrodytos.
34. Remiantis išdėstytu teismas prieina prie išvados, kad nemokumo administratorius neįrodė suinteresuoto asmens priešingų teisei ar įmonės interesams veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas preziumuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
36. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje neįrodyti suinteresuoto asmens veiksmai, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, sudarantys pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymius, todėl nemokumo administratoriaus pareiškimą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti likviduojamos dėl bankroto UAB „Diantkora“ nemokumo administratoriaus N. L. pareiškimą UAB „Diantkora“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.