Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-566-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2A-566-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03902-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Jolita Cirulienė, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas
L. K., A. K.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“
Civilinė byla Nr. 2A-566-153/2013;
pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė;
teisminio proceso Nr. 2-05-3-03902-2012-9;
(S)

procesinio dokumento kategorijos: 44.5.2; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. K. ir A. K. atstovės advokatės J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7038-713/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams L. K. ir A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ prašė priteisti iš atsakovų L. K. ir A. K. solidariai 9275,38 Lt (iš jų 415,83 Lt už sugadintos dujų apskaitos priemonės keitimą) turtinės žalos atlyginimą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad tiekia gamtines dujas į atsakovų nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20431089, sudarytą su atsakove L. K.. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo inspektorė gamtinių dujų vartojimo patikrinimo metu 2011-11-11 nustatė, kad pažeista skaitiklio Nr. 20108072 švininė gamyklinė plomba ir dėl to atsidaro skaičiavimo mechanizmo dangtelis. Žalos nustatymo komisijoje 2011-11-15 buvo nustatyta, kad plombos ir skaitiklis pažeistas. Žala dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo (duomenys neskelbtini), apskaičiuota įvertinus bute įrengtų dujas vartojančių prietaisų galingumą, įskaičius sugadinto dujų skaitiklio pakeitimo išlaidas bei įvertinus per skaičiuojamąjį laikotarpį įmokėtą sumą, ir nustatyta, kad žala sudaro 9275,38 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. su ieškovės reikalavimu priteisti tariamai patirtą 9275,38 Lt turtinę žalą nesutiko, ieškovės ieškinį laiko nepagrįstu, prašė ieškinį atmesti, nes atsakovo manymu, nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Dujos atsakovų butui tiekiamos nuo 2005 m. ir iki 2011-11-11 dujų skaitiklis buvo ne kartą tikrintas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Bute gyvena neįgali atsakovė L. K., atsakovas yra jos sūnus, jis kartais apsistoja pas motiną. 2011-11-11 atvykusi ieškovės darbuotoja nuėmė plombas, apie pažeidimus nieko nesakė, atsakovai su nustatytais pažeidimais nebuvo supažindinti, todėl akto ir nepasirašė; atsakovas skaitiklio negadino. Atsakovo nuomone, pati ieškovė gali būti suinteresuota neteisėtu dujų suvartojimu ir kuo didesniu pažeidimų skaičiaus nustatymu. Apie žalos nustatymo komisijos apskaičiuotą žalą atsakovai sužinojo tik gavę ieškovės 2011-12-06 raštą „Dėl žalos atlyginimo“, kuriame buvo nurodyta apskaičiuota žala – 9275,38 Lt, ir reikalaujama per dvi savaites apmokėti padarytą žalą. Rašte nebuvo nurodyta apie galimybę apskųsti pridėtą 2011-11-15 žalos nustatymo aktą. Žalos nustatymo akte buvo nurodyta, kad aktą galima apskųsti per 10 dienų, kadangi atsakovas raštą gavo tik 2011-12-06, pasibaigus 10 dienų terminui, atsakovas negalėjo pasinaudoti teise ginti savo interesus ne teismine tvarka.

Atsakovė L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, prašymų pateikusi nebuvo.

Atsakovų A. K. ir L. K. atstovė advokatė J. K. į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-04 ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė AB „Lietuvos dujos“ solidariai iš atsakovų L. K. ir A. K. 9 275,38 Lt turtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė AB „Lietuvos dujos“ iš kiekvieno atsakovo 139 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, remdamasis advokatės 2012-09-27 prašymu atidėti 2012-10-01 posėdį, paskyrė nagrinėti bylą 2012-11-14 9.00 val., tą pačią dieną advokatė pateikė dar vieną prašymą dėl bylos nagrinėjimo perskyrimo, teismas perskyrė bylą nagrinėti 2012-11-14 10.30 val., abiem atsakovams ir advokatei apie posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma (101–103 b. l.). Taigi teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant atsakovei L. K. ir atsakovų atstovei advokatei J. K., nes jų neatvykimas į posėdį be priežasties, kai yra tinkamai pranešta, teismui negavus neatvykimą pateisinančių dokumentų, netrukdė teismui bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teismui išėjus į pasitarimų kambarį rašyti sprendimo, advokatė J. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, suteikti galimybę atsakovei L. K. dalyvauti teismo posėdyje ir paaiškinti naujas bylos aplinkybes, taip pat prijungti prie bylos pažymą dėl valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas advokatės prašymo netenkino, bylos nagrinėjimo neatnaujino nenustatęs šiam procesiniam veiksmui atlikti įstatyminio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovai L. K. ir A. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šiame bute buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas KROMSCHRODER BK-G4T Nr. 20108072. Atsakovė L. K. 2005-09-02 prisijungė prie ieškovei priklausančio dujotiekio. Ieškovė dujas tiekė pagal Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20431089, kurią ieškovė ir atsakovas A. K., neprieštaraujant bendraturtei L. K., pasirašė 2010-08-25. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.383, 6.391 str.). Šios sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad vartotojas privalo užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujų prietaisų techninę būklę.

