Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio 228 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. S., būdama statutine valstybės tarnautoja - dirbdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, vykdydama 2017-01- 12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdama pagal kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka priimti, registruoti ir nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, pradėti ikiteisminius tyrimus; gavus pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos; pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakant už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą; pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose; užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, patruliuoti; pagal kompetenciją vykdyti pasislėpusių įtariamųjų, kitų asmenų paiešką; pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to Lietuvos policija, valstybė ir fizinis asmuo-I. S. patyrė didelę žalą, t. y. 2017 m birželio 13 d., būdama grupės (6089) vyresniąja, dirbdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Š., pagal gautą budėtojo nurodymą, apie 19 val. nuvyko į autoavarijos vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matydama autoavarijoje dalyvavusį kolegos L. T. naudojamą automobilį „Audi A5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kitame apvirtusiame automobilyje sunkiai sužalotą jos vairuotoją I. S., iš įvykio situacijos suprasdama, jog įvykyje dalyvavo automobilis „Audi A5„ kuriuo naudojosi L. T., būdama įvykio vietoje ir jos prieigose tiesiogiai bendravo su L. T., įvykio vietoje nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymų, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, nesiėmė jokių priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti. Tokiu būdu netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, sudarė sąlygas įtariamam L. T. tuoj pat pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimą-blaivumo tikrinimą ir nustatymą, jo parodymų fiksavimą, daiktinių įrodymų paėmimą, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas L. T. (neįspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str., 235 str.) parodė, kad kaltinamoji R. S. yra buvusi jo bendradarbė. Avarijos Dotnuvoje aplinkybių gerai atsiminti negali, kadangi patyrė galvos traumą, gydosi, tačiau prisimena, kad avarijos vietoje R. S. tikrai nematė, po įvykio 24 valandas su pastarąja ir kolega D. Š. taip pat nebendravo. Apie tai, kad jis iš karto po eismo įvykio buvo atvykęs prie Kėdainių r. PK ir ten bendravo su dviem policijos pareigūnais, neatsimena, tačiau iš parodytos vaizdo medžiagos jis suvokė, jog toks faktas buvo. Tačiau jis negalėjęs pasakyti savo dviem kolegoms, kad jį iš įvykio vietos paleido R. S., kadangi nepamenantis, kad būtų pastarąją sutikęs įvykio vietoje ir bendravęs. Jis atsimenantis, kad iš įvykio vietos buvo nuėjęs į kažkokį kiemą, o iš ten 1-2 km, iš kur jį nuvežė jo sužadėtinė.

Liudytojas D. Š. (neįspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str., 235 str.) parodė, kad jis yra atleistas iš darbo policijoje ir tai yra susiję su nagrinėjama byla. Dėl jo atleidimo iš darbo tebevyksta teisminiai procesai. Būdamas eismo įvykio vietoje jis atpažino avariją patyrusį savo kolegos L. T. automobilį, tačiau, ar jį atpažino kartu su juo dirbusi įvykio vietoje kaltinamoji R. S., nežinantis, nes su pastarąja tuo klausimu nebendravęs. Tiek jis, tiek jo bendradarbiai suvokė, kad „..L. iš šios situacijos tikrai nėra šansų išsisukti, o, kad jis pabėgo, tai nusprendėm-pats durnas“. Jis nežinojo, kad eismo įvykyje dalyvavus policijos pareigūnui, būtina pranešti budinčiajam. Tačiau jis įsivaizdavo, kad R. S. pranešė nustatyta tvarka Kauno apskrities VPK budinčiajam, nes ji bendravo su Kauno kelių policija, Kauno medikais.

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti socialiniuose tinkluose paskelbti komentarai po 2017-06-13 įvykusios avarijos, kurių didžioji dalis neigiami, menkinantys Lietuvos policijos prestižą (1 t. 134-152 b. l. ).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. S., būdama statutine valstybės tarnautoja, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to Lietuvos policija, valstybė ir fizinis asmuo - I. S. patyrė didelę žalą.

