- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- e2-81-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01317-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- L. L.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova, Arūnas Kučinskas
- Kategorijos
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. M., S. M. (S. M.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei L. L. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. M., S. M. (S. M.), A. A., išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. K. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geobiuras“ 2021 m. gegužės 11 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinių matavimų) planą (pasiūlymą), kuriame bendra riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta taškais posūkio taškais (duomenys neskelbtini); 2) leisti ieškovei atlikti pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir įteisinti pastato rekonstrukcijos rezultatus be atsakovės L. L. sutikimo. Nurodo, kad:
1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2). Sklypas 1 pietvakarinėje pusėje ribojasi su Sklypu 2.
1.2. Tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas, kuriame L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) įpareigoti R. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pagalbinio ūkio paskirties pastato – be gyvenamųjų patalpų dalį, esančią ieškovės Sklype 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), iki bendros žemės sklypų ribos tokiu būdu, kad Sklype 1 likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie Sklypo 2 ribos, plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m bei pašalinti Sklype 2 po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius) bei atstatyti Sklypo 2 reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki Sklypo 2 ribos; 2) R. K. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti, kad L. L. turi teisę pati atlikti nurodytus savavališkos statybos pasekmių pašalinimo veiksmus ir kartu išsiieškoti iš R. K. turėtas savavališkos statybos pasekmių pašalinimo išlaidas; 3) konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) niekinio sandorio, 2017 m. kovo 22 d. dovanojimo sutarties (toliau – ir Dovanojimo sutartis), teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3135-983/2018 (toliau – Sprendimas) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pirmuosius du iešknio reikalavimus patenkino, o trečiąjį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1322-560/2019 (toliau – Nutartis) Sprendimą paliko nepakeistą.
1.3. R. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Sprendimo išaiškinimo, prašydama išaiškinti, ar ji turi griauti tik naujas Pastato konstrukcijas, ar ir – išlikusias 1989 m. Pastato dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 nutarė išaiškinti, kad R. K. turi išardyti tiek naujai pastatytą, tiek seną Pastato dalį, patenkančią į Sklypą 2. R. K. šią nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1058-854/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo paliko nepakeistą. Nutartyje teismas, be kita ko, pasisakė, kad esant ginčui dėl sklypų ribos, turi būti teikiamas atitinkamas reikalavimas, ką R. K. ir daro šiuo ieškiniu. R. K. taip pat prašė šioje byloje atnaujinti procesą, tačiau procesas atnaujintas nebuvo.
1.4. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai, vadovaudamiesi esamais planais, konstatavo, kad R. K. neįrodė, kad formuojant sklypus jų bendra riba kirto Pastatą. R. K. pradėjo vykdyti Sprendimą ir nuardžiusi Pastato apšiltinamąjį sluoksnį, atidengė 1989 m. pastatyto pastato pamatus. Iki pamatai buvo apšiltinti ir užkasti į žemę, spręsti dėl jų išorinės ribos lokacijos galimybės nebuvo. 2020 m. spalio 6 d. matininkas M. D., atlikęs matavimus, parengė situacijos schemą, iš kurios matyti, kad 1989 m. pastatytas Pastatas sklypų suformavimo metu pateko į Sklypą 1 apie 34 cm. Tik matininkui atlikus kadastrinius matavimus ir užfiksavus Pastato dislokaciją, paaiškėjo aplinkybė, kad 1989 m. pastatytas Pastatas kirto bendrą sklypų ribą, 2007 m. kovo 26 d. formuojant sklypus.