Teismas nustatė, kad ieškovės darbuotoja, tikrindama skaitiklį, rado 2011-11-11 pažeistą plombą, nustačius, kad yra akivaizdus dujų skaitiklio pažeidimas, skaitiklis buvo pakeistas nauju. Inspektorė surašė aktą grįžusi į įmonę, nes baiminosi dėl savo saugumo ir norėjo išvengti konflikto, vartotoja į butą inspektorės neįsileisdavo, patekti į butą pavyko tik 2011-11-11. Iki atlikto tyrimo 2011-11-15 skaitiklis iš dėžės Nr. 34 nebuvo išimtas, niekas jam negalėjo daryti poveikio iki kol buvo atliekama ekspertizė. Atlikus patikrinimą komisija surašė žalos nustatymo aktą Nr. 2012, apskaičiavo žalą. Atsakovams apie akto surašymą buvo žinoma, atsakovai paaiškinimus komisijai pateikė 2011-11-22, tarp šalių vyko derybos (22–25 b. l.), todėl, išnagrinėjus paaiškinimus komisijoje, atsakovams buvo nustatytas terminas skolą apmokėti iki 2011-11-30. Teismas atmetė atsakovo A. K. argumentą, kad jam buvo užkirstas kelias ginti savo teises neteismine tvarka. Teismo vertinimu, atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis būtų siekęs tai daryti po to, kai gavo ieškovės 2011-12-06 išsiųstą žalos aktą. Žalos akto antrame lape aiškiai nurodytas apskundimo terminas – 10 dienų.

Ieškovė žalą apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 176 p. bei sutarties 10 p., pagrindu imant didžiausius dujinių prietaisų galingumus, suvartojamą dujų kiekį per valandą, parą, įvertino šildymo ir nešildymo sezono laikotarpius, paskutinį patikrinimą, atliktą 2010-05-12, todėl komisijos žalos akto 3 punkte nurodė 1 metų pažeidimo terminą; nustatė, kad atsakovai be apskaitos suvartojo 5355 m³ dujų, kurių kaina su PVM 9371,25 Lt. Teismas konstatavo, kad skaičiuodama ieškovei padarytą žalą, ieškovė atsižvelgė į tai, jog vienas iš atsakovų yra neįgalus, kitas bedarbis, todėl naudojo mažesnį koeficientą, išskaitė sumokėtą sumą už dujas už vienus metus, įskaitė išlaidas, susijusias su naujo skaitiklio pakeitimu, įvertino atliktus darbus keičiant skaitiklį, degalus, kitas su pakeitimu susijusias išlaidas, kurios sudarė 415,83 Lt su PVM, taigi nustatė 9275, 38 Lt žalą. Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl kitų išlaidų, kurios susidarė dėl sugadintos dujų matavimo priemonės ELSTER BKMT Nr. 28897990 vertę 225,50 Lt (be PVM), išlaidų dujų matavimo priemonės pakeitimui bei vidaus dujotiekio sandarumo bandymo (102,48 Lt be PVM), kelionės išlaidų (15,68 Lt be PVM), iš viso 343,66 Lt (be PVM), arba 415,83 (su PVM), nes šioms išlaidoms įrodyti ieškovė pateikė Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

Teismas sprendime vadovavosi 2012-09-04 Ekspertizės aktu Nr. 15/12, kuriuo nustatyta, kad dujų tiekėjo plomba, kuria plombuojamas dujų skaitiklio mechanizmas, nepateikta; skaitiklio gamyklinė plomba pažeista – perpjauta pusiau; gamyklinės plombos pažeidimai ir nesant dujų tiekėjo plombos leidžia laisvai nesankcionuotai nuimti skaičiavimo mechanizmą ir paveikti skaitiklio rodmenis.

Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 176 punktą ir 2010-08-25 Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, įtvirtinančias vartotojo pareigą saugiai vartoti dujas, laiku už jas mokėti, saugoti skaitiklį, jo plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus, o sugedus skaitikliui, pažeidus plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus bei skaitiklio eksploatavimo sąlygas, nedelsiant pranešti pardavėjui. Kadangi to nepadarė, teismas nustatė, kad atsakovai pažeidė sutarties sąlygas, jog žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas pripažino atsakovų veiksmus tyčiniais, nes atsakovai neįrodė, kad žalą padarė dėl neatsargumo, taigi teismas atsakovams CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikė. Teismas sutiko su ieškovės prašymu ir priteisė žalą solidariai iš abiejų atsakovų ( CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ieškovės prašymu teismas priteisė iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis) – 278 Lt žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 139 Lt ieškovei, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes atsakovas A. K. yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniais skundais teismo sprendimą skundžia atsakovai L. K. ir A. K., jų atstovė advokatė J. K., kuri prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimą panaikinti visą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos dujos“ valstybei už atsakovams L. K. ir A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą aukštesnės instancijos teisme pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantai su teismo sprendimu nesutiko, laiko jį neteisingu dėl toliau išdėstytų motyvų:

