- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- eI-4406-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00952-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Atsakovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovo M. V. trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai 619,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., taip pat priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašyme nurodė, jog pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (10, 11 punktai), kuriam pavesta apskaičiuoti, parengti ir pateikti rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas, vykdyti rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą (36 punktas). Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad rinkliava sumokama į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime.
Pažymėjo, jog įsigaliojusioje naujoje nuostatų redakcijoje pareiškėjai suteiktos teisės ir pareigos administruoti rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams, atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų rinkliavų išieškojimą išliko. Minėtų nuostatų 34 punkte nustatyta, kad rinkliava sumokama į pranešime apie rinkliavos mokėjimą nurodytą Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą.
Nurodė, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nesumokėjo 719,72 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis Nuostatais, kuriuose įtvirtinta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Nurodė, kad 2017 m. – 2019 m. siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė, tik po bylos iškėlimo sumokėjo dalį mokesčio (100 Eur), dėl to reikalavimas buvo sumažintas. Pažymėjo, jog pagrindų, dėl kurių atsakovas galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jis būtų atleistas, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas M. V. atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, jog jis pasirinko mokėti ir sumokėjo vietinę rinkliavą pagal faktinį surenkamų komunalinių atliekų kiekį (naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo periodiškumą), už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėdamas iš viso 100,00 Eur. Prašė laikyti, kad prievolė įvykdyta, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.
Nurodė, kad jis yra neįgalus nuo vaikystės. Pažymėjo, jog jis nesudarė jokių susitarimų su pareiškėja dėl atsiskaitymo už vietinę rinkliavą, todėl prievolė ją mokėti nekyla, be to, iš pareiškėjos jokių įspėjimų, pretenzijų dėl vietinės rinkliavos nei žodžiu, nei raštu negavo. Atsakovo nuomone, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pasirinktas būdas už vietinę rinkliavą skaičiuoti mokestį pagal turimą nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, neproporcingas jo gaunamai 1 mėnesio šalpos pensijai, kuri sudaro 198,00 Eur. Tvirtino, jog nepagrįstai neleista pasirinkti vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš atsakovo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį arba pagal naudojamo individualaus konteinerio ištuštinimo periodiškumą. Atsakovo nuomone, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų yra Lazdijų rajono savivaldybės funkcija, todėl prašymą teismui dėl vietinės rinkliavos priteisimo turėjo teisę pateikti Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o ne UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014).
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktualios naujos redakcijos, patvirtintos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 (galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-1138 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 30 d.), toliau – ir nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojantys Nuostatai).
Nuostatų 2 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš jų ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustatė, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 27, 30 punktai).
Pagal nuo 2017 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.4 punktą, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.
Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančių Nuostatų 6.5 punktas).
Pagal nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančių Nuostatų 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja vietinės rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Administratorius). Pagal Registro duomenis Administratorius vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančių Nuostatų 25 punktas). Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančių Nuostatų 31 punktas). Administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, Rinkliavos dydžių Rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų Rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, Rinkliavos išieškojimą (nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančių Nuostatų 71 punktas).
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje naujoje Nuostatų redakcijoje (Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 5TS-801) pareiškėjai suteiktos teisės ir pareigos administruoti rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams (8, 9, 10, 28, 58 punktai), atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų rinkliavų išieškojimą (75 punktas) išliko. Minėtų nuostatų 34 punkte nustatyta, kad rinkliava sumokama į pranešime apie rinkliavos mokėjimą nurodytą Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą. Vietinės rinkliavos dydžio nustatymas įtvirtintas Nuostatų IV skyriuje.
Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo byloje pareiškėjo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nesutiko dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo pagal turimo nekilnojamojo turto kriterijų, kuris įtvirtintas Nuostatų 6.5 punkte, tačiau iš esmės pareiškėjos skaičiavimo teisingumo pagal minėtą kriterijų neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į rinkliavos administratorių dėl vietinės rinkliavos mokesčio perskaičiavimo, dėl atsiskaitymo pagal faktinį atliekų kiekį, todėl šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020 pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, darytina išvada, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, kad paslaugomis nesinaudoja.
Administracinėje byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 punktą bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Nuostatų redakcijos 6.5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų, pareiškėjos 2019 m. spalio 29 d. pažymos Nr. 19-R-00004175 matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo pareiškėjai 619,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pagal teisinį reglamentavimą ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos reikalavimas dėl 619,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovas tvirtino, kad apie prašyme nurodytus ir pridėtus įspėjimus jam nebuvo žinoma. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad jie buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs būtent nurodytu adresu, tokį gyvenamosios vietos adresą nurodo ir pats atsakovas teismui tiekiamuose dokumentuose, todėl jo argumentai, kad pareiškėja nesudarė galimybės susipažinti su vietinės rinkliavos mokėjimo dokumentais yra nepagrįsti.