Kaltinamosios R. S. parodymai, kad ji šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jie paneigi aukščiau išdėstytais įrodymais. Nėra pagrindo netikėti liudytojų R. J., T. G., R. S., kurie parodė, jog R. S. kartu su vienu iš gaisrininkų buvo nuėjęs į kiemus ir parodė "Audi" vairavusį vaikiną, o atvykus policijos darbuotojams, pareigūnei pasakė, kad matė, kas "Audi" vairavo, pasakojo, kaip jie kelyje buvo lenkiami ir parodė tą vairuotoją, kuris tuo metu buvo priėjęs prie automobilio "Audi". Pareigūnė užsirašiusi R. J. duomenis nuėjo. Matė, kaip "Audi" vairuotojas bendravo su ta pačia policininke, kuri užsirašinėjo R. J. duomenis. Prieš išvažiuojant iš avarijos vietos matė, kaip "Audi" vairuotojas buvo priėjęs prie policijos pareigūnų, kurie stovėjo prie sustojusio autobuso nuo Kėdainių pusės. Ten stovėjo ta pati pareigūnė mergina ir dar kitas pareigūnas. Liudytoja J. K. parodė, kad matė, kad vaikinas su gobtuvu, apie kurį kalbėjo įvykio vietoje buvę asmenys, vairavo „Audi“ automobilį ir jis buvo užėjęs į jos namų kiemą. Liudytoja I. L. parodė, kad jaunuoliai, buvę šalia jos, rodė į jaunuolį su kapišonu, sakydami, kad tai jis vairavo tą kitą automobilį. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie kalbėjosi su policininke mergina. Tą vakarą ją apklausė mergina policininkė, bet ji visiškai nieko neklausinėjo, ar ji matė automobilio, dalyvavusio įvykyje, vairuotoją. Liudytojas T. G. atpažino avarijos vietoje dirbusią ir su "Audi" vairuotoju bendravusią pareigūnę R. S.. Liudytojų R. K. parodymais nepažįstamas vyriškis slėpėsi jo namo kieme, pabėgo iš avarijos vietos. Liudytojai V. B., R. M. parodė, kad L. T. jiems pasisakė, kad jį tyrėja R. S. paleido iš įvykio vietos. Liudytoju apklaustas K. G. parodė, kad iš pareigūno R. M. sužinojo, jog avarijos vakarą, šis kalbėjosi su L. T., kuris buvo atvykęs į komisariato aikštelę ir L. šiam sakė, kad iš avarijos vietos jam liepė dingti "opergrupė", konkrečiai R. S.. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamoji R. S. įvykio vietos apžiūros metu nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymų, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, betarpiškai kalbėjosi su L. T., kurį minėti liudytojai nurodė pastarajai kaip asmenį, dalyvavusį eismo įvykyje. Todėl kaltinamosios R. S. parodymais, kad įvykio vietoje ji L. T. nematė ir nebendravo, vertinami kaip gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami.

Liudytojo S. S. parodymai, kad įvykio vietos apžiūros metu kaltinamoji R. S. pasakė, kad avarijoje dalyvavęs „Audi“ automobilis yra jos kolegos ir kad šio asmens įvykio vietoje nėra, kad jis buvo įvykio vietoje su R. S. visada kartu ir nematė, kad kas nors įvykio vietoje parodytų „Audi“ vairavusį asmenį, ir jis pats įtartino asmens nematė, nepaneigia aukščiau aptartų liudytojų parodymų, kadangi pastarasis taip pat parodė, kad įvykio vietoje R. S. bendravo su žmonėmis, jų pokalbių negirdėjo. Tai parodo, kad jis negirdėdamas pokalbių, nežinodamas jų turinio, negali objektyviai parodyti, koks pokalbių turinys buvo. Liudytojas L. T. apklaustas, būdamas neįspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str., 235 str. L. T. parodė, kad avarijos metu jis patyrė galvos traumą ir avarijos Dotnuvoje aplinkybių gerai atsiminti negali. Apie tai, kad jis iš karto po eismo įvykio buvo atvykęs prie Kėdainių r. PK ir ten bendravo su dviem policijos pareigūnais, neatsimena, tačiau iš parodytos vaizdo medžiagos jis suvokė, jog toks faktas buvo. Tačiau atsimenantis, kad avarijos vietoje R. S. tikrai nematė, po įvykio 24 valandas su pastarąja ir kolega D. Š. taip pat nebendravo. Jis negalėjęs pasakyti savo dviem kolegoms, kad jį iš įvykio vietos paleido R. S., kadangi nepamenantis, kad būtų pastarąją sutikęs įvykio vietoje ir bendravęs. Tačiau iš aukščiau aptartų liudytojų V. B., R. M. parodymų matyti, kad buvo priešingai ir šiuos L. T. parodymus paneigė. Todėl jie atmetami kaip nepagrįsti, duoti siekiant suklaidinti teismą. Tačiau L. T. neteigė, kad jis, tardamasis dėl įvykusios avarijos su kolegomis V. B. ir R. M., pastariesiems nesakęs, jog R. S. leido jam pasišalinti iš įvykio vietos, o tik abejojantis, ar taip galėjo pasakyti. Kaltinamoji R. S. paneigė šiuos liudytojo L. T. parodymus. L. T. buvo suinteresuotas išvengti atsakomybės, tačiau iš užfiksuotų pastarojo susitikimo su V. B. ir R. M. prie Kėdainių policijos komisariato duomenų matyti, kad iniciatorius šio susitikimo buvo L. T.. Susitikimo tikslas –gauti patarimų, kaip išspręsti atsiradusią problemą, tai yra, jie bendravo draugiškai. Todėl L. T. nebuvo jokio pagrindo ir tikslo meluoti savo draugams bendradarbiams. Kaltinamosios R. S. elgesys, grįžus į policijos komisariatą, tai tik patvirtina, kadangi ji įrašė žurnale minėtus neteisingus duomenis apie L. T..