Dėl LR CPK 42 str. 1 d. įtvirtintų teisių pažeidimo

Atsakovė L. K. dalyvavo tikrinant ginčo skaitiklį, kuris vėliau buvo pakeistas nauju ir dėl kurio tariamo sugadinimo ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų, ir ji asmeniškai bendravo su ieškovės darbuotojais, atsakovė norėjo pasinaudoti LR CPK 42 str. 1 d. įtvirtintomis teisėmis ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje bei duoti teismui paaiškinimus. Atsakovė L. K. yra neįgali, o nuo 2012-10-24 jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl pablogėjus sveikatai, ji negalėjo dalyvauti 2012-11-14 10.30 val. paskirtame teismo posėdyje, taigi norėjo, kad teismo posėdis būtų atidėtas, o pagerėjus sveikatos būklei ji galėtų dalyvauti teismo posėdyje ir pasinaudoti visomis jai suteiktomis teisėmis nagrinėjant bylą. Šį atsakovės prašymą teismui turėjo perduoti atsakovės atstovė advokatė J. K., tačiau advokatė dėl užsitęsusio kito teismo posėdžio, kuris vyko tą pačią dieną Kauno miesto apylinkės teisme, civ. byloje Nr. 2-2189-887/2012, nespėjo atvykti į nagrinėjamos bylos teismo posėdį ir apie tai pranešti teismui. Bylą teismas išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei ir atsakovų atstovei advokatei J. K.. Dėl šių priežasčių 2012-11-14 atsakovų atstovė kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis LR CPK 256 str., atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kauno miesto apylinkės teismas šio atsakovų atstovės prašymo netenkino, taip pažeisdamas LR CPK 42 str. 1 d. įtvirtintas atsakovės teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, vadovaudamasi LR CPK 322 str., prašė teismo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2. Dėl faktinių bylos aplinkybių

Atsakovai nesutinka su teismo argumentais, jog jie neįrodė ginčo žalą padarę dėl neatsargumo. Iš teismui pateiktų dokumentų, 2011-11-11 patikrinimo akto, ieškovo darbuotoja E. D. užfiksavo šiuos pažeidimus: švininės skalės plomba pažeista, t. y. ji nelaiko dangtelio, dengiančio skalę, jis atsidarinėja horizontalia kryptimi tiek, kad galima paliesti skalės mechanizmą, tačiau šis dangtelis pagal patikrinimo aktą yra ant skaitiklio, o jau 2011-11-15 dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo akte Nr. 2012 (toliau tekste tyrimo aktas) užfiksuota, kad atidarius dėžę rastas skaitiklis, kurio skaičiavimo mechanizmas buvo nuimtas, įdėtas atskirai į dėžę. Šių aplinkybių teismas nevertino.

Atsakovė L. K. neturėjo galimybės paaiškinti teismui aplinkybių, kuriomis buvo pažeistos minimos dujų skaitiklio plombos.

Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad inspektorė surašė aktą grįžusi į įmonę, kadangi baiminosi dėl savo saugumo ir norėjo išvengti konflikto, nes įvykio dieną 2011-11-11, į atsakovų butą atvykusi ieškovės darbuotoja, patikrinusi skaitiklį, nieko neminėjo, kad yra pažeistos plombos, tikrinimo metu ji viena buvo palikta prie skaitiklio, todėl nebuvo nei dėl ko, nei su kuo konfliktuoti, nes atsakovė yra senyvo amžiaus ir sunkiai judanti moteris. Darbuotoja nenufotografavo ar kitaip neužfiksavo pažeistų plombų atsakovų namuose. Vėliau atvykus ieškovės darbuotojams vyrams pakeisti skaitiklio, jie taip pat nei žodžiu neužsiminė atsakovei apie pažeistas plombas, o jai pasiteiravus, ar nereikės mokėti už jo pakeitimą, net kelis kartus patvirtino, kad mokėti nereikės.

Įvertinus aukščiau minimas įvykio aplinkybės bei taisyklėse ir sutartyje įtvirtintą užmokestį už neteisėtą dujų vartojimą, kuris iš esmės reiškia galimybę nepagrįstai praturtėti tiekėjui, visiškai tikėtina, jog tiekėjas gali būti pats suinteresuotas neteisėtu dujų vartojimu ir kuo didesniu pažeidimų skaičiaus nustatymu.

3. Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių nesilaikymo

Kauno miesto apylinkės teismas, visiškai tenkindamas ieškovės ieškinį, nevertino, kad ieškovė pažeidė taisyklių 169 p., kadangi pažeidimų ir matavimo priemonių tyrimą (techninę ekspertizę) per 20 kalendorinių dienų nuo akto dėl neteisėto dujų vartojimo surašymo neatliko nuo dujų įmonės nepriklausoma Metrologijos tarnybos įgaliota arba akredituota laboratorija, dėl ko nepriklausomas tyrimas nebuvo atliktas.

Ieškovė pažeidė taisyklių 173 p., 175 p. ir nesilaikydama šiuose punktuose įtvirtintų nuostatų, nepaisant, kad atsakovai nesutiko su pažeidimo tyrimo aktu, dėl ko turėjo būti atlikta techninė ekspertizė, jau tą pačią dieną, atsakovai nieko nežinojo apie 2011-11-15 žalos nustatymo aktą Nr. 2012, apie šį aktą sužinojo tik 2011-12-06. Todėl nepagrįstas teismo argumentas dėl vykusių tarp šalių žalos atlyginimo derybų. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad 2011-11-15 pažeidimo tyrimo akte buvo nurodyta, kad „vartotoja pažadėjo atnešti paaiškinimus ketvirtadienį lapkričio 17 d. 10 val.“, nelaukiant net jos paaiškinimų, nedalyvaujant atsakovams, apskaičiavo žalą, kuri už šildomus vos 37 m2 yra net 9275,38 Lt. Teismas ne tik nevertino aukščiau nurodytų taisyklių pažeidimų, bet ir dėl jų nepasisakė.

