- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- eI-1498-780/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03343-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu prašo priteisti iš atsakovo M. V. 1 533,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2022-09-30.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, kurių pagrindu nustatyta prievolė atsakovui mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ginčo laikotarpiu valdė (naudojosi) nekilnojamojo turto objektą, esantį Lazdijų rajone. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda teisės aktų pagrindu. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“ (LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2018-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.). Konkrečiu atveju, pagrindų dėl kurių atsakovas galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jis būtų atleistas - nėra. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2022-09-30 nėra sumokėjęs 1 533,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog prašymas atmestinas, kaip neteisėto pareiškėjo. Be to, pareiškėja prašyme nepateikė ir nenurodė kokį komunalinių atliekų kiekį iš atsakovo surinko ir sutvarkė. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-180-302/2023 nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo. Šioje nutartyje konstatuota, jog UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo neteisėtai paskirtas ir negalėjo administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Lazdijų rajono savivaldybėje, kadangi vyko teisminiai ginčai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ komunalinių atliekų nerinko ir nevežė. Teismas byloje atkreipė dėmesį, kad niekas nekontroliavo komunalinių atliekų surinkimo, nes UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kontroliavo pats save. Neprižiūrimos paslaugos t. y. komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas nevyko.
Žemesnės instancijos teismas
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017-03-31 įsigaliojusiais Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 (toliau – ir Nauji nuostatai).
Nuostatų 2 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustatė, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusių Naujų nuostatų 6.4. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (6.5. p.). Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (31 p.).
Akivaizdu, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, todėl pareiškėja turi teisę rinkti rinliavą.
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas valdo (naudojasi) nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 227,06 kv. m ploto). Taigi, pagal Nuostatų 3 punktą bei Naujų nuostatų 6.5. punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 1 533,73 Eur įsiskolinimas. Duomenų, kad vietinę rinkliavą būtų sumokėjęs atsakovas nepateikė.
Atsakovas su pareiškėjos prašymu nesutiko, nurodė jog UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo neteisėtai paskirta ir negalėjo administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Lazdijų rajono savivaldybėje, dėl teisminių ginčų UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ komunalinių atliekų nerinko ir nevežė.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Tokią praktiką suformavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog iš vietinės rinkliavos kylantys teisiniai santykiai yra valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, darytina išvada, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo prašymo ją priteisti netenkinti dėl to, kad atsakovas galimai nesinaudoja pareiškėjo paslaugomis. Šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo esmė yra ta, kad atsakovas turi teisę naudotis ir dalyvauti atliekų surinkimo sistemoje, o tai, ar jis šia teise naudojasi, ar ne, nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nenurodė kokį komunalinių atliekų kiekį iš atsakovo surinko ir sutvarkė, neturi įtakos pareiškėjo reikalavimo pagrįstumui.
Atsakovo nurodomoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. vasario 25 d. sudarė papildomą susitarimą dėl 2007 m. rugsėjo 2 d. sudarytos Lazdijų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo sutarties Nr. 146 pakeitimo, kuriame numatyta pavesti atsakovei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ parinkti atliekų surinkėją/vežėją savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje organizuojant komunalinių atliekų surinkimo/vežimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą ir pasirašyti atitinkamą trišalę sutartį, arba laikinai vykdyti mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimą ir vežimą, kol mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų nenuperkama viešojo pirkimo būdu. Byloje buvo nustatyta, jog viešajam pirkime dėl Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos buvo gauti 2 pasiūlymai, kuriuose pasiūlytos kainos viršijo maksimalią pirkimo kainą. Pirkimo procedūros baigtos 2019 m. rugpjūčio 30 d., atmetus tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės kainos. Nors buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimų už mišrių komunalinių atliekų surinkimo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, viršijančių nustatytą viešojo pirkimo maksimalią kainą, sutartis Nr. 535 prieš sudarant 2021 m. vasario 25 d. papildomą susitarimą ir pradedant vykdyti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ paslaugų kaina neatitiko paskelbto ir neįvykusio viešojo pirkimo dokumentuose numatytos maksimalios kainos. Byloje buvo konstatuota, jog Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ neįrodė, jog 2021 m. vasario 25 d. sudarytas papildomas susitarimas su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo buvo ekonomiškai naudingesnis nei kitų tiekėjų, dalyvaujančių viešojo pirkimo procedūrose.
