Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės, garantinio elektros energijos tiekėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys atsakovei J. J. dėl skolos už tiektą elektros energiją priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo dėl 1973,450 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės J. J. išieškojimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-13357-1150/2023. Skolininke pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, ieškinys priimtas, o civilinė byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriam iki 2022 m. liepos 1 d. elektros energiją tiekė visuomeninis tiekėjas UAB „Ignitis“. Suvartota elektros energija apskaitoma pagal įrengtą elektros apskaitos prietaisą.

21. Kadangi namas pateko į II elektros rinkos liberalizavimo etapą, atsakovė nuo 2022 m. liepos 1 d. turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir privalėjo 2022 m. birželio 30 d. deklaruoti skaitiklio rodmenis galutiniam atsiskaitymui su visuomeniniu tiekėju, tačiau atsakovė nepriklausomo tiekėjo nepasirinko. Dėl to laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. garantinį elektros energijos tiekimą butui užtikrino ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, o apmokėjimą apskaičiavo nuo paskutinių žinomų elektros apskaitos prietaiso rodmenų 2020 m. gruodžio 6 d., nurodant nuo skaitiklio rodmenų dieninėje skalėje 15 835 kWh, naktinėje ir savaitgalio skalėje 16 746 kWh. Atsakovei nevykdant pareigos deklaruoti elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis, ieškovė atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį ir už jį mokėtiną sumą apskaičiavo taikydama vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą ir pateikė atitinkamas sąskaitas – faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo.

22. Ieškovei 2022 m. rugsėjo 13 d. nurašius skaitiklio rodmenis, kurie dieninėje skalėje buvo 18 059 kWh ir naktinėje ir savaitgalio skalėje – 19 454 kWh, paaiškėjo, jog gyvenamajame name suvartota daug daugiau elektros energijos kiekio nei skaičiuotas vidurkis todėl buvo pakoreguotos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir papildomai apskaičiuota už elektros energiją mokėtina suma. Pagal paskutinius užfiksuotus faktinius skaitiklio rodmenis atlikus perskaičiavimą bendra mokėtina suma sudaro 1 936,81 Eur suma. Atsakovei ir toliau nedeklaruojant skaitiklio rodmenų, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo taikomas vidutiniškai suvartotas elektros kiekis. Name planine tvarka 2023 m. gegužės 4 d. skaitiklis buvo pakeistas į išmanųjį ir laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. liepos 31 d. suvartojamos elektros energijos duomenys buvo automatiškai nuskaitomi pagal išmanųjį skaitiklį. Atsakovė 2023 m. birželio 28 d. sumokėjo 300 Eur, tačiau atsakovei ir toliau nesumokant skolos už suvartotą elektros energiją, 2023 m. liepos 3 d. name buvo atjungta elektra.

Dėl sutarties (ne)pakeitimo

24. Pažymėtina, jog pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 6.384 straipsni 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtinto Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad elektros energijos tiekėjas parengia sutartį, kurioje privalo būti įtrauktos Aprašu nustatytos sutarties sąlygos. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkte nustatyta, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų sutarčių sudarymo.

26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtintas faktas, kad žemės sklypas su pastatais ir statiniais, kuriems tiekiama elektra, atsakovė įgijo 2013 m. spalio 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre padarytas 2019 m. balandžio 9 d. Skaičiuodamas mokesčius už elektros energiją ieškovė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsakovė šio registro įrašo neginčijo, kitų duomenų, kad objektui nurodytu laikotarpiu nebuvo tiekiama elektra, kad ji arba ankstesnis gyvenamojo namo savininkas kreipėsi į elektros energijos tiekėją dėl sutarties pakeitimo, kaip numato Taisyklių 49 punktas, teismui neteikė. Esant įtvirtintam rungtyniškumo ir dispozityvumo principui, teismas savo nuožiūra nenustato byloje reikalingų įrodinėti aplinkybių, kaip galinčių turėti įtakos vienos iš šalių pozicijos patvirtinimui. Tokias aplinkybes gali nustatyti tik pačios bylos šalys (CPK 12 str., 13 str.). Todėl teismui nebuvo pagrindo atskirai detaliai pasisakyti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo, tokio poreikio nėra ir apeliaciniame procese. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė elektros tiekimo sutarties (ne)sudarymo / (ne)pakeitimo teisėtumo aspektą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė pagal Taisyklių 49 turėjo pareigą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją dėl naujos sutarties sudarymo, net jei jos tėvas A. K. to ir nepadarė. Būdama rūpestinga ir atsakinga nekilnojamojo turto savininke, atsakovė turėjo suprasti, jog įgijus nekilnojamąjį turtą, jai atsiranda pareiga atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją.