1.5. 2020 m. lapkričio 24 d.–2020 m. lapkričio 30 d. teismo ekspertas specialistas G. P. atliko tyrimą ir 2020 m. gruodžio 3 d. parengė specialisto išvadą (toliau – P. išvada), kurioje nustatė aplinkybes, buvusias sklypų suformavimo metu: bendra sklypų riba kirto Pastatą ir jo dalis pateko į Sklypą 2, o atsakovė su tokia faktine padėtimi sutiko, priimdama Sklypą 2 kaip dovaną iš tėvo; Pastato servitutas nustatytas netinkamai. Sklypų suformavimas atliktas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Tad teismas, priimdamas Sprendimą ir Nutartį, vadovavosi planais su klaidingais duomenimis, o Sprendimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiu motyvu, kad sklypų suformavimo metu visas garažas pateko tiktai į Sklypą 1, kad jis buvo pastatytas ant bendros sklypų ribos. P. išvadoje nustatytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant išnagrinėtą civilinę bylą bei jos yra reikšmingos šiai civilinei bylai.
1.6. Pastato rekonstrukcija atlikta 2015 m. ieškovės ir V. M. lėšomis. Ji atlikta panaudojant 1989 m. pastatyto Pastato pamatus. Iki Dovanojimo sutartis sudarymo, kai ieškovės ir atsakovės tėvas Pastatą padovanojo ieškovei, ginčo dėl jo rekonstrukcijos nebuvo, atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su Pastato rekonstrukcija. Po Dovanojimo sutarties sudarymo tarp seserų kilo ginčas. Be to, atsakovės sutikimą su rekonstrukcija įrodo 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Geoplėtra“ žemės sklypo planas, kuris yra atsakovės pasirašytas, bei Sklypo 1 ribų 2015 m. kovo 5 d. paženklinimo–parodymo aktas ir jo planas M 1:500, kuris pasirašytas atsakovės bei 2015 m. liepos 30 d. patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimu.
2. Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) konstatuoti ieškinio dalies, kuria yra reiškiamas reikalavimas leisti ieškovei atlikti Pastato rekonstrukciją ir įteisinti Pastato rekonstrukcijos rezultatus be atsakovės sutikimo tapatumą su ieškiniu, išnagrinėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018, ir šią bylą nutraukti; 2) ieškinį atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Atsiliepimas
2.1. Teismas Sprendimu yra nusprendęs įpareigoti R. K. per 30 dienų nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti Pastato dalį. Tai reiškia, jog teismai ne tik nusprendė dėl ieškovės įvykdytų savavališkos statybos pasekmių pašalinimo, bet tuo pačiu šį civilinį ginčą galutinai ir neginčijamai išsprendė. Ieškovė iš esmės nurodo tapatų faktinį ieškinio pagrindą, kokį ji jau buvo nurodžiusi civilinėje byloje Nr. eA2-935-272/2021, kurioje buvo spendžiamas jos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 pagrįstumo klausimas. Šiuo atveju iš esmės tapatus yra ir šio ginčo materialusis santykis bei ieškovės teisių gynimo būdas. Tad teismas turėtų šią bylą dalyje dėl Pastato rekonstrukcijos įteisinimo nutraukti.
2.2. Ieškinio reikalavimas bendrą ginčo šalių žemės sklypo ribą nustatyti ne pagal jos vietą užfiksuotą oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, o ieškovės pageidavimu pagal civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 konstatuoto savavališkos statybos objekto išorinę sieną, prieštarauja pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai pat tai pagrindžia toliau išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
2.2.1. Ieškovė nurodo klaidinančias faktines aplinkybes. Tai įrodo ieškinyje kaip neva „naujos“ faktinės aplinkybės nurodomi 2020 m. spalio 6 d. matininko M. D. parengtoje situacijos schemoje bei P. Išvadoje pateikiami faktai, kurie ne tik prieštarauja oficialiuose dokumentuose esančiai informacijai, bet ir jais siekiama kvestionuoti ir įsiteisėjusį Sprendimą.
2.2.2. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 neįrodė, kad „pertvarkant žemės sklypą, jis buvo padalintas taip, kad bendra šalių žemės sklypų riba kirto dalį atsakovės sklype esančio seno, 1989 m. statyto, ginčo statinio dalį“, toks teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
2.2.3. Ieškovė civilinės bylos Nr. e2-3139-983/2018 nagrinėjimo metu jokių prašymų ar pastabų dėl neva neteisingai nurodytos Pastato vietos bendros žemės sklypų ribos atžvilgiu nekėlė, neteikė jokių dabartinius jos teiginius patvirtinančių naujų įrodymų, šios aplinkybės ji neįvardijo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu.