Atkreiptinas dėmesys, jog šioje administracinėje byloje atsakovas nekelia klausimo dėl neproporcingo rinkliavos kainos dydžio ar pan., o iš esmės savo pareigą mokėti rinkliavą neigia dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Lazdijų rajono tarybos 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 5TS-665 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 5TS-60 „Dėl pavedimo vykdyti atliekų tvarkymo funkcijas ir užduotis“ pakeitimo“, pripažino negaliojančiu atsakovių Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. vasario 25 d. sudarytą papildomą susitarimą dėl 2007 m. rugsėjo 2 d. sudarytos Lazdijų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo sutarties Nr. 146 pakeitimo, taikė alternatyvią sankciją ir nustatė, kad papildomas susitarimas galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys jog civilinėje byloje, kuria remiasi atsakovas, buvo sprendžiamas klausimas dėl kilusių pasekmių, susijusių ne su netinkamu paslaugos (atliekų surinkimo) administravimu ar vykdymu, o su viešųjų konkursų nepaskelbimu objektyviai pateisinamu laikotarpiu (konstatuota, jog UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo pavesta laikinai vykdyti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas iki jos nebus nuperkamos viešojo pirkimo būdu, tačiau pastaroji beveik du metus neskelbė viešųjų pirkimų, todėl jai skirti pavedimai vertinti kaip tęstinio, o ne laikinojo pobūdžio), kas galiausiai lėmė, jog buvo viršyta maksimali pirkimo kaina. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši aplinkybė neturi jokios neigiamos įtakos rinkliavos mokėtojams, nes 2020 m. gruodžio 1 d. Lazdijų rajono savivaldybė ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ sudarė mokėjimų už mišrių komunalinių atliekų surinkimo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, viršijančių nustatytą viešojo pirkimo maksimalią kainą, sutartį Nr. 535, pagal kurią Lazdijų rajono savivaldybė įsipareigojo padengti dalį paslaugos kainos, kuri viršija paskaičiuotą maksimalią viešojo pirkimo sutarties kainą.
Taigi, pareiškėjos ir Lazdijų rajono savivaldybės sudarytų susitarimų panaikinimas civilinėje byloje, kaip ir šių susitarimų pasekmės, niekaip nesusiję su rinkliavos mokėtojais ir jų mokamu rinkliavos dydžiu, nes mokėjimai už atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, viršijantys nustatytą viešojo pirkimo maksimalią kainą, buvo vykdomi savivaldybės lėšomis, o ne rinkliavos mokėtojų sąskaita. Kitaip tariant, teismo panaikintas savivaldybės sprendimas ir pripažintas negaliojančiu papildomas susitarimas su atsakovu neturėjo jokios įtakos nei pareiškėjo pareigai mokėti rinkliavą, nei mokėtinos rinkliavos dydžiui.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodytoje byloje nors ir buvo panaikintas Lazdijų rajono tarybos 2021 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 5TS-665 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 5TS-60 „Dėl pavedimo vykdyti atliekų tvarkymo funkcijas ir užduotis“ pakeitimo“ ir pripažintas negaliojančiu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. vasario 25 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl 2007 m. rugsėjo 2 d. sudarytos Lazdijų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo sutarties Nr. 146 pakeitimo, tačiau tuo pačiu buvo nuspręsta, jog papildomas susitarimas galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi, Apeliacinio teismo sprendimo pasekmės taikomos ne nuo sprendimo paskelbimo, o tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tuo tarpu pareiškėjas vietinės rinkliavos nėra sumokėjęs už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 30 d., todėl nurodytoje civilinėje byloje panaikintų sprendimo ir susitarimo teisinės pasekmės galiojo visą laikotarpį, už kurį atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos.
Atsakovas taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ginčo adresu niekas negyveno, nebuvo vykdoma veikla, t. y. tuo adresu negalėjo būti sukurtos buitinės ar kitokios atliekos (elektros, vandens tiekėjų pažymas dėl suvartotų išteklių, ginčo laikotarpiu). Taip pat nepateikė ir duomenų, jog jis būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė savo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1 533,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
Teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4406-422/2020 iš atsakovo buvo priteistas 619,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas už tą patį nekilnojamąjį turtą tik už ankstesnį laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o atsakovo apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-857-552/2021 ir atsakovo argumentai dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo buvo atmesti. Šioje byloje pareiškėja reikalauja priteisti įsiskolinimą už sekantį laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., per kurį nei teisinis reglamentavimas, nei faktinė situacija dėl atsakovo turimo nekilnojamojo turto ir jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepasikeitė, todėl nėra pagrindo analogišką ginčą spręsti kitaip.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 10 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 3,61 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Raimondas Simonavičius.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius (duomenys iš pareiškėjo interneto svetainės). Inter alia (be kita ko) prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėjas taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatą.
Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Pažymėtina, kad aktualiausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
Pareiškėja prašo priteisti išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių priežasčių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. V. pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 1 533,73 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus 73 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.