Dėl skolos

27. Nors apeliantė teigia, jog ieškovė pareigą praėjus vieneriems metams po paskutinio Skaitiklio rodmenų deklaravimo (2020 m. gruodžio 6 d.) nurašyti įrengto skaitiklio rodmenis, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ji nustatyta tvarka deklaravo duomenis, o skolos paskaičiavimas yra neteisingas ar neatitinka tikrovės, teismui neteikė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius apskaičiuotos skolos dydį pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išaiškinimą (2022 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-7474 „Dėl metodinės pagalbos“), kad atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją ir suvartotos elektros energijos apskaitą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, buitiniam vartotojui nevykdant pareigos deklaruoti suvartotos elektros kiekį pagal tiksliai nurašytus elektros apskaitos prietaiso rodmenis (tuo atveju, kai nėra įrengta elektros kiekio apskaita su nuotolinio rodmenų nuskaitymo galimybe) ir operatoriui nustačius skirtumą tarp vartotojo deklaruotų ir operatoriaus užfiksuotų elektros apskaitos prietaiso rodmenų, nustatytas elektros kiekis turi būti priskiriamas einamajam ataskaitiniam laikotarpiui ir pritaikomos einamuoju laikotarpiu galiojančios elektros kainos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės suvartotas elektros energijos kiekis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. pagal galiojančius teisės aktus pagrįstai buvo apmokestintas atitinkamo laikotarpio garantinio tiekimo įkainiu. Be to, ieškovės pasitelktas rangovas 2022 m. rugsėjo 13 d. nurašė skaitiklio, esančio prie sklypo ribos, rodmenis, o 2023 m. gegužės 4 d. skaitiklis planine tvarka pakeistas į išmanųjį skaitiklį ir už patiektą elektros energiją mokėtina suma apskaičiuota pagal skaitiklių duomenis. Byloje nustatyta, kad skaitiklis turėjo galiojančią metrologinę patikrą, ir nėra pateikta įrodymų, kad skaitikliai nėra tinkami fiksuoti suvartojimą, ar užfiksuoti duomenys yra netikslūs ar neteisingi (CPK 178 str.).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė bylai aktualią informaciją, apskaitos prietaisą identifikuojančius duomenis, mokėjimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), iš kurių matyti skolos susidarymo laikotarpis, skolos skaičiavimo būdas. Ieškovė papildomai savo skaičiavimus detalizavo paaiškinimuose, nurodė teisės aktus, kuriais rėmėsi, paaiškino konkrečią apskaičiavimo formulę ir metodiką. Tuo tarpu atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovė teismui pateikė tik teiginius, kuriuose išreiškė bendro pobūdžio abejones dėl sutarties pakeitimo, rodmenų deklaravimo ir nuskaitymo, objekto įtraukimo į antrąjį elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą, tačiau nepateikė įrodymų ar savo paskaičiavimų, kurie pagrįstų atsakovės iškeltas abejones.

29. Apeliantė teigia, kad teismas skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė ne remdamasis CPK suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis, bet pažeisdamas jas ir suteikdamas ieškovei nepagrįstą procesinį privalumą prieš atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nes būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad laiku kreipėsi dėl sutarties pakeitimo, tinkamai deklaravo sunaudotos elektros energijos kiekį ir apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių – pagrindo konstatuoti šių taisyklių pažeidimo byloje nėra.

