- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-311-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00068-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o, jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis:
1.1. siekdamas neteisėtu būdu padėti R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą jos baudžiamosios bylos Nr. 1-163-245/2018 nagrinėjimo teisme metu, 2018 m. gegužės 15 d., apie 09.30 val., Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 18, teisiamojo posėdžio pirmininko būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, būdamas liudytoju davė melagingus parodymus teisme, paaiškindamas, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 19.00 val., policijos pareigūnei R. S. atvykus į auto įvykio vietą, esančią adresu Kėdainių raj. Dotnuva, Tilto g. 41, jai atliekant tarnybines pareigas įvykio vietoje visą laiką buvo greta jos, duodamas šiai buvusiai kolegei patarimus dėl įvykio vietos tyrimo ir iki įvykio vietos tyrimo pabaigos nenutoldamas nuo jos toliau, kaip 5 metrų atstumu.
1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, to paties nusikalstamo sumanymo tikslu, 2020 m. sausio 7 d., apie 09.00 val., Lietuvos Apeliaciniame teisme, esančiame adresu Vilnius, Gedimino g. 40, baudžiamosios bylos Nr. 1-163-245/2018 apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegijos būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, būdamas liudytoju pakartotinai davė melagingus parodymus teisme apie to paties įvykio aplinkybes, paaiškindamas, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 19.00 val., policijos pareigūnei R. S. atvykus į auto įvykio vietą, esančią adresu Kėdainių raj. Dotnuva, Tilto g. 41, jai atliekant tarnybines pareigas įvykio vietoje visą laiką buvo greta jos, duodamas šiai buvusiai kolegei patarimus dėl įvykio vietos tyrimo, tačiau 2020 sausio 29 d. įsiteisėjusiuoju Lietuvos Apeliacinio Teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 dalyje šiomis aplinkybėmis – valstybės tarnautoja R. S. 2017 m birželio 13 d., apie 19.00 val. atvykusi į eismo įvykio vietą, esančią Kėdainių rajone, Dotnuvoje, Tilto g. 41, vykdydama savo tarnybinius įgaliojimus, būdama įvykio vietoje ir jos prieigose tiesiogiai bendravo su avarijos kaltininku L. T., po ko susitarė su juo slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir jį patį (L. T.), kaip įvykio kaltininką, o vykdydama šį susitarimą, įvykio vietoje tyčia nefiksavo įvykio liudytojų, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, parodymų, tyčia nesiėmė jokių priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde S. S. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis (toliau ir – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir priimti nuteistojo S. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra skundžiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Teigiama, kad S. S. jokio nusikaltimo jis nėra padaręs. Nurodoma, kad nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino, jas traktavo S. S. nenaudai, preziumavo tyčią jo veikoje, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-449/2020 nustatytas ir jam palankias aplinkybes, kad nuosprendis nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, kad nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieštaringų duomenų pagrindu S. S. buvo nuteistas.
2.2. Toliau skunde nurodoma, kad buvo pažeistas esminis baudžiamojo proceso principas in dubio pro reo, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, nevertinant duomenų viseto bei neatlikus tinkamos įrodymų analizės, nukrypstant nuo teismų praktikos. Teigiama, kad S. S. nuteistas už melagingų parodymų davimą dviejose teisminėse stadijose, be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte nurodytas klaidingas bylos numeris, kadangi Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamajai bylai buvo suteiktas Nr. 1A-33-449/2020. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, kodėl iš karto po S. S. parodymų davimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kaltinimas nesustabdė jo, tačiau laukė, kol jis padarytą naują nusikalstamą veiką, leisdamas liudyti apeliacinės instancijos teisme. Teigiama, kad tokiu būdu kaltinimas nemanė, jog S. S. veiksmai būtų kuo nors neteisėti. Teisingumo vykdymas, apeliantų manymu, taptų neįmanomas, jeigu liudytojai būtų varžomi tokiu būdu, kaip tai padaryta nagrinėjamu atveju, kadangi tokiu atveju asmenims, šaukiamiems liudytojais, geriau nieko neatsiminti ir jokių parodymų iš viso neteikti.