Kaltinamoji R. S. nesiėmė teisėtų priemonių, kurių kaip Reagavimo skyriaus tyrėja, vykdydama 2017-01- 12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdama pagal kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka imtis privalomų taikyti priemonių, kad tuoj pat būtų patikrintas L. T. blaivumas, paimti daiktiniai įrodymai ir atlikti kiti neatidėliotini tyrimo veiksmai, o tai sąlygojo L. T. pasišalinti iš įvykio vietos, išvengti blaivumo patikrinimo, surasti kitą asmenį, kuris už jį bandė prisiimti kaltę ir taip buvo apsunkintas nusikaltimo ištyrimas. Kaltinamoji R. S. turėjo realias galimybes imtis priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti, tačiau ji minėtų veiksmų net nebandė imtis. Tokiu būdu kaltinamoji R. S. netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, sudarė sąlygas įtariamam L. T. tuoj pat pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimą-blaivumo tikrinimą ir nustatymą, jo parodymų fiksavimą, daiktinių įrodymų paėmimą, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą, o tai parodo, kad ji atliko nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), objektyviosios pusės veiksmus, kuriuos ji tęsė ir vėliau, tai yra, grįžusi į darbo vietą, surašydama tarnybinę ataskaitą dėl auto įvykio, sąmoningai surašė neteisingus duomenis apie tai, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, kad avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta bei neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų apie tai, kad avariją sukėlė policijos pareigūnas L. T., vairuodamas jam priklausantį automobilį ir taip tinkamai neatlikdama savo pareigų ir įgaliojimų, apsunkino pirminį avarijos aplinkybių tyrimą, pažeidė nusikalstamos veikos aprašyme išvardintus norminius aktus. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. Netinkamas savo pareigų atlikimas - tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai efektyvus savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2014). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus, kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-895/2016). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pavyzdžiui, dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

LR BK 229 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. LR BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla: valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neatlikimu savo pareigų arba jų netinkamu atlikimu; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-677/2015).

Iš išdėstytų aukščiau įrodymų matyti, kad kaltinamojo R. S. savo veiksmais - netinkamu pareigų atlikimu iškraipė valstybės institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, taip pat, kitam asmeniui -įtariamam kolegai L. T. išvengti gręsiančio baudžiamojo persekiojimo ir teisinių pasekmių, sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą ir nukentėjusių asmenų bei visuomenės pasipiktinimą ir tokiais, griaunančiais visuomenės pasitikėjimą policijos sistema veiksmais, padarė didelės neturtinės žalos fiziniam asmeniui - pačiai nukentėjusiajai I. S., pasireiškusią asmens Konstitucinių garantijų pažeidimu, jos, kaip nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, netinkamai atliekančio savo pareigas valstybės tarnautojo įskaudinimu, dideliais dvasiniais išgyvenimais dėl visos įvykio situacijos ir galimybės nustatyti tikrąsias auto įvykio aplinkybes bei pasiekti teisingumą, taip pat didelės žalos padarė ir juridiniam asmeniui - Lietuvos policijai, tuo pačiu ir valstybei.