Atsakovo teigimu, išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamųjų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Šį teiginį grindžia 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“ 255.4 punktu, kuriame nustatyta, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamųjų namų ūkio pajamų. Bendrąsias namų ūkio pajamas sudaro visos namų ūkio narių asmeninės pajamos iš samdomojo ar savarankiško darbo, pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos, socialinės išmokos senatvėje, netekus maitintojo, ligos, negalios, nedarbo atveju, stipendijos, piniginės išmokos šeimai, vaikams, su socialine atskirtimi susijusios išmokos, būsto pašalpos, reguliarūs piniginiai pervedimai iš kitų namų ūkių, palūkanos, dividendai. Disponuojamosios namų ūkio pajamos – bendrosios pajamos atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/5118910/Nam%C5%B3+%C5%ABki%C5%B3+pajamos+%5BLT%5D+723.html). Atsakovas pateikė į bylą Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymas apie jam išmokėtą šalpos neįgalumo pensiją už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau teismas neturi kitų duomenų apie visų namų ūkio narių pajamas, todėl pareiškėjo pateiktus paskaičiavimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo sumos vertina kaip neobjektyvius. Be to, pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnį savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: vietinės rinkliavos dydį; vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; vietinės rinkliavos lengvatas; vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Taigi, šio pobūdžio teisiniai santykiai yra reglamentuojami ne atsakovo nurodytu Vyriausybės nutarimu, bet Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pagrindu savivaldybės tarybai suteikta teise priimtais Nuostatais.
Atsakovas teikė teismui prašymą sustabdyti administracinės bylos Nr. eI-4406-422/2020 nagrinėjimą ir ištirti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ Nr. 5TS-801 su pakeitimais (2018 m. gegužės 30 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 5TS-1332 redakcija) teisėtumą, t. y. atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punktui tiek, kiek komunalinių atliekų turėtojui, gaunančiam žemiau absoliutaus skurdo ribos šalpos neįgalumo pensiją, nėra numatyta galimybės vietinę rinkliavą mokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų (255.4 papunktis).
Teismas pažymi, jog norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Minimo straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo bylose reikalaujama, kad pareiškėjo pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui būtų nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, pareiškime turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Konstatuota, jog pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Aptariamame prašyme (pareiškime) neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme. Tokių nuostatų laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016, 2016 m. spalio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1087-520/2018 ir kt.).
Atsakovas prašydamas ištirti Nuostatų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, kiek komunalinių atliekų turėtojui, gaunančiam žemiau absoliutaus skurdo ribos šalpos neįgalumo pensiją, nėra numatyta galimybės vietinę rinkliavą mokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų (255.4 papunktis) nenurodė, koks konkretus Nuostatų punktas (punktai) prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato, dėl to neišdėstė nei faktinių (skunde), nei teisinių (prašyme dėl norminio akto tyrimo) argumentų, nenurodė, kaip pasireiškia minėta neatitiktis (prieštaravimas).
Teismas pažymi, kad atsakovas, teikdamas prašymą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Tokį prašymą nagrinėjantis administracinis teismas (išskyrus išimtinius atvejus, susijusius su būtinybe užtikrinti, kad sprendimas norminėje administracinėje byloje padėtų tinkamai išspręsti individualią bylą, kurią nagrinėjantis teismas nusprendė kreiptis su prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą) neturi teisės savo iniciatyva keisti norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribų (dalyko).
Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis LVAT praktika, teismas daro išvadą, jog atsakovo prašyme nėra išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais atsakovas grindžia savo abejonę dėl norminio akto prieštaravimo nurodytiems aukštesnės teisinės galios aktams nei pagal normų turinį, nei pagal jų reguliavimo apimtį, nei pagal formą, nei pagal nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Atsakovui nenurodžius aiškaus teisinio pagrindo ištirti norminį administracinį aktą, nenurodžius aiškių teisinių argumentų prašymui ištirti norminį administracinį aktą, o apsiribojus tik bendro pobūdžio teiginiais, procesas dėl administracinio akto ištyrimo negali būti pradedamas, kadangi šiuo atveju nėra įmanoma apibrėžti tokio tyrimo dalyko ir ribų, o jų neapibrėžus, tyrimas būtų beprasmis.
Įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog atsakovo prašymas pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą yra grindžiamas ne teisiniais motyvais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsakovas atsiliepime išreiškė abejonę Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 5TS-801 su pakeitimais atitiktimi Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Konkrečiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl netenkintinas atsakovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jo skunde nurodyto teisės akto galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismui nesuteikta teisė pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnį kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, todėl atsakovo pateiktas prašymas dėl viešo intereso gynimo dėl, jo teigimu, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo ir nesąžiningumo negali būti tenkinamas. Pagal ABTĮ 111 straipsnio nuostatas, teismui nustačius proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, nagrinėjant administracinę bylą, apie tai praneština prokurorui. Tačiau konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų apie šalių arba kitų asmenų nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatų.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Raimondas Simonavičius (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai 619,72 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų, 72 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovo M. V. prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.