Ieškovė taip pat pažeidė taisyklių 178 p., nes su žalos nustatymo komisijos sprendimu atsakovai buvo supažindinti tik 2011-12-06, pasibaigus 10 dienų sprendimo apskundimo laikotarpiui, dėl ko atsakovai negalėjo pasinaudoti jiems suteikta teise ginti savo interesus ne teismine tvarka, Kauno miesto apylinkės teismas šį atsakovo argumentą atmetė, nurodydamas, kad žalos akto antrame lape aiškiai nurodytas apskundimo terminas – 10 dienų, nepaisant to, kad 10 dienų apskundimo terminas baidėsi 2011-11-25, o atsakovams apie tai pranešta tik 2011-12-06 raštu.

4. Dėl nuostolių dydžio

Kauno miesto apylinkės teismas nustatydamas žalos dydį netaikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatos, kuri numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

Teismas nevertino ir visiškai tenkino ieškovės ieškinį, pagal kurį atsakovų sunaudotas dujų kiekis per metus yra net apie 13 kartų didesnis už faktiškai sunaudotą dujų kiekį 2010 m. ir 2011 m. Atsakovai per metus sunaudojo tik 420 m³ dujų, o per 2011 m. iki minėto įvykio 2011-11-11 pagal skaitiklio rodmenis sunaudojo 372 m³ dujų. Taigi 2011 m. suvartotas dujų kiekis nesiskiria nuo 2010 m. suvartoto kiekio, ir tai leidžia daryti išvadą, kad skaitiklio rodmenys nebuvo koreguoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad vienas iš atsakovų yra neįgalus, kitas bedarbis, todėl naudojo mažesnį koeficientą, tačiau su šiuo teismo argumentu sutikti negalima, nes ieškovės naudoti koeficientai yra taikomi atsižvelgiant ne į atsakovų turtinę padėtį, o į šildymo ir ne šildymo sezonus, nes netaikant šių koeficientų, pagal ieškovės skaičiavimus, net ne šildymo sezono metu skaičiuojamas dujų kiekis 16 821 m³. Taisyklių 177 p. nustatyta, kad žalos nustatymo komisija gali nustatyti vartotojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir atsakovai pateikė ieškovui paaiškinimus, kuriuose atsakovė nurodė, kad ji yra prastos sveikatos būklės, neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jos materialinė padėtis sunki, ieškovė šių aplinkybių nevertino ir žalos dydžio neperskaičiavo, nes kaip buvo minėta, ieškovė žalos dydį apskaičiavo 2011-11-15, o atsakovai paaiškinimus, kuriuose nurodė savo sunkią materialinę padėtį, ieškovei pateikė tik 2011-11-22.

Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymą bei jų sunkią materialinę padėtį ir tai, kad ieškovė yra stipresnė šalis, nuolatines pajamas gaunanti įmonė, sprendimo įvykdymo ne tik neišdėstė, tačiau dėl šio atsakovo prašymo visiškai nepasisakė, priteistinos žalos sumos nesumažino.

2012-12-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4404-5201 nuspręsta atsakovams teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio sprendimo pagrindu atsakovai yra atleidžiamas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepime į atsakovo A. K. apeliacinį skundą atsakovės L. K. atstovė advokatė J. K. nurodė, kad palaiko advokatės J. K. motyvus, surašytus apeliaciniame skunde atsakovo A. K. vardu dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo ir prašo atsakovo A. K. advokatės J. K. apeliacinį skundą patenkinti jame nurodytu pagrindu.

Atsiliepimas

Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė skundus atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Atsakovų ir jų advokatės veiksmus traktuoti kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis įvertinti pagal LR CPK 95 str. 2 d. Ieškovės nuomone, šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra nebūtinas.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o su atsakovų apeliaciniais skundais ieškovė nesutinka dėl šių motyvų:

Dėl LR CPK 42 str. 1 d. įtvirtintų teisių pažeidimo

Apeliantų teiginiai, kad L. K. norėjo pasinaudoti LR CPK 42 str. 1 d. įtvirtintomis teisėmis ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje bei teismui duoti paaiškinimus, yra nepagrįsti. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios L. K. nei karto teismo posėdžiuose nedalyvavo. Bylos nagrinėjimas dėl įvairių aplinkybių (dažniausiai dėl su atsakovais ar jų advokate susijusių priežasčių) buvo ne kartą atidėtas, tačiau L. K. nei karto nepasistengė atvykti į bylos nagrinėjimą, byloje nėra jokių atsakovės prašymų skirti bylos nagrinėjimą tam tikru laiku, kuomet ji galėtų dalyvauti posėdyje.