Teismų praktikoje šios kategorijos bylose pažymima, kad kartu su turtine žala paprastai padaroma ir neturtinio pobūdžio žala - tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Daug sunkiau nustatyti žalą ir įvertinti jos dydį tais atvejais, kai tarnybos pareigų neatlikimu padaroma ne turtinė ar fizinė, o moralinė, politinė, organizacinė žala. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms padaryta žala, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013; 2K-100/2014). Nukentėjusioji I. S. parodė, kad dėl kaltinamosios R. S. veiksmų, tinkamai neatliktų tarnybinių pareigų, tai yra, avariją sukėlusio asmens L. T. nesulaikymo, paleidimą iš įvykio vietos, dėl ko nebuvo patikrintas pastarojo blaivumas, kitų privalomų veiksmų neatlikimo, nebuvo laiku ir tinkamai apgintos jos kaip avariją patyrusio nukentėjusiojo asmens teisės. Dėl to ji patyrė papildomą, tai yra, ne tik dėl avariją sukėlusio L. T. veiksmų, bet ir policijos pareigūnės - kaltinamosios R. S. nusikalstamų veiksmų, didelę žalą, kadangi dėl R. S. nusikalstamų veiksmų liko nenustatytos svarbios avarijos aplinkybės, užtruko įvykio ištyrimas, dėl to patyrė išgyvenimus ir materialinių išlaidų įrodinėdama tiesą, samdant advokatus, reikėjo gaižti laiką, kuriuo metu galėjo dirbti, gauti pajamų. Šios pasekmės neišnyko iki šiol. Kaltinamoji R. S. atlikdama jai priklausančias atlikti pareigas, pažeidė aukščiau paminėtus norminių aktų nuostatas ir dėl to kilo aprašytos pasekmės, kurios vertinamos kaip didelė žala. R. S. elgesys vertintinas, kaip aplaidus, nerūpestingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, tai yra, kaip netinkamas savo pareigų atlikimas. Todėl tarp kaltinamosios R. S. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Kaltinamosios R. S. veika laikytina padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, kadangi ji nenumatė, jog dėl jos neveikimo gali atsirasti išvardinti padariniai, tačiau pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. R. S. savo pareigų atlikimui turėjo visas reikiamas priemones, tai yra, dirbo ne viena, o kartu su turinčiu didelę darbo praktiką pareigūnu D. Š., turėjo galimybę laiku pranešti operatyviniam budinčiajam apie tai, kad autoįvykyje dalyvavo automobilis, kuriuo naudojasi policijos pareigūnas, o tuo privalomai pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-03-01 nurodymo Nr. 5-N-2 1.1 p. nuostatas būtų įtrauktas į minėto įvykio aplinkybių tyrimą Kauno apskrities VPK operatyvinis budintysis pagal jam priskirtas funkcijas. R. S. grįžusi į darbo vietą, surašydama tarnybinę ataskaitą dėl auto įvykio, sąmoningai surašė neteisingus duomenis apie tai, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, kad avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta. Kaltinamoji parodė, kad įvykio dieną nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl to, kad iš gydytojų negavo tikslių duomenų apie kilusias pasekmes - nukentėjusiosios sužalojimo laipsnį. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas surinkus patikimus duomenis jam pradėti, tačiau galimas ir papildomas duomenų patikslinimas (BPK 166, 168 straipsniai). Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda kilus jame nurodytoms pasekmėms. Kaltinamosios R. S. parodymai, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, paneigti aukščiau aptartais įrodymais, tačiau lieka nenustatyta priežastis, kodėl tokius neteisingus duomenis nurodė, tai yra, ar vykdydama susitarimą su L. T. taip pastarajam padėti išvengti atsakomybės, ar pateisinti savo veiksmų aplaidumą, kad ji neužtikrino pastarojo sulaikymo, ar dar kitos priežastys. Taip pat nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji R. S. ir kitus aukščiau aprašytoje nusikalstamoje veikoje išdėstytus veiksmus, tai yra, nefiksavo liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymų, nesiėmė jokių priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas ir taip pastarajam sudarė sąlygas pasišalinti iš įvykio vietos, atliko tyčia, kadangi nėra žinomas pastarosios ir L. T. pokalbio turinys įvykio vietoje ar ir už jos ribų, tai yra, ar jie susitarė, kad kaltinamoji leidžia pastarajam pasišalinti iš įvykio vietos tam, kad pastarasis išvengtų atsakomybės, patikrinimų, ar pastarasis savavališkai pasišalino be kaltinamosios leidimo, R. S. laiku nesiėmus visų reikiamų priemonių, kad pirmiausia reikia patikrinti darbo kolegos, kuriuo automobilis dalyvavo eismo įvykyje, blaivumą ir taip tinkamai atlikti jai pavestas pareigas. Teismas vertina ir susidariusią situaciją, kilus dideliam eismo įvykiui, kuriuo buvo sutrikdytas eismas, susidarė didelio transporto grūstis bei kaltinamosios nedidelę darbo patirtį. Taip pat, ar nepranešė operatyviniam budinčiajam dėl to, kad padėti išvengti L. T. atsakomybės, ar dėl aplaidumo. Objektyviai kaltinamoji R. S. vien pagal įvykio vietoje buvusių asmenų paaiškinimus neturėjo galimybės suprasti, kad avarijos kaltininkas yra L. T., kadangi šiai aplinkybei nustatyti reikalingas išsamus ikiteisminis tyrimas. Be to, ji informavo savo tiesioginį viršininką apie tai, kad įvykyje yra automobilis, kuriuo važinėja pareigūnas L. T.. Todėl teismas negali vadovautis prielaidomis ir konstatuoti, kad R. S. išvardintus veiksmus atliko tyčia ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tačiau R. S. privalėjo užfiksuoti įvykio liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymus, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, imtis priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti, išvengti patikrinimų, įrodymų slėpimo. Grįžusi į darbo vietą, surašydama tarnybinę ataskaitą dėl auto įvykio, sąmoningai įrašiusi neteisingus duomenis apie tai, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, kad avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta, neinformuodama operatyvaus padalinio budinčiojo apie tai, kad avariją galimai sukėlė policijos pareigūnas L. T., vairuodamas jam priklausantį automobilį, ji tinkamai neatliko savo pareigų ir įgaliojimų, apsunkino pirminį avarijos aplinkybių tyrimą, dėl to kilo minėti padariniai. Tokiu būdu netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, sudarė sąlygas įtariamam L. T. tuoj pat pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimą - blaivumo tikrinimą ir nustatymą, jo parodymų fiksavimą, daiktinių įrodymų paėmimą, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamosios R. S. veika perkvalifikuojama pagal LR BK 229 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamąjį R. S. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas charakterizuoja labai gera (2 t. 141 b. l.).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamoji R. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgiama į nusikaltimo – pobūdį, kad juo sukeltas neigiamas rezonansas visuomenėje. Nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. R. S. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebuvo bausta. Darbovietėje charakterizuojama labai gerai. Todėl skirtina bauda, o jos dydis žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