2.2.4. 1989 m. pastatyto Pastato pamatai nebuvo padengti apšiltinamuoju sluoksniu, nes jis nebuvo apšildytas. Todėl ieškovės teiginiai, kad buvusio medinio garažo vietoje pastatytas naujas visai kitų išorinių matmenų mūrinis ūkinės paskirties Pastatas neva buvo pastatytas iš dalies panaudojant buvusius medinio garažo pamatus, neatitinka tikrovės.
2.2.5. 2020 m. spalio 6 d. matininko M. D. parengtoje situacijos schemoje negali būti nustatoma seno (1989 m. statyto) pastato (medinio garažo) pamatų vieta, kadangi jo vietoje yra pastatytas naujas kitokios konstrukcijos ir daug didesnių matmenų mūrinis ūkinės paskirties Pastatas. Nėra aišku, ką konkrečiai matavo matininkas bei nėra žinoma ir tai, ką konkrečiai matininkas įvardija kaip „nuo 1989 m. išlikusių pamatų išorės kontūrą“. Be to, schemoje nurodytas Pastato ilgis 6,16 m prieštarauja oficialiems 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento patikrinimo vietoje nustatytiems faktiniams pastato duomenims.
2.2.6. Situacijos schemą parengęs matininkas M. D., kurio funkcija šiuo konkrečiu atveju buvo žemės sklypo ribos ir naujai pastatyto pastato išorinių kerčių koordinačių nustatymas, ar specialisto išvadą parengęs teismo ekspertas G. P., kuris yra žemėtvarkos darbų ir kadastro duomenų nustatymo specialistas, nėra statybos eksperto kvalifikaciją ar statybos techninį išsilavinimą turintys asmenys, galintys savo rengtuose dokumentuose konstatuoti, kokios požeminės pastato konstrukcinės dalys techniškai laikytinos buvusio ar šiuo metu esamo pastato pamatų dalimi.
2.2.7. Schemoje nustatyta neva išlikusių senojo garažo pamatų dislokacija bendros sklypų ribos atžvilgiu prieštarauja Sprendime nustatytajai.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
3.1. Palaiko ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškina, kad trečiasis asmuo, kaip ieškovės ir atsakovės tėvas, pergyvena dėl susidariusios situacijos. Trečiasis asmuo 1989 m. savo žemės sklype pasistatė Pastatą, 2005 m. padovanojo savo vaikams šio sklypo dalis, o 2007 m. atliko padalijimą. Po padalijimo trečiasis asmuo rekonstravo Pastatą, panaudodamas esamas Pastato konstrukcijas (pamatus, etc.). Pastato rekonstrukcija atlikta Pastato savininku esant trečiajam asmeniui, o ne ieškovei. Ieškovei Pastatas perleistas 2017 m. Dovanojimo sutartimi. Atliekant Pastato rekonstrukciją, jis savo lokacijos nekeitė, nė kiek nepajudėjo į Sklypą 2. Formuojant šalims priklausančius sklypus, Pastato dalis pateko į Sklypą 2. Tad ši grubi matininkų klaida teismo turi būti ištaisyta.
4. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad rengiant Projektą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai – formuojant naujus žemės sklypus neatsižvelgta į faktinį Pastato išsidėstymą. Taip pat pažymėjo, kad byloje nustačius, kad Pastatas kirto bendrą žemės sklypų ribą 2007 m. kovo 26 d. formuojant ginčo žemės sklypus, bei atliekant jų kadastrinius matavimus, yra pagrindas tikslinti sklypus skiriančią ribą, dėl ko Pastato dislokacija turėtų būti nustatyta Sklypo 1 ribose, atitinkamai ieškovei įgyjant teisę atlikti pastato rekonstrukciją.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo eksperto D. K. vertinimo akte patiktos išvados (toliau – ir K. išvada) yra nepagrįstos, jomis neturėtų būti remiamasi. Pastato pamatai nebuvo perstumti, o jei buvo, tai turėtų įrodyti ieškovė. D. K. neturi nei chemijos, nei geodezijos sričių išsilavinimo, todėl turėtų būti remiamasi P. išvada, kuris tokį išsilavinimą turi. Tuo tarpu Pastato pamatų amžius nustatytas, atlikus cheminį tyrimą ir pagrįstas chemijos laboratorijos išvada. Taip pat pažymėjo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad riba, einanti tarp ginčo sklypų, yra aiški, todėl iš naujo negali būti nustatinėjama. Be to, Pastato sienos nėra išlikusios, tuo tarpu sklypų riba, remiantis taikytinu teisiniu reguliavimu, pagal Pastato pamatus negali būti nustatinėjama, ji nustatoma pagal sienas. Svarbu ir tai, kad Pastatas kerta sklypų ribą, nuo to momento, kai senasis garažas buvo nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas statinys – ūkinis pastatas, o iki tol minėta riba nebuvo kertama. Dėl į bylą pateiktų išvadų patikimumo atsakovė pažymi, kad D. K. yra teismo ekspertas, turintis išsilavinimą statybos inžinerijos srityje, todėl jo išvada turėtų būti remiamasi byloje.
7. Teismo posėdžio metu taip pat pasisakė J. M., S. M., A. A., dalyvavę byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu. Dėl šio sprendimo 28-30 punktuose nurodytų priežasčių šių asmenų paaiškinimai nėra aprašomi šioje procesinio sprendimo dalyje, jais taip pat nesiremiama priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
8. Byloje kilo ginčas dėl galimybės įteisinti Pastato rekonstrukciją bei ribos tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo padalijimo Trakų rajone pil. V. M., A. A., L. L., S. M., R. K.“ patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagrindinis sklypas), padalijimo projektas (toliau – ir Projektas), pagal kurį žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į penkis žemės sklypus: Nr. 1 – 1500 kv. m. ploto, Nr. 2 – 1500 kv. m. ploto, Nr. 3 – 1500 kv. m. ploto, Nr. 4 – 1500 kv. m. ploto ir Nr. 5 – 1200 kv. m. ploto. Projektas buvo suderintas visų tuomečių Pagrindinio sklypo savininkų. Projekto sprendinių brėžinyje Pastato riba sutapo Sklypo 1 ir Sklypo 2 ribomis, t. y. Pastatas nekirto žemės Sklypo 2 ribos.
9.2. Patvirtinus projektą, UAB „Sanora“ atliko žemės sklypų Nr. 1-5 kadastrinius matavimus, kurie 2007 m. vasario 15 d. suderinti tuomečio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Su atliktais žemės Sklypo 2 kadastriniais matavimais ieškovė sutiko. Šį faktą patvirtina ieškovės parašas, esantis 2006 m. birželio 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
9.3. UAB „Sanora“, vadovaudamasi Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P2-855 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. atliko Sklypo 2 kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų metu buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).
9.4. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino Sklypo 2 kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis sprendimas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras.
9.5. 2015 m. kovo 2 d. UAB „Kiprėgelis“ parengtame Sklypo 1 ir Sklypo 2 perdalinimo plane M 1:500 nurodyta, kad bendra minėtų žemės sklypų riba kerta Pastatą. Su Sklypo 1 ir Sklypo 2 perdalijimo projektų sprendiniais yra supažindintos ir sutikusios jų savininkės, patvirtindamos tai savo parašais. Sklypui 2 2015 m. nustatytos koordinatės Nr. 11 ir Nr. 10 atitinkamai atitinka koordinatėms Nr. 11 ir Nr. 12, nustatytoms Sklypui 1. Taip pat 2015 m. nustatytos koordinatės atitinka t. y. nustatytos ant bendros žemės sklypų ribos, įregistruotos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pamatuotos aukščiau minėtais matavimais.