Atsakovų advokatė taip pat teikė prioritetą kitoms savo turimoms byloms ar kitiems savo reikalams ir daugumoje paskirtų posėdžių nedalyvavo. Negalėdama dalyvauti teismo posėdyje atsakovų advokatė turėjo galimybę ir privalėjo pateikti atsakovės L. K. prašymą prieš teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės, išdėstytos teismo 2012-12-04 sprendime, puikiai atspindi tiek atsakovų, tiek jų advokatės nerūpestingą požiūrį į savo procesines pareigas bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos kokios nors atsakovų teisės, numatytos LR CPK 42 str. 1 d.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Atsakovai, savo apeliaciniame skunde ginčydami teismo atliktą faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimą, tik pasisako, kad nesutinka su teismo išvadomis, tačiau tokio savo nesutikimo nepagrindžia konkrečiais įrodymais. „Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akte“ (b. l. 13), įrašė pastabą, jog skaitiklio gamyklinė plomba sugadinta, o skalė laisvai nusiima. Su šiuo aktu atsakovė susipažino ir jį pasirašė. Atsakovų kaltinimai, esą ieškovės darbuotojai tikslingai sugadino skaitiklį, kad iš jų galėtų reikalauti žalos atlyginimo, yra absurdiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovės darbuotojai neprivalo atlikti fotofiksacijos nei atlikdami dujų matavimo priemonių patikrinimą, nei jų keitimą, todėl kaltinimai, jog ieškovės darbuotojai to neatliko, yra nepagrįsti ir nereikšmingi. Atsakovų padaryti skaitiklio pažeidimai tokie rimti, kad skaičiavimo mechanizmas net nesilaikė ant skaitiklio, kuomet jis buvo nuimamas.

Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių

Atsakovų argumentai, esą buvo pažeisti tam tikri Taisyklių punktai, yra nepagristi, nes daugumos jų atveju atsakovai nedetalizuoja, kokias konkrečias tų punktų nuostatas ieškovė pažeidė, ir nepateikia savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Ieškovė, tikslingai siekdama sutaupyti atsakovų lėšas, jiems nesutikus su Žalos komisijos išvada per 20 kalendorinių dienų neperdavė pažeisto skaitiklio tyrimui nepriklausomoje laboratorijoje, nes skaitiklio pažeidimai buvo akivaizdūs – sugadinta gamyklinė plomba ir lengvai nusiimantis skaičiavimo mechanizmas – tai vėliau patvirtino bylos nagrinėjimo metu atsakovams primygtinai reikalaujant atliktas skaitiklio tyrimas Lietuvos energetikos instituto (LEI) laboratorijoje.

Skaitiklis buvo įdėtas į dėžę, kuri užplombuota plomba Nr. K000367, ir nebuvo išimtas iš užplombuotos dėžės iki pat tyrimo atlikimo LEI. Taigi, niekas negalėjo padaryti skaitikliui jokio poveikio iki pat tyrimo LEI atlikimo, kurio metu buvo nustatyta, kad skaitiklis pažeistas.

Nepagrįsti atsakovų teiginiai, esą jie nežinojo apie žalos akto surašymą, nedalyvavo jį surašant ir negalėjo pasinaudoti teise jį apskųsti, bei įvykdyti prievolės iki jame nurodyto termino 2012-11-30. Kadangi atsakovai nesutiko su nustatytais pažeidimais, žalos aktas buvo surašytas jiems nedalyvaujant. Ieškovė geranoriškai sutiko priimti atsakovų paaiškinimus, kuriuos jie žadėjo pateikti iki 2012-11-17, tačiau pateikė tik 2012-11-22. Todėl, nors žalos aktas buvo surašytas tą pačią dieną kaip ir žalos nustatymo aktas, jis atsakovams buvo išsiųstas tik gavus ir išnagrinėjus jų žadėtus pateikti paaiškinimus. Visa tai neturėjo įtakos atsakovų galimybėms apmokėti skolą per ieškovės nurodytą terminą, nes žalos akte nurodytas apmokėjimo terminas buvo pakeistas 2012-12-06 lydraštyje nurodytu kitu terminu – per dvi savaites. Atsakovai taip pat galėjo pasinaudoti teise skųsti minėtą aktą akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, nes žalos akte nenurodyta, jog 10 dienų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo akto surašymo datos. Vadovaujantis protingumo principu, nesant nurodyta kitaip, laikytina, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumento gavimo datos.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovė kildina savo reikalavimą iš sutarties (CK 6.245 str. 3 d., 6.246–6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20431089 (toliau – Sutartis) su vartotoja L. K. buvo sudaryta 2011-12-08. Sutarties 4.3 p. (b. 1. 7, 8) nustato pareigą vartotojui užtikrinti tinkamą dujotiekių, dujų skaitiklių, esančių vartotojo valdoje ar prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų neliečiamumą. Si nuostata į sutartį yra perkelta iš Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 121.3 p. Sutarties 4.4 p. numatyta, kad vartotojas, pastebėjęs gedimus ar kitus pažeidimus, turi nedelsdamas pranešti apie tai dujų įmonei. Toks elgesys atitiktų apdairaus, rūpestingo ir protingo elgesio standartą. Atsakovė L. K. ir jos sūnus bendraatsakovis A. K. (su kuriuo buvo sudaryta ankstesnė sutartis (b. 1. 68–72), kaip vartotojai, sutartimi buvo prisiėmę įsipareigojimus saugoti skaitiklį ir plombas nuo pažeidimų, ir laikomi atsakingais už padarytą žalą, nes toks jų elgesys negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu.

Taisyklių nuostatos, perkeltos į Sutartį, faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę. Pakanka nustatyti, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti Taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu (167 p.). Paneigti preziumuojamą kaltę privalo vartotojas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-12-04 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-1296/2000. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis įstatymo nenustatyta (LAT 2005-04-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2005).

