Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija (toliau vadinama - Inspekcija) 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad E. B. valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), prie esančios gyvulių fermos, savavališkai, neturint leidimo medžiams kirsti nupjovė, tai yra sunaikino saugotinus medžius - 6 klevus (29; 32.5: 33,5; 3105; 34,5 ir 37,5 skersmens), kurių bendras skersmuo kelmuose - 161 cm. Medžių kirtimo metu E. B. ir E. B., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nebuvo jų nuosavybė. Už neteisėtą saugotinų medžių sunaikinimą E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1651-2019 ir 2019-07-09 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2182-2019 skirta 60 Eur administracinė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad sunaikinęs medžius E. B. pažeidė šiuos teisės aktus:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad ,,aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga", bei 9 straipsnio nuostatą, kad ,,piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir

fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų".

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 3 str. 2 d. nuostatą, kad Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius

kraštovaizdžio elementus", 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti,

2

blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“, 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ,, išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus “.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, o būtent 7.1 punkte įvardintus medžius augančius valstybinėje ir savivaldybių žemėje didesnio kaip 20 cm skersmens * (<...> klevai <...>.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 įsakymu Nr. 198 patvirtintos “Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ (toliau - Metodika) 22 punkte nustatyta, kad „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo". Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui".

Nurodo, jog Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybė yra įsteigusi specialias institucijas. Viena iš tokių valstybės įstaigų, kurios uždavinys - užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Todėl šiuo ieškiniu ieškovas aplinkai padarytos žalos atlyginimą prašo priteisti valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Padarytą žalą gamtai ieškovas apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką” ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjauti medžiai klevai priskiriami 3 grupei - įkainis 9 eurai (2.3.p.). Padarytos žalos dydis - 1449 Eur (2019 m. birželio 20 d. žalos paskaičiavimas). Atsakovui 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas pasiūlymas gera valia atlyginti 1449,00 Eur padarytą kraštovaizdžiui žalą, tačiau ji nebuvo atlyginta.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis numato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Atsakovas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau- CPK, 430 straipsnyje numatyta jo teise , pareiškė prieštaravimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir

3

1. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis, neturėdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, atlikti, nupjovė 6 klevus. Šie medžiai augo valstybinėje žemėje prie jam su žmona E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) . Minėtus pastatus atsakovas įsigijo 2018-12-18 pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsakovas 2019-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o 2019-04-08 pateikė prašymą žemės sklypą suprojektuoti nuomai. Dokumentų tvarkymo formalumai užtruko, tačiau atsakovui, kaip pastatų savininkui, buvo leista naudotis, pagal 2019-02-15 prašymą jam projektuojamu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2019-06-06 įsakymu Nr. 25VĮ-734-(14.25.2.) atsakovui leista iki 2019-12-31 laikinai naudotis 0,98 ha valstybinės žemės plotų, esančiu (duomenys neskelbtini) ..

2. Pastatai bei teritorija aplink pastatus, priėjimas, privažiavimas prie pastatų buvo labai apleisti, augo daug savaime užaugusių krūmų, puvinio pažeistų arba nudžiuvusių medžių, kurie kliudė patekti į fermą, kurioje buvo laikomi galvijai, todėl buvo būtina teritoriją aplink pastatus išvalyti ir sutvarkyti. Dėl teritorijoje augusių krūmų, puvinio pažeistų bei arti pastatų augančių medžių nukirtimo 2019 m. vasario mėn. atsakovas kreipėsi į Pandėlio seniūnijos seniūną, tuo metu dirbusį R. V.. Seniūnas, apžiūrėjęs teritoriją, žodžiu paaiškino, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys žemės ūkio paskirties žemėje kurių skersmuo 1,3 m aukštyje daugiau kaip 30 cm. Storesnio diametro medžiai, kurių kamienas ir šaknys pažeisti puvinio ar medžiai augantys arti pastatų gali būti kertami neatlygintinai. Po šio pokalbio, praėjus keletui savaičių, atsakovas pradėjo teritorijos valymo darbus: nupjovė peraugusią žolę, iškirto krūmus, nupjovė puvinio pažeistus medžius. Kadangi po pokalbio su seniūnu atsakovas suprato, kad medžius, pažeistus puvinio ir augančius arti pastatų kirsti leidžiama neatlygintinai, todėl galvojo, kad jiems nereikalingas ir leidimas kirtimui, todėl į Pandėlio seniūniją dėl leidimo nebesikreipė.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 8 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad E. B. valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), prie esančios gyvulių fermos, savavališkai, neturint leidimo medžiams kirsti nupjovė, tai yra sunaikino saugotinus medžius - 6 klevus (29; 32.5: 33,5; 3105; 34,5 ir 37,5 skersmens), kurių bendras skersmuo kelmuose - 161 cm. Už neteisėtą saugotinų medžių sunaikinimą E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1651-2019 ir 2019-07-09 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2182-2019 skirta 60 Eur administracinė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Padarytą žalą gamtai ieškovas apskaičiavo pagal LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką” ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių

grupę (1 priedas), kur nupjauti medžiai klevai priskiriami 3 grupei - įkainis 9 eurai (2.3.p.). Padarytos žalos dydis - 1449 Eur.