9.6. 2017 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria šalių tėvas padovanojo Pastatą ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. 2018 m. L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu R. K. atžvilgiu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, civilinė byla Nr. e2-3139-983/2018. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. Sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti R. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti Pastato dalį, esančią Sklype 2, iki bendros žemės sklypų ribos tokiu būdu, kad Sklype 1 likusi Pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie Sklypo 2 ribos, plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m; pašalinti Sklype 2 po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius) bei atstatyti šioje Sklypo 2 dalyje jo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki Sklypo 2 ribos; R. K. neįvykdžius šių įpareigojimų teismo nustatytu terminu – leisti L. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš R. K.; ieškinį dalyje dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. Nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1322-560/2019 Sprendimą paliko nepakeistą.
9.8. R. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Sprendimo išaiškinimo, prašydama išaiškinti, ar ji turi griauti tik naujas Pastato konstrukcijas, ar ir – išlikusias 1989 m. Pastato dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 nutarė išaiškinti, kad R. K. turi išardyti tiek naujai pastatytą, tiek seną Pastato dalį, patenkančią į Sklypą 2. R. K. šią nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1058-854/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9.9. R. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-935-272/2021 šį prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1535-562/2021 minėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl civilinės bylos Nr. e2-3139-983/2018 ir nagrinėjamos bylos reikalavimo dėl Pastato rekonstrukcijos įteisinimo tapatumo
10. Atsakovės teigimu, ieškovės antrasis reikalavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje – leisti ieškovei atlikti Pastato rekonstrukciją ir įteisinti jo rekonstrukcijos rezultatus be atsakovės sutikimo – yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018, todėl nagrinėjama byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Teismas su tokia atsakovės procesine pozicija sutinka žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
11. Minėta, kad teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. Sprendimu, be kita ko, nusprendė įpareigoti R. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti Pastato dalį, esančią Sklype 2, iki bendros žemės sklypų ribos tokiu būdu, kad Sklype 1 likusi Pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie Sklypo 2 ribos, plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m. Ši teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).
14. Teismo vertinimu, šio sprendimo 13 punkte nurodyti elementai tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 nagrinėjamo reikalavimo atveju sutampa:
14.1. Šalys yra tapačios – R. K. ir L. L..
14.2. Ieškinio dalykas yra iš esmės tapatus – nors reikalavimai yra priešpriešiniai (vienu atveju prašoma pripažinti Pastato statybą savavališka ir įpareigoti atitinkamą jo dalį nugriauti, kitu – leisti įteisinti Pastato rekonstrukciją), iš esmės abiem atvejais reiškiamas reikalavimas nustatyti Pastato statybos (rekonstrukcijos) (ne)teisėtumą ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.
14.3. Ieškinio faktinis pagrindas yra iš esmės tapatus – abiem atvejais yra įrodinėjama, ar Pastatas patenka į Sklypą 2. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).
15. Taigi, konstatavus, kad ieškovės ieškinio reikalavimas leisti ieškovei atlikti Pastato rekonstrukciją ir įteisinti jo rekonstrukcijos rezultatus be atsakovės sutikimo yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018, teismas bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 3 dalis).
16. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 pagrindu pripažinti Pastato statybą savavališka buvo teismo konstatuota faktinė aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kad formuojant ginčo sklypus jų bendra riba kirto Pastatą. Tuo tarpu šioje byloje, išnagrinėjus pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą (žr. šio sprendimo 17-27 punktus), ieškovei atsiveria galimybė ginti savo galimai pažeistas teises, pasinaudojant CPK numatytais procesiniais gynybos būdais civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018.