2.3. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesuteikė pakankamos įrodomosios reikšmės teismų baigiamiesiems procesiniams sprendimams baudžiamojoje byloje, kurioje R. S. buvo pripažinta kalta. Yra cituojamas Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-245/2018 8 puslapis ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-449/2020 11, 14 bei 38 punktai, kuriuose pasisakoma dėl S. S. parodymų. Teigiama, kad jokių prieštaravimų tarp S. S. ir kitų liudytojų parodymų nustatyta nebuvo, o tai, apeliantų manymu, reiškia, kad arba visi liudytojai, įskaitant S. S., davė teisingus parodymus, arba visi jie davė melagingus parodymus. Taip pat nurodoma, kad S. S. parodymai nesukliudė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams priimti baigiamuosius procesinius sprendimus.
2.4. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas preziumuoja ne tik R. S. ir L. T. bendravimą eismo įvykio vietoje, bet iš prieštaringų skundžiamo nuosprendžio motyvų tarsi nustato, jog ir S. S. privalėjo matyti L. T. ir R. S. bei tiesiogiai stebėti jų bendravimą. Toliau nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteista R. S., surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad L. T. nesulaikymo veiksmai įvyko dar iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos automobiliui, o liudytojai matė juos bendraujančius jau po to, kai greitosios pagalbos automobilis išvažinėjo. Nurodoma, kad greitosios pagalbos automobilis įvykio vietoje užtruko ne daugiau nei 3 minutes, o automobilis, kuriuo važiavo liudytojai R. J. ir T. G., tuo metu jau išvažinėjo iš įvykio vietos. Taip pat teigiama, kad visi S. S. parodymai toje dalyje, kurioje jis teigia, kad į įvykio vietą atvyko keliomis minutėmis anksčiau nei greitosios pagalbos automobilis, visuomet buvo nuoseklūs ir tai patvirtina, kad jis negalėjo matyti R. S. ir L. T. bendravimo įvykio vietoje.
2.5. Toliau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad S. S. pats betarpiškai matė, kaip R. S. eismo įvykio vietoje bendravo su eismo įvykio kaltininku L. T.. Apeliantų vertinimu, pašalinus iš kaltinimo šią aplinkybę, jau labiau įvertinus, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai R. S. baudžiamojoje byloje jo parodymais nuosprendžių negrindė, kaitinime nebeliko esminę reikšmę turinčios fakto aplinkybės, todėl skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas ir nelogiškas. Apeliantų manymu, būtent šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo turėjo būti tinkamai teisiškai interpretuotas ir visoje likusioje kaltinimo dalyje, pripažįstant, kad visas kaltinimas nepasitvirtino.
2.6. Apeliantai nurodo S. S. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, susijusius su jo atvykimu į įvykio vietą. Toliau aptaria, pirmosios instancijos teismo veiksmus – policijos automobilio stovėjimo vietos tyrimą, pateikdiant S. S. teismo atspausdintus Google Maps duomenis, tačiau, pasak apeliantų, toks teismo tyrimas yra visiškai netinkamas, kadangi jo metu ignoruojama, jog policijos automobilių buvo mažiausiai du. Apeliantai teigia, kad būtent policijos automobilis ir jo stovėjimo vieta tapo viena iš pagrindinių priežasčių priimti S. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodoma, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analizė yra vienpusiška ir prieštaringa. Nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteista R. S., duomenų aišku, kad policijos automobilis stovėjo už Audi automobilio toje pusėje, nuo kurios S. S. atvyko į įvykio vietą. Tokiu atveju, apeliantų teigimu, turėjo būti neginčijamai nustatyta, kur konkrečiai S. S. pasistatė savo automobilį, kur konkrečiai stovėjo policijos automobilis, kokiu atstumu jo automobilis buvo nuo policijos automobilio, kokiu maršrutu į įvykio vietą jis ėjo ir pan. Teigiama, kad visi nuosprendyje išvardinti liudytojai į įvykio vietą atvyko žymiai anksčiau nei S. S., todėl jie mate ar galėjo matyti, kaip į įvykio vietą atvyko ir per visą įvykio vietą pravažiavo policijos automobilis. Dėl tos priežasties liudytojai, kurie atvyko iš priešingos pusės nei S. S., patvirtino specialiąją tarnybų atvykimo į eismo įvykio vietą eiliškumą. Teigiama, kad pagal nuteistojo atvykimo laiką, lyginant su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, policijos pareigūnų automobilis jau turėjo stovėti ten, kur nurodė patys policijos pareigūnai. Teigiama, kad vienas iš liudytojų nurodė, jog policijos pareigūnai vienu metu buvo dingę iš įvykio vietos. Ši aplinkybė, apeliantų teigimu, patvirtina tai, kad S. S. jų galėjo nematyti ir klaidingai galvoti, jog jie atvyko vėliau, t. y. tuo metu, kuomet jis juos pamatė.