4. Atsakovas 2019-07-09 nutarimu paskirtą administracinę baudą sumokėjo, tačiau, nesutinka, kad padarė žalą gamtai, kuri paskaičiuota pagal Prieštaravimo 3 punkte nurodytą metodiką, nes nupjauti 6 klevai buvo pažeisti puvinio ir gavus leidimą, galėjo būti kertami neatlygintinai.

4

7. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų teisės normų konstatavo, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

8. Ieškinio reikalavimus įrodyti yra ieškovo pareiga. Kaip nurodyta cituojamoje teismų praktikoje, ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį. Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika” ir 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinti Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, kuriais remiantis ieškovas apskaičiavo priteistinos žalos dydį, tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, t. y. , kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai. Ieškovas ieškinyje šių aplinkybių nenurodė, todėl teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį preliminariu sprendimu tenkino.

10. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į

atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

5

11. Jeigu teismas manytų, kad atsakovas, nupjaudamas 6 klevus, pažeistus puvinio bei trukdančius tinkamai naudotis ferma, kurioje jis laiko gyvulius, padarė 1449 Eur dydžio žalą gamtai (kraštovaizdžiui), atsakovas prašo teismo, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti žalos dydį dėl jo turtinės padėties. Nurodo, jog jis augina du nepilnamečius vaikus: E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 967,31 Eur, žmona E. B. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 412 Eur. Atsakovas ūkininkauja, 2018 m. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 10190,56 Eur kompensacinių ir tiesioginių išmokų, pajamos iš ūkio 2018 m. sudaro 6981,37 Eur.

Atsakovas turi įgijęs išsimokėtinai nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį likusi nesumokėta įmoka 2896 Eur turi būti sumokėta iki 2020-03-15 (Sutarties 4.2 punktas), taip pat, fermą su sandėliu, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos iki 2022-05-31 išdėstytas 19500 Eur mokėjimas po 5000 Eur per metus (Sutarties 5.1 punktas). Atsakovas dar turi kreditorinius įsipareigojimus: Luminor Lizingas UAB pagal 2019-10-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), moka kas 6 mėn. po 2350,40 Eur įmokas iki 2024-10-14; „Swedbank“ AB pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), moka įmokas po 165 Eur per mėnesį iki 2024-05-21; kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ pagal 2019-10-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), moka įmokas po 2300 Eur per metus iki 2022-10-10.

Iš viso atsakovas privalo mokėti 1406,40 Eur per mėnesį arba 16876,80 Eur per metus kreditų įmokas bei įsiskolinimus pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, todėl pagal gaunamas pajamas ir turimus kreditorinius įsipareigojimus atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir dėl visiško nuostolių atlyginimo jam atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas E. B. 2020-02-06 teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2018 m. pabaigoje nusipirko fermą iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kuri buvo apaugusi savaime priaugusiais krūmais, medžiais, kai kurie jų buvo prie pat pastato, gadino pastato stogą, buvo pažeisti puvinio, nebuvo galima privažiuoti prie nupirktos fermos. Kadangi norėjo į nupirktą fermą perginti turimus gyvulius, reikėjo sutvarkyti teritoriją. 2019 m. vasario mėnesį buvo nuvykęs į seniūniją , kalbėjo su seniūnu R. V. dėl teritorijos išvalymo. Seniūnas pasakęs, kad jis tą teritoriją žino , teritoriją galima išvalyti, sakė, kad matęs, jog ten yra pažeistų , prie pat pastatų augančių medžių, paaiškino, kad tokių medžių vertės nereikėtų atlyginti. Buvo kreiptasi ir į Nacionalinės žemės tarnybą dėl žemės sklypo prie nupirktų pastatų suformavimo, tačiau dokumentų tvarkymas užtruko. Iš seniūno paaiškinimų, nesuprato, kad reikia vis tiek leidimo medžių kirtimui, net jeigu jų vertės ir nereikia atlyginti. Nurodė, kad medžius prie nupirktos fermos iškirto apie 2019 m. kovo mėnesį, kai 2019-05-08 aplinkos apsaugos pareigūnų buvo surašytas patikinimo aktas nedalyvavo, tuo metu vietoje nukirstų medžių jau nebebuvo, buvo likę tik šakos. Paaiškino, kad teismui pateiktose fotonuotraukose 2020-02-05 yra užfiksuota buvusi padėtis dar iki jam pradedant kirtimus, matomi iškirsti medžiai prie pastato sienos, galimai elektrikų, jis apie tai nežino. Nurodė, kad nupirkus fermas esamą padėtį nufotografavo žmona telefonu, nuotraukos buvo skirtos sau prisiminimui. Nurodo, kad jis nukirsdamas prie fermos buvusius klevus žalos gamtai nepadarė, nes jie buvo pažeisti puvinio, prie pat pastato, gadino pastato stogą, sieną, trukdė privažiuoti prie pastato, jų vertės būtų nereikėję atlyginti.