Dėl ribos tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2
17. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti Sklypą 1 ir Sklypą 2 skiriančią ribą pagal UAB „Geobiuras“ 2021 m. gegužės 11 d. Sklypo 1 (kadastrinių matavimų) planą (pasiūlymą), t. y. ginčija esamus kadastro duomenis, kurių pagrindu nustatyta ginčo sklypus skirianti riba. Pagrindinis šį reikalavimą pagrindžiantis ieškovės argumentas yra tai, kad Pastatas ginčo sklypų suformavimo metu pateko į Sklypą 1. Teismas su tokia ieškovės procesine pozicija sutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
18. Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 20 punktas nustato, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas; žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Tuo tarpu Kadastro nuostatų 32.1.3.1. papunktis nustato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė). Taigi, nustačius, kad žemės sklypas suformuotas tokiu būdu, kad jo riba kerta statinį, turi būti atlikta atitinkama korekcija.
19. Ieškovė pateikė teismui teismo eksperto G. P. 2020 m. gruodžio 3 d. parengtą išvadą, kurioje jis padarė tokias išvadas:
19.1. Nuo 1989 m. išlikę Pastato pamatai patenka į Sklypą 2 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei užima 1,15 kv. m. Sklypo 2 plotą.
19.2. 2013 m. rugpjūčio 27 d. Sklypo 2 plane nurodyta neteisinga informacija Pastato atžvilgiu – Pastatas 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei 1,15 kv. m. plotu faktiškai pateko į Sklypą 2, tačiau tai plane nėra pavaizduota, t. y. Pastatas plane dirbtinai sutapatintas su bendra žemės sklypų riba taip, kad jos nekirstų.
19.3. 2006 m. birželio 20 d. sudarytame Sklypo 2 plane nurodyta neteisinga informacija Pastato atžvilgiu – šis pastatas 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei 1,15 kv. m. plotu faktiškai pateko į Sklypą 2, tačiau tai plane nėra pavaizduota, t. y. Pastatas plane dirbtinai sutapatintas su bendra sklypų riba taip, kad jos nekirstų.
19.4. 2006 m. birželio 20 d. Sklypo 2 formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta neteisinga informacija Pastato atžvilgiu – Pastatas 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei 1,15 kv. m. plotu faktiškai pateko į naujai formuojamą Sklypą 2, tačiau tai plane nėra pavaizduota, t. y. Pastatas plane dirbtinai sutapatintas su bendra naujai formuojamų sklypų riba taip, kad jos nekirstų.
19.5. Nuo 1989 m. išlikę Pastato pamatai 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei 1,15 kv. m. plotu patenka į teritorijų planavimo dokumente – Sklypo 2 formavimo ir pertvarkymo projekte – numatytą ir Sklypui 1 nustatytą statinių servitutą.
19.6. Statinių servitutas nustatytas 1 metro atstumu nuo klaidingai nustatytos bendros sklypų ribos, tačiau ne nuo faktinio Pastato kontūro, t. y. servitutas nustatytas ne pagal Pastato faktinę padėtį.
20. Ieškovė taip pat pateikė į bylą UAB „Teslitos“, kuri yra akredituota medžiagų ir gaminių tyrimų laboratorija, 2021 m. rugsėjo 28 d. pamatų tyrimo aktą (toliau – ir Pamatų tyrimo aktas), kuriame konstatuota, kad Pastato šviesiai rudos spalvos pamatai buvo įrengti prieš 1990 m.
21. Tuo tarpu atsakovė remiasi 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo eksperto D. K. vertinimo aktu (toliau – ir K. išvada), kuriame jis konstatavo, kad:
21.1. Apžiūrėjus esamą pamatą nenustatyta, kad esama pamatų dalis yra išlikusi nuo seno. Tiek viena tiek kita pamato struktūra yra vizualiai panaši. Jokių esminių skirtumų tarp esamų pamatų nenustatyta. Nustatyti tiksliai, kada yra įrengti pamatai nėra galimybės.
21.2. Esami pamatai yra pasislinkę į Sklypą 2 nuo 3 iki 34 cm. Buvusių senų pamatų svoris: buvusio pamato tūris 6,16 x 0,5 x 0,2 = 0,616 m3; betono 1m3 masė apie 2400 kg; buvusio pamato svoris yra apie 1,5 t. Pamatą, kurio svoris yra apie 1,5 t, galima būtų tyčia ar netyčia pastumti (perkelti) su sunkiąją techniką (buldozeriu, ekskavatoriumi ar kranu).