Nukentėjusioji I. S. prašė priteisti jai patirtas proceso išlaidas 3859,9 Eur advokatų paslaugoms apmokėti ir kelionės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji I. S. patyrė išlaidų, kurios susijusios su bylos, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja, nagrinėjimu, todėl, vadovaujantis BPK 104, 105, 106 str. 2 d., pripažintino proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. S.. Sunaudoto benzino kelionei iš Kėdainių miesto į Kauno miestą ir atgal išlaidos paskaičiuotos pagal nuvažiuotą atstumą, automobilio variklio 1197 cm³ sunaudojimo normą, benzino kainą ir jos viso sudaro 43,7 Eur. Nukentėjusiosios I. S. patirtos išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti mažintinos, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties ( 4 tomai), jos atstovai dalyvavo tik šešiuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo teikiamas prašymas pripažinti nukentėjusiąją I. S. civiline ieškove, žinant, kad į bylos nagrinėjimą įstojo įrodymų tyrimo stadijoje ir tokie prašymai negali būti priimti ir nagrinėjami, tai yra, šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu šioje byloje, todėl jos mažintinos per pusę – 1929,95 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti R. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje ir nubausti 128 MGL (4820,48 Eur) bauda.

Įpareigoti R. S. paskirtą baudą sumokėti per dvejus metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. S. I. S. naudai 1973,65 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles – 4 vnt. (1 t. 88,133 b. l.) palikti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.