Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Palink“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2017-04-24 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą su vykdomosiomis bylomis Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-3921-963/2016 dėl 74,97 Eur išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos UAB „Palink“ naudai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-2634-795/2016 dėl 61,07 Eur išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos UAB „Palink“ naudai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2017-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-160-299/2016 dėl 146,63 Eur išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos UAB „Palink“ naudai. Nustatyta, kad J. L. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). 2017-03-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio padėjėja A. S. ir 2017-03-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio padėjėja K. S. nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nustatant, kad vykdant antstolio patvarkymų reikalavimus iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas) „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 29; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 29). Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2017-03-29 ir 2017-03-31 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau- Įstatymas) nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.

2017-03-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta vykdyti išieškojimą, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, iš pareiškėjui priklausančių darbinių pajamų, kitų joms prilygintų išmokų ir trečiųjų asmenų perlaidų. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vykdant išieškojimą atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančių pajamų, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, tačiau CPK 736 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, iš kokios rūšies pajamų gali būti daromos šiame straipsnyje numatyto dydžio išskaitos – tai skolininkui priklausantis darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai. Pažymėtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, kokios lėšos turėtų būti laikomos daviniais, minimais CPK 736 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, kad CPK LI skyriaus normos nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „davinys“ taip pat turėtų būti suprantama kaip tikslinės paskirties pajamos, susijusios su skolininko darbine ar panašaus pobūdžio veikla. Dėl to daviniais CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomos bet kokios skolininko iš kitų asmenų gaunamos piniginės lėšos. Visas trečiųjų asmenų perlaidas į įkalinimo įstaigos sąskaitą prilyginus skolininkui priklausančiam daviniui CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme, yra nepagrįstai išplečiamos minėtos teisės normos taikymo ribos ir sudaromos sąlygos bet kokias iš trečiųjų asmenų skolininko gaunamas pinigines perlaidas kvalifikuoti kaip davinius ir išieškojimą iš šių lėšų vykdyti CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Toks plečiamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas nepagrįstai suvaržytų skolininko teises bei neužtikrintų CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytų skolininko garantijų, kurios draudžia išieškoti iš skolininko piniginių lėšų, kurių dydis neviršija vieno MMA (Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-128-796/2017).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Pareiškėjas prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad iš pareiškėjo būtų išieškotos kokios nors lėšos, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos yra vykdomi išieškojimai iš skolininko, yra galiojantys, nepanaikinti, antstolis, laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdo minėtus vykdomuosius dokumentus.

Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.