Neapskaitinio dujų vartojimo atvejais tiekėjui yra padaroma žala, kuri atlyginama delikto pagrindu. Realų žalos dydį faktiškai nustatyti neįmanoma, o Taisyklėse numatyta tvarka perskaičiuotas sunaudotos energijos kiekis faktiškai turi ir kompensacinę, ir baudos paskirtį. Žala apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 176 punktu, Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties 10 punktu, AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka. Žalos dydis, laikotarpis ir žalos skaičiavimo tvarka išdėstyta 2011-11-15 Žalos nustatymo akte (b. l. 18–19).

Todėl visi atsakovų teiginiai, jog neaišku, kaip ir už ką apskaičiuotas toks žalos dydis, esą, tokio kiekio duju negalėjo sunaudoti, nes patalpų plotas tik 37 kv. m, radiatoriai tik trys, veikia tik viena viryklės kaitvietė, ir panašiai, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės šiuo konkrečiu atveju apskaičiuojant žalą. Vadovaujantis Taisyklių 176 p. ir sutarties 10 punktu, žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal plotą ar kitus parametrus, o pagal dujinių prietaisų galingumą už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo iki pažeidimo nustatymo. Visa tai teismas taip pat nurodė sprendime.

Ieškovė apskaičiuodama žalą taikė žymiai mažesnius koeficientus (0,3 ir 0,02 atitinkamai už šildymo ir nešildymo sezonus), nors vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis galėjo taikyti koeficientą „1“. Be to, kaip teismas nurodė savo 2012-12-04 sprendime, atsakovai neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl neatsargumo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tyčia sugadinus dujų apskaitos priemonę, todėl CK 6.282 str. 3 d. nuostata dėl žalos mažinimo atsakovams netaikytina.

Dėl tų pačių aukščiau minėtų priežasčių teismas taip pat visai pagrįstai nepasisakė dėl žalos sumos mokėjimo išdėstymo per 24 mėn. laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes priešingu atveju būtų toleruojamas atsakovų nesąžiningas elgesys AB „Lietuvos dujos“ atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiant kreditoriaus teisėtą interesą kuo greičiau atgauti patirtus nuostolius už sunaudotas, bet neapmokėtas gamtines dujas.

Apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių procesines ir materialinės teisės normų pažeidimų ir jų neteisingo pritaikymo, nenurodė jokių bylos aplinkybių, įrodymų ar teisinių argumentų, kurie galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pagal LR CPK 328 str. toks sprendimas negali būti panaikintas formaliais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantų atstovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad skundžiamas sprendimas nėra išsamus, ne visi įrodymai yra aptarti ir įvertinti arba yra įvertinti netinkamai, be to, yra padaryti ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normų pažeidimų, neapklausta teismo posėdyje atsakovė L. K.. Tačiau akivaizdu, kad nuo to, ar byla bus nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka, skundžiamas sprendimas netaps išsamesnis. Apeliantas A. K. savo argumentus yra išdėstęs pirmosios instancijos teisme, apeliantė L. K. išdėstė savo paaiškinimą AB „Lietuvos dujos“ raštu, abu apeliantai išdėstė savo motyvus apeliaciniuose skunduose ir nenurodo, ką dar papildomai galėtų reikšmingo paaiškinti žodinio proceso metu, ir to, dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo išdėstyti apeliaciniame skunde. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentacijos matyti, kad juose keliami klausimai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų vertinimu ir procesinių teisės normų aiškinimu, naujų įrodymų šalys nepateikė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra būtinumo.

CPK 42 str. 5 d. pasakyta , kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

CPK 246 str. 2 d. yra nustatyta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jie iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taip pat šioje teisės normoje yra nurodyta, kokie neatvykimo atvejai nėra laikomi svarbiomis priežastimis. Tarp jų kaip nesvarbi neatvykimo priežastis nurodytas ir neatvykimas dėl ligos.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. R., M. N. v. UAB ,,Arteta“, bylos Nr. 3K-3-151/2007, kt.).

Iki teismo posėdžio pradžios pirmosios instancijos teismas negavo atsakovės ar atsakovės atstovės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl ieškovės atstovės prašymu bylą išnagrinėjo iš esmės. Todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą pripažinęs atsakovės L. K. ir atsakovų atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis.

Apeliantų atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas galėjo patenkinti apeliantų atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, ir vėl civilinę bylą nagrinėti iš naujo, kad pagėrėjus sveikatos būklei apeliantė L. K. galėtų dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdį, atsakovų atstovės prašymu derino posėdžio datą ir laiką prie atsakovų atstovės užimtumo kitose bylose, tačiau į teismo posėdį neatvyko nei pati atstovė, nei atsakovė L. K.. Apeliantų atstovės motyvai dėl tariamo atsakovės L. K. sveikatos pagėrėjimo yra visiškai abstraktūs, nes akivaizdu, kad iš anksto numatyti atsakovės L. K. sveikatos būklės ar kada atsakovė galės dalyvauti teismo posėdyje negalima. Taigi įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei, atsakovų atstovei suteikė galimybę teikti įrodymus ir paaiškinimus, t. y. rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 str.) buvo užtikrinti, tačiau jos į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, dėl to darytina išvada, jog atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeista.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesines ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovų atstovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajas, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ir panašiai.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų suinteresuota klastoti byloje pateiktus įrodymus ar tokius veiksmus atliktų ieškovės darbuotojai. Todėl atmestinas apeliantų motyvas, kad ginčo situacija susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl ieškovės darbuotojų atlikto skaitiklio mechanizmo patikrinimo ir tariamo tyčinio plombų pažeidimo (CPK 12, 185 str.).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo skaitiklis buvo atsakovų žinioje, įrengtas atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomame bute (b. l. 36). Remiantis gamtinių dujų pirkimo–pardavimo 2011-12-08 sutartimi Nr. 20431089, atsakovė L. K. (4.3 p.) įpareigota (privalo) užtikrinti dujotiekio ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba jo valdos ribų saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę. Patikrinimo metu konstatuota, kad yra plombų pažeidimų, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė L. K. nevykdė sutarties sąlygų.

Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad ginčo dujų apskaitos prietaisų būklė pasikeitė nuo pažeidimo fakto nustatymo 2011-11-11 momento įdėjus skaitiklio prietaisus į dėžę iki dujų apskaitos prietaisų būklės patikrinimo 2011-11-15 komisijoje (b. l. 13, 15).

Gamtinių dujų vartojimo patikrinimo 2011-11-11 akte (b. l. 13), priešingai, nei nurodė atsakovų atstovė, nėra pažymėta, kad dangtelis yra ant skaitiklio. Akte nurodyta, kad švininė skalės plomba yra pažeista, ji nelaiko dangtelio, dengiančio skalę. Taigi atsakovų atstovės apeliacinių skundų argumentas apie 2011-11-11 akte užfiksuotus mechanizmo ir plombų pažeidimus yra netikslus, todėl nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl skaitiklio pažeidimų, kuriuos nustatė ieškovės darbuotoja.

Apeliantų atstovė akcentuoja, jog atidarius dėžę Nr. 34, rastas skaitiklis, kurio skaičiavimo mechanizmas buvo nuimtas ir įdėtas į dėžę atskirai, ir tai tariamai turėjo reikšmę nustatyto mechanizmo ir plombų sužalojimo faktinių aplinkybių vertinimui, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadas surinktais byloje įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria šioms teismo išvadoms ir konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog skaitiklio skaičiavimo mechanizmas laisvai atsiskiria nuo skaitiklio korpuso nepašalinus gamyklinės plombos, nes nėra dujų tiekėjo plastikinės plombos, o gamyklinė plomba perpjauta skersinėje plokštumoje tarp skaičiavimo mechanizmo tvirtinimo plastmasinio kronšteino ir skaitiklio korpuso metalinio kronšteino skaičiavimo mechanizmui tvirtinti (b. l. 83). Minėti plombų pažeidimai nustatyti eksperto išvadoje, kuri byloje nenuginčyta, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi ekspertizės aktu byloje (CPK 197, 218, 185, 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatyti ekspertizės akte plombų pažeidimai taip pat užfiksuoti 2011-11-11 akte (b. l. 13) ir perduoti ištyrimui, remiantis aktu Nr. 2012 (b. l. 14), kuriame pažymėta, kad dalyvaujant vartotojui 2011-11-11 esama dujų matavimo priemonė nuimta ir įdėta į dėžę Nr. 34, kuri buvo užplombuota vienkartine plomba Nr. 0023521. Šis mechanizmo užplombavimo faktas patvirtintas ieškovės darbuotojų ir atsakovės L. K. parašais. Dujų vartojimo, matavimo priemonės sistemos pažeidimo tyrimo komisijos 2011-11-15 posėdyje dalyvaujant atsakovei L. K. buvo atidaryta dėžė Nr. 34, nurodant (b. l. 15), kad plomba, kuria buvo užplombuota dėžė, nepažeista, atsakovė minėto akto neginčija. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo dokumentu byloje ir konstatuoja, jog ginčo mechanizmas pateiktas komisijai tinkamai užplombuotoje dėžėje, todėl tikėtina, kad nuo skaitiklio nuėmimo momento iki pateikimo komisijai jokio poveikio mechanizmui nebuvo padaryta. Taigi apeliantų atstovės motyvai dėl užplombuoto mechanizmo pokyčių yra neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 str.).

Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių nuostatos faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę, jeigu nustatoma, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu (167 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų būste įrengtas techniškai tvarkingas ir metrologiškai patikrintas dujų apskaitos skaitiklis Nr. 20108072, kuris užplombuotas plomba Nr. 5053435 (b. l. 94). Kolegija sprendžia, kad nesant duomenų, jog vartotojui (atsakovams) buvo perduotas techniškai netvarkingas ir metrologiškai nepatikrintas skaitiklis, ieškovė įrodė savo ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinio reikalavimai pripažinti įrodytais (CPK 178 str.).

Apeliantų atstovė nurodo, kad ieškovės atstovai pažeidė visą eilę Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių (169, 173, 175, 178 p.), dėl to tariamai atsakovai negavo papildomų įrodymų iš nepriklausomų nuo ieškovės įmonių tarnybų ir neteko galimybės skųsti žalos nustatymo komisijos sprendimo. Tačiau su tuo taip pat negalima sutikti, nes kaip nustatyta anksčiau, byloje nėra ginčo, kad atsakovų naudojamas skaitiklio plombos buvo pažeistos ir dėl to atsirado galimybė koreguoti mechanizmo rodmenis. Taigi atsakovai šios aplinkybės byloje neginčijo, tačiau teigė, kad jie (atsakovai) plombų nesugadino, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nesant ginčo dėl padarytų pažeidimų, jų pasekmių skaitiklio mechanizmui, skaitiklio rodmenų tikslumui, nėra pagrindo pripažinti, kad nepriklausomo eksperto tyrimo išvados nustatytų priešingas aplinkybes nei tos, kurių neginčija ir atsakovai. Pažymėtina, kad atsakovai nenurodė nei vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą nepasitikėti esama byloje ekspertizės išvada. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovų nurodyti Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių pažeidimai nebuvo padaryti, todėl šių motyvų nekartoja. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje surinkta pakankami rašytinių įrodymų bylai išspręsti. Įsitikinus, kad atsakovų gyvenamajame bute nuimtas dujų skaitiklis buvo ištirtas, tyrimo išvada, jog plombos pažeidimai atsirado ją išimant ir dėl to turint galimybę koreguoti skaitiklio rodmenis (b. l. 15, 21), sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų ieškovei padarytos žalos faktą.