2.7. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas daro keletą esminių klaidų, teigdamas, kad: 1) „S. S. į eismo įvykio vietą atvyko būtent iš tos pusės, kurioje stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis“, kadangi, apeliantų vertinimu, policijos pareigūnų ekipažų buvo ne mažiau nei du, jie atvyko skirtingu metu iš Kėdainių, t. y. iš priešingos pusės nei S. S.; 2) S. S. „vienintelis neva nematė įvykio vietoje policijos pareigūnų, kuomet juos matė kiti asmenys, buvę eismo įvykio vietoje“, kadangi, apeliantų teigimu, toks motyvas yra esminis nukrypimas nuo nuosprendžių R. S. baudžiamojoje byloje, nes Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad jokių esminių prieštaravimų liudytojų, įskaitant S. S., parodymuose nenustatyta; 3) „S. S. iš esmės davė nenuoseklius parodymus visų procesų eigoje – Kauno apylinkės teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme teigdamas, jog matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą jau teigė, kad matė ateinančius, o ne atvažiuojančius policijos pareigūnus iš priešingos pusės nei jis atvyko“, kadangi, apeliantų vertinimu, toks motyvas yra esminis nukrypimas nuo nuosprendžių R. S. baudžiamojoje byloje, be to, savaime suprantama, kad policijos pareigūnai iš Kėdainių neatvyko pėsčiomis, o atvyko skirtingais automobiliais, ne vienu metu, automobilius pasistatė skirtingose vietose ir atėjo pėsčiomis, be to, nuo eismo įvykio bei nuo teismų procesų R. S. byloje praėjo daug laiko.
2.8. Dar nurodoma, kad S. S. liudytoju pirmą kartą buvo apklaustas tik R. S. baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuo eismo įvykio praėjus keleriems metams. Teigiama, kad tik po atitinkamo įrašo socialiniame tinkle, kuriame S. S. išreiškė pilietinę poziciją, jis buvo iškviestas liudyti R. S. baudžiamojoje byloje gynybos iniciatyva.