Dėl objekto įtraukimo į antrąjį elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo

31. Byloje nebuvo ginčo, kad vykdant elektros rinkos liberalizavimą atsakovui nuosavybės teise priklausantis namas pagal elektros suvartojimo kiekį pateko į II-ąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies punktu 2 punktu visuomeninis tiekėjas iki 2022 m. liepos 1 d. nutraukė elektros energijos tiekimą visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo ne mažesnis kaip 1 000 kWh. Minėta, kad apeliantė buvo nekilnojamojo turto, į kurį tiekta elektros energija, savininkė, todėl jai ir teko pareiga pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją bei iki 2022 m. birželio 30 d. deklaruoti skaitiklio rodmenis galutiniam atsiskaitymui su visuomeniniu tiekėju.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės skola ieškovei susidarė dėl to, kad apeliantė neįvykdė EEĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo iki 2022 m. liepos 1 d. pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, dėl ko elektros energijos tiekimą apeliantės nekilnojamajam turtui laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. užtikrino ieškovė, kaip garantinis elektros tiekėjas, vadovaujantis EEĮ 43 straipsnio 14 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi. Apeliantė neįrodinėjo, kad šiuo laikotarpiu garantinis elektros tiekimas nebuvo užtikrintas, kad elektros energija nebuvo teikiama. Todėl vadovaujantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, EEĮ 44 straipsnio 2 dalies 2 punktu apeliantė privalo atsiskaityti už ieškovės jai tiektą elektos energiją, nes nepateikė duomenų, kad už nurodytu garantinio elektros tiekimo laikotarpiu tiektą elektros energiją su ieškove atsiskaitė (CPK 179 str.).

33. Pažymėtina, kad ieškovė su apeliante elektros tiekimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. neturėjo pareigos sudaryti, nes, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, iki kol buitinis vartotojas nepasirenka nepriklausomo tiekėjo elektros tiekimas yra užtikrinamas privalomai, be vartotojo atskiro sutikimo, o atskira sutartis dėl elektros energijos garantinio tiekimo tarp vartotojo ir skirstomųjų tinklų operatoriaus nesudaroma (EEĮ 43 str. 14 d., Taisyklių 18 p.).

34. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ji objektyviai neturėjo galimybės sudaryti naujos elektros sutarties. Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad ieškovė sąskaitose nuolat nurodydavo, jog „ESO garantinį tiekimą Jūsų objektui gali užtikrinti tik laikinai (ne ilgiau nei 6 mėn.), todėl prašome pasirinkti priimtiniausią nepriklausomą tiekėją ir sudaryti tiekimo sutartį. Daugiau apie tiekėjų pasirinkimą kviečiame skaityti www.pasirinkitetiekeja.“ Informacija apie elektros rinkos liberalizavimą buvo viešai buvo skelbiama įvairiose visuomeninio informavimo priemonėse. Garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygos buvo viešai skelbiamos ieškovės internetinėje svetainėje. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimu aspektu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nekilnojamojo turto savininke yra nuo 2013 m. splaio 31 d. (VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo duomenys), visada naudojosi elektros energija, argumentas, kad iki 2023 m. balandžio 30 d. niekas su ja nesudarė naujos elektros tiekimo sutarties, vertinas kritiškai ir atmetamas.

35. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos 1 973,45 Eur skolos paskaičiavimo pagrįstumo. EEĮ 44 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu vartotojas, kuriam buvo suteiktas garantinis tiekimas, garantinio tiekimo laikotarpiu pasirenka nepriklausomą tiekėją vartotojas privalo sumokėti garantiniam elektros energijos tiekėjui už suvartotą elektros energiją pagal garantinio elektros energijos tiekėjo pateiktą mokėjimo dokumentą.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš apeliantės priteisė 1 973,45 Eur skolą už tiektą elektros energiją.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas šalių ginčą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

39. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

41. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, tai išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovės naudai nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė.

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.