Žalos nustatymo 2011-11-15 akte Nr. 2012 (b. l. 15) nurodyta, kad atsakovė dalyvavo 2011-11-15 komisijos posėdyje ir pažadėjo pateikti paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų iki 2011-11-17, atsakovai surašė paaiškinimus tik 2011-11-22 (b. l. 22–25), po paaiškinimų surašymo atsakovei 2011-12-06 buvo išsiųstas žalos nustatymo 2011-11-15 aktas (b. l. 21, 18–19). Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovai Žalos nustatymo 2011-11-15 akto Nr. 2012 neskundė, nors galėjo tai padaryti per 10 dienų nuo akto įteikimo dienos, šis ieškovės atstovės argumentas pripažintinas teisingu. Taigi atsakovų atstovės motyvai dėl negalėjimo apskųsti 2011-11-15 akto Nr. 2012 ir atsakovų teisių suvaržymo, nes atsakovai nepadavė skundo AB „Lietuvos dujos“ dėl ieškovės veiksmų, yra nepagrįsti.

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinos ieškovams turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrindė priteistinos turtinės žalos sumą surinkta byloje medžiaga, taip pat ir Žalos nustatymo 2011-11-15 akte Nr. 2012 (b. l. 18–19) padarytais apskaičiavimais, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingi, kadangi nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str., 12 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus motyvais, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 176 punktu, Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties 10 punktu, AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka. Todėl apeliantų atstovės teiginiai, jog neaišku, kaip ir už ką apskaičiuotas toks žalos dydis, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės šiuo konkrečiu atveju apskaičiuojant žalą, nes žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal plotą ar kitus parametrus, o vadovaujantis Taisyklių 176 p. ir sutarties 10 punktu, pagal dujinių prietaisų galingumą už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo iki pažeidimo nustatymo. Visa tai teismas taip pat nurodė sprendime.

Taip pat byloje nėra nuginčyta ieškovės motyvas, kad ieškovė apskaičiuodama žalą (b. l. 18, 1 t.) taikė (žalos nustatymo akto 3.4.p.) žymiai mažesnius koeficientus (0,3 ir 0,02 atitinkamai už šildymo ir nešildymo sezonus), nors vadovaujantis Taisyklių nuostatomis galėjo taikyti koeficientą „1“. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo 2012-12-04 sprendime, atsakovai neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl neatsargumo. Žala, teismo vertinimu, padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tyčia sugadinus dujų apskaitos priemonę, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuostata dėl žalos mažinimo atsakovams netaikoma, nes to nenumato įstatymas (CK 6.282 str. 3 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl žalos dydžio apskaičiavimo, todėl jų nekartoja, vadovaujasi šiomis išvadomis byloje (b. l. 118–122, 1 t.) ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinos iš atsakovų 9 275,38 Lt žalos dydį (CPK 185 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. K. raštu (1 t., b. l. 31–34) pateikė prašymą dėl skolos grąžinimo išdėstymo 24 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovo prašymo teismo sprendime nepasisakė ir jo neapsvarstė. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi apeliaciniu skundu, pripažįsta, jog atsakovų atstovės prašymas dėl skolos išdėstymo gali būti patenkintas iš dalies, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį: L. K. yra senyvo amžiaus, neįgali, pensininkė, atsakovas A. K. yra bedarbis, atsakovai dalinės asmeninės nuosavybės teise valdo 45/100 buto dalis (1 t., b. l. 35, 37–39, 56–58, 110, 113–114), duomenų dėl kito priklausančio atsakovams asmeninės nuosavybės teise turto byloje nėra. Taigi įvertinus iš atsakovų priteistinos žalos sumą, ginčo šalių turtinę padėtį, tai, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu atsakovų, nes ieškovė yra stambi verslininkė, teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos iš atsakovų žalos (9 275,38 Lt) mokėjimas gali būti išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Priteistinos iš atsakovų skolos mokėjimo išdėstymas nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir nesumenkins teismo sprendimo, taip pat nepažeis teisėtų ieškovės interesų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu teismas netinkamai taikė arba pažeidė procesinės ir / ar materialinės teisės normas (CPK 329 straipsnis, 330 straipsnis). Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas jokių procesinės ir / ar materialinės teisės normų pažeidimų nepadarė, jas taikė tinkamai. Ginčijamu sprendimu teismas ginčą išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteista iš atsakovų žalos suma išdėstoma 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

n utaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo nekeisti.

Ieškovei AB „Lietuvos dujos“ iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai priteistą 9 275,38 Lt žalos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Teisėjai Arvydas ŽibasGalina BlaževičJolita Cirulienė