21.3. Kadangi Pastatas buvo nugriautas ir 2015 m. pastatytas naujas pastatas, tuomet pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakciją jis atitinka naujo statinio statybos klasifikavimą.
21.4. Pagal atliktus kadastrinius matavimus matyti, kad esami pamatai yra pasislinkę į Sklypą 2 nuo 3 iki 34 cm. Taip pat nustatyta, kad atliktas sienos šiltinimas sudaro apie 13-14 cm. Tai pat stogo karnizas įlenda apie 33 cm. Šiuo metu Pastatas įlindęs Sklypą 2 iki 80 cm. Šiuo metu esamas stogas yra įlindės žymiai daugiau nei buvo nagrinėjamas pamatas. Buvusio pamato ilgis buvo apie 6 m, dabartinis stogo ilgis apie 12 m.
21.5. Atliktiems statybos darbams sutinkamai su statybos normomis būtinas Sklypo 2 savininko sutikimas. Nesant savininko sutikimo, atlikti darbai yra kvalifikuotini kaip savavališka statyba.
22. NŽT savo išvadoje nurodė, kad:
22.1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2006 m. birželio 20 d. sudarytame Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane buvo pavaizduotas klaidingai – šis Pastatas 0,34 m (34 cm) atstumu faktiškai pateko į naujai formuojamą gretimą žemės Sklypą 2 šiuo metu nuosavybės teise priklausantį atsakovei. Atitinkamai 2006 m. birželio 20 d. sudarytame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta neteisinga informacija Pastato atžvilgiu – šis pastatas 0,03 m ir 0,34 m atstumais bei 1,15 kv. m. plotu faktiškai pateko į naujai formuojamą gretimą žemės Sklypą 2, tačiau tai plane nebuvo pavaizduota, t. y. Pastatas plane dirbtinai sutapatintas su bendra naujai formuojamų sklypų riba taip, kad jos nekirstų. Atsižvelgiant į nurodytą, rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pažeisti Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punkto reikalavimai – formuojant naujus žemės sklypus neatsižvelgta į faktinį Pastato išsidėstymą.
22.2. Byloje nustačius, kad 1989 m. pastatytas Pastatas kirto bendrą žemės sklypų ribą 2007 m. kovo 26 d. formuojant ginčo žemės sklypus, bei atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, yra pagrindas tikslinti ginčo žemės Sklypus 1 ir 2 skiriančią ribą, dėl ko ginčo pastato dislokacija turėtų būti nustatyta ieškovei priklausančio sklypo ribose, atitinkamai ieškovei įgyjant teisę atlikti pastato rekonstrukciją.
23. Teismo vertinimu, esminiai du klausimai, sprendžiant dėl nagrinėjamo ieškovės reikalavimo pagrįstumo yra:
23.1. Ar Pastatas yra naujas statinys, ar jis yra rekonstruotas statinys, stovintis ant iki 2015 m. statytų pamatų (toliau – ir seni pamatai)?
23.2. Ar Pastatas kerta Sklypą 1 ir Sklypą 2 skiriančią ribą, nustatytą įregistruotais kadastriniais matavimais?
24. Kadangi teismas neturi specialių žinių, jis visapusiškai ir išsamiai ištiria ir įvertina šio sprendimo 19-22 punktuose pateiktas ekspertų išvadas ir kitus rašytinius įrodymus, taip pat šalių bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir kitus aktualius įrodymus, neaprašytus nurodytuose sprendimo punktuose, ir remdamasis šiuo tyrimu daro žemiau išdėstytas išvadas.
25. Dėl Pastato traktavimo rekonstruotu ar nauju statiniu teismas pažymi, kad labiau tikėtina, jog Pastatas apima senus pamatus, buvo rekonstruotas, o, ne, kaip teigia atsakovė, nugriautas ir pastatytas naujas statinys. Tokių išvadų pagrindas šie motyvai:
25.1. Tiek P. išvadoje, tiek Pamatų tyrimo akte konstatuota, kad Pastato pamatai yra seni, t. y datuojami 1989-1990 m. Tuo tarpu K. išvadoje vienareikšmiškų teiginių šiuo klausimu nėra – nurodyta, kad nustatyti tiksliai, kada yra įrengti pamatai nėra galimybės.