Ieškovas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, pateiktame atsiliepime į pateiktus atsakovo prieštaravimus nurodė, kad su pateiktais atsakovo prieštaravimais

nesutinka. Nurodė, kad pateiktuose atsakovo prieštaravimuose nurodyta, kad atsakovas E. B. neginčija fakto, kad jis, neturėdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio

seniūnijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, atlikti, nupjovė 6 klevus. Patvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2019-06- 06 įsakymu Nr. 25VĮ-734-(l4.25.2.)

6

jam leista iki 2019-12-31 laikinai naudotis 0,98 ha valstybinės žemės plotų, esančiu (duomenys neskelbtini). Taigi, medžiai valstybinėje žemėje buvo iškirsti 2019 m. gegužės 8 d. (Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-05-08 patikrinimo aktas Nr. PA39-145), o naudotis sklypu buvo leista nuo 2019-06-06 (NŽT Rokiškio skyriaus įsakymas Nr. 25V|-734-( 14.25.2.).

Atsakovas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, nepasirūpino atitinkamu leidimu ir būtent jo veiksmai, neturint aptariamo leidimo, civilinės atsakomybės prasme, sukėlė nustatytą žalą gamtai (žr. LAT2004-03-10, 2004-09-15 ir 2008-11-18 nutartys (civ. byla Nr. 3K-3-131/2004, Nr. 3K-3-47-2/2004 ir Nr. 3K-7- 465/2008).

Atsakovas teigia, kad pastatai bei teritorija aplink pastatus, priėjimas, privažiavimas prie pastatų buvo labai apleisti, augo daug savaime užaugusių krūmų, puvinio pažeistų arba nudžiovusių medžių, kurie kliudė patekti / fermą, kurioje buvo laikomi galvijai, todėl buvo būtina teritorijų aplink pastatus išvalyti ir sutvarkyti ir kad dėl teritorijoje augusių krūmų, puvinio pažeistų bei arti pastatų augančių medžių nukirtimo 2019 m. vasario mėn. kreipėsi į Pandėlio seniūnijos seniūnų R. V., kuris žodžiu paaiškino, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys žemės ūkio paskirties žemėje kurių skersmuo 1,3 m aukštyje daugiau kaip 30 cm. Storesnio diametro medžiai, kurių kamienas ir šaknys pažeisti puvinio ar medžiai augantys arti pastatų gali būti kertami neatlygintinai. Atsakovas suprato, kad medžius, pažeistus puvinio ir augančius arti pastatų kirsti leidžiama neatlygintinai, todėl galvojo, kad jiems nereikalingas ir leidimas kirtimui, todėl į Pandėlio seniūniją dėl leidimo nebesikreipė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Teisės aktais neįtvirtintas žodinis leidimo išdavimas. Iš teismui pateikto Pandėlio seniūnijos 2019-12-18 rašto Nr. 3-214 matyti, kad jei atsakovas būtų kreipęsis į seniūniją dėl leidimo gavimo, tai prieš jį išduodant būtų įvertinta medžių būklė.

Aprašo 4 p. reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų kai saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), o Aprašo 10 p. numatyta, kada krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui leidimo nereikia , tačiau tokių aplinkybių tiriant šį pažeidimą nenustatyta (CPK 185 str.). Be to, Aprašo 5 p. imperatyviai numato, kad šiais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Aprašo 12 p. numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 p.), taip pat, kai įsipareigojama ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (12.3 p.). Sistemiškai aiškinant Aprašo nuostatas darytina išvada, kad saugotinų krūmų iškirtimas neatlyginamas, t.y. taikytini 12.1 p. ir 12.3 p., tik kai prieš tai kompetentingi asmenys įvertina krūmų (medžių) būklę. Aprašo 11 p. numatyta, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nei prieš iškertant klevus, nei po jų iškirtimo, dėl leidimo išdavimo ar medžių būklės įvertinimo kreiptasi nebuvo.

Tai, kad atsakovas nežinojo ar buvo suklaidintas dėl teisės aktų reikalavimų dėl leidimo būtinumo, nėra atsakovo neteisėtus veiksmus pateisinanti ir nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė

Ieškovas supranta, kad atsakovas privalo vykdyti jo nurodytus prisiimtus finansinius įsipareigojimus jo nurodytiems kreditoriams, todėl neprieštarauja, kad žalos atlyginimas būtų išdėstytas dalimis dviejų metų terminui.

Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis, neturėdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, atlikti, nupjovė 6 klevus, kurie augo valstybinėje žemėje, prie jam su žmona E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , kuriuos įsigijo 2018-12-18 pirkimo – pardavimo sutartimi.

9