2.9. Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, kadangi S. S. jokio suinteresuotumo meluoti, jokio prielankumo R. S., kurios nepažinojo, ar L. T., kurio nėra matęs, neturėjo. Nurodoma, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-689/2019.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas tenkinamas
5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju yra prašoma išteisinti S. S., taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, sudarantys pagrindą patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą:
6.1. ištyrė prie apeliacinio skundo pridėtas nuotraukas (2 t., b. l. 92-96) bei S. S. teismo posėdžio metu pateiktas nuotraukas (2 t., b. l. 109-110);
6.2. išklausė S. S. argumentus dėl pateiktų nuotraukų. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 92 esančioje nuotraukoje matyti, kad kairėje kelio pusėje, važiuojant nuo Kėdainių link Šeduvos, yra pėsčiųjų takas, kuris skiriamas nuo važiuojamosios dalies vešliais krūmais. Būtent šiuo taku jis atėjo į įvykio vietą nuo tos vietos, kur pastatė savo automobilį, iki automobilio Opel, kuris buvo apvirtęs, t. y. tolimiausiame taške. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 93 esančioje nuotraukoje matyti eglė, kuri taip pat matosi ir prie automobilio Audi, taip pat matyti, kad šioje vietoje yra krūmai ir išėjimo į kelią toje vietoje, kur buvo eismo įvykis, nėra. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 94 esančioje nuotraukoje matyti vieta, kurioje stovėjo automobilis Audi, matyti, kad toje vietoje didžiausi krūmai ir jokio praėjimo toje vietoje nėra. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 95 esančioje nuotraukoje matyti pėsčiųjų takas. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 96 esančioje nuotraukoje matyti nuotraukos, esančios 2 t., b. l. 95 vaizdas, tačiau joje nubraižyta schema: raudonos spalvos stačiakampis yra automobilis Opel, gulintis ant stogo, mėlynos spalvos stačiakampis yra gaisrinės automobilis, oranžinės spalvos stačiakampis yra automobilis Audi, raudona linija yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriuo jis ėjo iki automobilio Opel, o vyšninės (violetinės) spalvos stačiakampiai – transporto priemonės. Jis parodė, kad 2 t., b. l. 109 (Nr. 1) esančioje nuotraukoje matyti vakarykštis vaizdas, jis nori parodyti, kaip atrodo pėsčiųjų takas, o 2 t., b. l. 110 (Nr. 2) esančioje nuotraukoje matyti, kad nieko nesimato per tankius krūmus.
6.3. taip pat apklausė S. S., kuris parodė, kad nei R. S., nei L. T. nepažinojo ir nematė priežasties meluoti, duoti melagingus parodymus. Paaiškino, kad savo automobilį, lyginant su pėsčiųjų taku, pastatė dešinėje kelio pusėje, šalia pėsčiųjų tako, kadangi pėsčiųjų takas yra dešinėje pusėje ir būtent toje pusėje sustojo. Taip pat paaiškino, kad jis mano, jog visuose teismuose sakė, jos jis atvyko tuo metu, kai atvyko greitoji, parodė, kad jis atvyko ir netrukus atvyko greitoji. Teigia, kad iš R. S. bylos medžiagos matyti, kad greitoji atvyko 19.23 min., kai tuo tarpu policija atvyko 19.07 min. Pasak S. S., jis buvo įsitikinęs, kad policija atvažiavo paskutinė. Teigia, kad jis su R. S. galėjo pradėti bendrauti apytiksliai 19.28 min. Paaiškino, kad jis sakė, jog atvažiavo greitoji ir maždaug po 5 minučių atvažiavo policija, nes buvo taip įsitikinęs. Paaiškino, kad, kai atvyko, policijos nebuvo. Pirma atvyko vienas ekipažas, vėliau – kitas. Paaiškino, kad, kai atėjo, nebuvo nei vieno policijos pareigūno, nematė nei automobilio, nei policijos pareigūno.
7. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos, esančios USB laikmenoje, matyti, kad nuotrauka daryta 2017 m. birželio 13 d., 19.27.49 val. Joje matyti ugniagesiai, apžiūrintys Audi automobilį, toliau – ugniagesių transportas, ugniagesys, policininkas, kiti asmenys.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje
8. Baudžiamoji atsakomybė liudytojui už melagingų parodymų davimą numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje, o būtent: baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Šis nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-222/2019). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kt.), kitas reikšmingas bylai aplinkybes (kaltinamojo kaltumas ir kt.). Melagingi parodymai būtent dėl įrodinėjimo dalyko ir esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti. Melagingi parodymai apie bylai mažiau svarbias aplinkybes, liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausų metu pateikiamos nusikalstamos veikos versijos bei spėliojimai, nesudaro pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei. Be kita ko, melagingi parodymai BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prasme reiškia, kad jie yra visiškai ar iš dalies neatitinkantys tikrovės, ją iškraipantys, arba neigiantys egzistuojančius faktus ir išgalvotų faktų pateikimas.
9. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-245/2018 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d, nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas ir nurodytas bylos Nr. 1-22-245/2019), kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-449/2020, R. S. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (pastebėtina, kad kaltinime netiksliai nurodyta, jog pagal BK 228 straipsnio 1 dalį) iš esmės už tai, kad 2017 m birželio 13 d., apie 19.00 val., atvykusi į eismo įvykio vietą, esančią Kėdainių rajone, Dotnuvoje, Tilto g. 41, iš įvykio situacijos suprasdama, jog įvykyje dalyvavo automobilis „Audi A5“, kuriuo naudojosi L. T., būdama įvykio vietoje ir jos prieigose tiesiogiai bendravo su L. T., įvykio vietoje nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymų, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, nesiėmė jokių priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti, tokiu būdu, netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, sudarė sąlygas įtariamam L. T. tuoj pat pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimo – blaivumo tikrinimo ir nustatymo, jo parodymų fiksavimo, daiktinių įrodymų paėmimo, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą.
10. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad S. S., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad „būdamas liudytoju davė melagingus parodymus teisme nuslėpdamas esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę – R. S. ir avarijos kaltininko L. T. bendravimą įvykio vietoje, paaiškindamas, kad <...> ir, kad R. S. įvykio vietoje su autoavarijos kaltininku, policijos pareigūnu L. T. nebendravo“ ir kad „būdamas liudytoju pakartotinai davė melagingus parodymus teisme apie to paties įvykio aplinkybes nuslėpdamas esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę – R. S. ir avarijos kaltininko L. T. bendravimą įvykio vietoje, paaiškindamas, kad <...> ir, kad R. S. įvykio vietoje su avarijos kaltininku, policijos pareigūnu L. T. nebendravo“. Visgi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš kaltinimo S. S. pašalino aplinkybę, jog jam buvo žinoma apie R. S. ir L. T. pokalbį eismo įvykio vietoje, kadangi ji yra grindžiama tik prielaida, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis, be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog S. S. pats betarpiškai matė, kaip R. S. eismo įvykio vietoje bendravo su eismo įvykio kaltininku L. T..
11. Taigi, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kuri kaltinamajame akte buvo nurodoma, kaip turinti byloje esminę reikšmę. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai būtent apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). Šiuo konkrečiu atveju teismui pašalinus iš kaltinimo aplinkybę, kad S. S. matė R. S. ir L. T. pokalbį eismo įvykio vietoje, nelieka pagrindo S. S. nuteisti dėl melagingų parodymų davimo.
12. Tokia išvada taip pat darytina įvertinus ir kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką – apie 19.00 val., kadangi S. S. nei vienos apklausos metu nenurodė laiko, kada jis atvažiavo į įvykio vietą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmiausia į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, po jų – policija, o po to – greitoji medicinos pagalba. Tokia specialiųjų tarnybų atvykimo seka yra neginčijama, įrodyta tiek liudytojų parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisakys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko 19.23 val. (1 t., b. l. 142), taigi policijos pareigūnai atvyko iki 19.23 val. Iš aptariamų nuosprendžių nustatyta, kad R. S. (policijos pareigūnė) į įvykio vietą atvyko 19.00 val., tuo tarpu S. S. teigia, kad yra nustatyta, jog policijos pareigūnai, įskaitant R. S., atvyko 19.07 val. S. S., apklausiamas 2018 m. gegužės 15 d., apie 09.30 val., Kauno apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis atvyko, kai nukentėjusioji dar buvo apvirtusiame automobilyje, kai dar nebuvo greitosios medicinos pagalbos, pamatė buvusį kolegą Šimkų įvykio vietoje, paaiškino, kad, pareigūnai atvažiavo gal 5 min. bėgyje, kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo pasisveikinti su jais, paaiškino, kad jam R. S. nurodė, jog automobilį vairavusio ir eismo įvykyje dalyvavusio jos kolegos įvykio vietoje nėra. S. S., apklausiamas 2020 m. sausio 7 d., apie 09.00 val., Lietuvos apeliaciniame teisme teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną „Facebook“ patalpino nuotraukas iš įvykio vietos, nuotraukose matyti, kad yra greitoji, ugniagesiai, nukentėjusioji yra traukiama iš automobilio, tačiau policijos pareigūnų dar nebuvo, jie atvažiavo 5 min. bėgyje, sustojo prie kaltininko automobilio, kad, kai pamatė policijos pareigūnus, priėjo prie jų pasisveikinti, parodė, kad atvykęs iš karto padarė nuotraukas. Iš S. S. aptariamos nuotraukos (1 t., b. l. 62, 76) matyti, kad įvykio vietoje yra ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos medikai, o už Audi automobilio stovi policijos automobilis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad R. S. ir D. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-245/2018 parodė, kad automobilį pasistatė prie Audi automobilio. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, kad greitosios atvažiavimas sutapo su jo atvažiavimu, atvykęs ėmė fotografuoti, policiją pamatė ateinant prie nukentėjusiosios automobilio. Taigi jis nuosekliai teigė, kad nuotraukas padarė atvažiavęs, o iš minėtos nuotraukos matyti, kad policijos automobilis jau buvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad policijos pareigūnai, t. y. R. S. ekipažas, į įvykio vietą atvyko anksčiau nei S. S.. Visgi, įvertinus tai, kad, nors minėtoje nuotraukoje matyti policijos automobilis, stovintis už Audi automobilio, tačiau S. S. teigiant, kad tuo metu policijos dar nebuvo, tai laikytina jo įvykio vietos aplinkybių vertinimu, už kurį negali kilti baudžiamoji atsakomybė. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S., apklausiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-245/2018 (tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) davė nuoseklius parodymus, tačiau nagrinėjant bylą, kurioje jis buvo kaltinamasis, jis davė parodymus nevisiškai sutampančius su duotais byloje, kurioje jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, visgi pastebėtina, kad nagrinėjant bylą, kurioje jis yra kaltinamasis, jis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, todėl parodymai, kuriuos jis davė kaip kaltinamasis ir kurių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, negali turėti esminės reikšmės priimant vienokį ar kitokį nuosprendį.
13. Svarbu ir tai, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nurodė, kad liudytojo S. S. parodymai, jog įvykio vietos apžiūros metu R. S. pasakė, kad avarijoje dalyvavęs „Audi“ automobilis yra jos kolegos ir kad šio asmens įvykio vietoje nėra, kad jis buvo įvykio vietoje su R. S. visada kartu ir nematė, kad kas nors įvykio vietoje parodytų „Audi“ vairavusį asmenį, ir jis pats įtartino asmens nematė, nepaneigia kitų liudytojų parodymų, kadangi pastarasis taip pat parodė, kad įvykio vietoje R. S. bendravo su žmonėmis, tačiau jis jų pokalbių negirdėjo. O tai parodo, Kauno apygardos teismo vertinimu, kad jis, negirdėdamas pokalbių, nežinodamas jų turinio, negali objektyviai parodyti, koks pokalbių turinys buvo. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, apklausęs liudytojus, įskaitant S. S., jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nenustatė ir nors, įvertinęs S. S. abiejų instancijų teismuose duotus parodymus, konstatavo, kad liudytojo parodymai prieštarauja kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui, tačiau nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog S. S. parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais, nėra pagrindas spręsti dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo išvadai, jog S. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymis – veika, kadangi pirmosios instancijos teismas pašalino ir kaltinimo esminę reikšmę turinčią aplinkybę, o aplinkybės, pagal kurias buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nelaikytinos esminę reikšmę turinčiomis. Tokia išvada darytina, be kita ko, įvertinus ir tai, kad šiomis S. S. nurodytomis aplinkybėmis nei Kauno apygardos teismo, nei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai nebuvo grindžiami. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl S. S. atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl kitų jo nurodytų aplinkybių, kurios neturėjo esminės reikšmės priimant procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-245/2018 (1-22-245/2019) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas ir yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių, į kitus apeliacinio skundo argumentus neturi pagrindo atsakyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti S. S., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.