25.2. Pritartina ieškovei, kad spręsti dėl Pastato pamatų amžiaus reikalingas chemijos srities išsilavinimas, kurį turi ieškovės pasitelktas teismo ekspertas, o atsakovės pasitelktas – jo neturi. Svarbu ir tai, kad panaši nagrinėjamu klausimu išvada padaryta ir Pamatų tyrimo akte, atlikus cheminį pamatų tyrimą.
25.3. Buvęs Pastato savininkas, mirusysis V. M., šalių tėvas, kuris statė ir rekonstravo Pastatą, atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad jis1989 m. savo žemės sklype pasistatė Pastatą, taip pat jis rekonstravo Pastatą, panaudodamas esamas Pastato konstrukcijas (pamatus, etc.). Pastato rekonstrukcija atlikta Pastato savininku esant trečiajam asmeniui, o ne ieškovei. Ieškovei Pastatas perleistas 2017 m. Dovanojimo sutartimi. Atliekant Pastato rekonstrukciją, jis savo lokacijos nekeitė, nė kiek nepajudėjo į Sklypą 2. Pažymėtina, kad nors atsakovė ginčijo šiuos paaiškinimus kaip nepatikimus, ji jokių įrodymų dėl jų nepatikimumo teismui nepateikė.
25.4. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjus Pastato pamatus, buvo matyti skirtumas tarp Pastato pamatų sluoksnių, tikėtinai, ankstesnės ir vėlesnės statybos.
26. Dėl Pastato padėties ginčo sklypus skiriančios esamos ribos atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nustatant šią ribą Pastatas pateko į Sklypą 2, t. y. atliekant įregistruotus kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida dėl Pastato lokacijos. Ši išvada daroma žemiau pateiktų motyvų pagrindu:
26.1. Tiek P., tiek K. išvadose vieningai teigiama, kad Pastato pamatai patenka į Sklypą 2 nuo 3 iki 34 cm, ginčo dėl to nėra. Tačiau ekspertai skirtingai aiškina tokios Pastato lokacijos galimas priežastis.
26.2. Anot G. P., atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, tuo tarpu, anot D. K., Pastatas buvo pastumtas į Sklypą 2. Teismo vertinimu, patikimesne laikytina ieškovės pasitelkto eksperto versija, nes:
26.2.1. Jo versija dera su kitais reikšmingais byloje įrodymais – NŽT išvada, V. M. paaiškinimais.
26.2.2. Jis turi geodezijos srities išsilavinimą, o K. – ne.
26.2.3. Jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina Pastato pastūmimo versijos.
27. Tad, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės pirmąjį ieškinio reikalavimą tenkinti ir nustatyti ginčo sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Geobiuras“ 2021 m. gegužės 11 d. (kadastrinių matavimų) planą (pasiūlymą).
Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų
28. Atsakovė parengiamojo posėdžio metu prašė pašalinti iš civilinės bylos trečiuosius asmenis, t. y. J. M., S. M. ir A. A., kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas byloje neturės jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Ieškovė atsakovės prašymui neprieštaravo, prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Tretieji asmenys prašė prašymą atmesti.
29. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
30. Teismas į bylą pateiktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad nepaisant to, kad tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai ribojasi su Sklypu 1 ir (ar) Sklypu 2, tačiau aplinkybės, dėl kurių galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje galėtų turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, byloje nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės prašymą tenkina ir pašalina trečiuosius asmenis iš bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 764,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai – 1 225 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 2 539,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geobiuras“ 2021 m. gegužės 11 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinių matavimų) planą (pasiūlymą), kuriame bendra riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta taškais posūkio taškais (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 539,23 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš civilinės bylos Nr. e2-81-1150/2022.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.