Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-6-212/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
2S-6-212/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00174-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
I. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-6-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00174-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.5.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., Panevėžio lopšeliui-darželiui „Pasaka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. Č. prašo panaikinti antstolio 2018 m. kovo 23 d. priimtą patvarkymą Nr. S-18-25-7373, kuriuo nuspręsta užbaigti vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/17/02571 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3788-828/2014 grąžinti Panevėžio apylinkės teismui, ir įpareigoti antstolį išieškoti iš skolininko jai priklausiančią pinigų sumą. Nurodė, kad pateikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikė savo skaičiavimus, pagrindžiančius skolininkės įsiskolinimą. 2018 m. kovo 16 d. taip pat pateikė UAB „Tik apskaita“ raštą, kuris patvirtino, kad vykdomojo dokumento pateikimo dienai Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ yra nesumokėjęs 828,21 Eur. Antstolis neatliko priteistų išmokų išieškojimo veiksmų. Patvarkymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, faktinės vykdymo eigos, jos ir skolininko tarpusavio atsiskaitymo būklės. Kartu su patvarkymu antstolis nepateikė jokių skolininko atskaitomų mokesčių apskaičiavimų ir sumokėjimo įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie iš išieškomų sumų atskaitomų mokesčių dydžių teisingumą, teisėtumą, pagrįstumą ir sumokėjimą.

2. Antstolis A. B. 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir bylą perdavė teismui. Nurodė, kad pradėjus vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/17/02571, buvo gautas skolininko Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ raštas su priedais, kuriame nurodyta, kad su pareiškėja pilnai atsiskaityta ir yra susidariusi permoka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos I. Č. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų netenkino, priteisė iš pareiškėjos 5,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Nustatė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio A. B. kontorai pareiškėja pateikė vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014 dėl 3‘810,80 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, 289,62 Eur neturtinės žalos, vidutinio darbo užmokesčio po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016 m. vasario 15 d. nuo 7‘621,61 (neatskaičius mokesčių) sumos iki įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ pareiškėjos naudai. 2017 m. lapkričio 16 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/17/02571 ir įstatymų nustatyta tvarka buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, tikrinta skolininko turtinė padėtis. 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 23 d. gauti skolininko raštai, kuriuose nurodė, kad pareiškėjai yra išmokėta visa priteista suma, išskaičiuoti privalomi išskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Antstolis 2018 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-18-25-7373, kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/17/02571 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3788-828/2014 grąžino Panevėžio apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas. 2018 m. balandžio 20 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas. Antstolis 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymu „Dėl skundo nagrinėjimo“ S-3.5 Nr. 6821 įpareigojo pareiškėją per 3 dienas, nuo patvarkymo gavimo momento, pateikti antstoliui skundą, atitinkantį CPK 510 straipsnį. 2018 m. gegužės 3 d. antstolio kontoroje gautas patikslintas pareiškėjos skundas.

5. Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/02571 esantys duomenys bei antstolio atliktas pareiškėjai mokėtinų sumų (atskaičius mokesčius) paskaičiavimas patvirtina, kad skolininkas su pareiškėja yra visiškai atsiskaitęs, t. y. pareiškėjai turėjo būti sumokėta 9‘897,54 Eur (atskaičius mokesčius) (2‘896,21 Eur + 4‘693,42 Eur + 1‘755,77 Eur + 289,62 Eur + 262,52 Eur), o yra sumokėta 10‘386,26 Eur (539,86 Eur + 95,27 Eur + 2‘838,21 Eur + 3‘328,62 Eur + 3‘584,30 Eur). Teismas konstatavo, kad skolininkas su pareiškėja pilnai atsiskaitęs ir antstolis turėjo teisėtą pagrindą užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6. Be to, pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja skirtumą tarp Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014 ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 priteistų sumų bei skolininko sumokėtų sumų, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu buvo pakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų, kita sprendimo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2013 m. spalio 23 d. įsakymo panaikinimo, 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo palikta nepakeista, t. y. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kokios konkrečiai sumos yra priteisiamos pareiškėjos naudai iš skolininko.

7. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 išaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu priteistą sumą (7 621,61 Eur) sudaro: 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką (tai atitinka delspinigių sąvoką) ir 5‘865,84 Eur už priverstinę pravaikštą. Tik dalis priteistos 7‘621,61 Eur sumos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nuo 1‘755,77 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nėra mokami mokesčiai, o nuo 5‘865,84 Eur už priverstinę pravaikštą mokesčiai yra mokami (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas; VSDĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir antstolis, atlikdamas pareiškėjai mokėtinų sumų paskaičiavimą, į tai atsižvelgė.

8. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016, teigia, kad tiek priteista 1‘755,77 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką, tiek 5‘865,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą yra ne jai mokėtinas darbo užmokestis, bet delspinigiai už darbdavio laiku neįvykdytą piniginę prievolę. Su šiuo argumentu teismas sutiko iš dalies, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 išaiškino, kad tik 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką laikytina delspinigiais (atitinka delspinigių sąvoką). Be to, pareiškėja klaidingai interpretuoja kasacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016, kadangi joje nėra išaiškinimų, susijusių su tuo, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą yra delspinigiai už darbdavio laiku neįvykdytą piniginę prievolę.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktą, kadangi skolininkas su pareiškėja atsiskaitė iki vykdomosios bylos užvedimo, į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervedamos pareiškėjai priteistos sumos, todėl antstoliui nekilo pareiga pateikti skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopijos, skolininko atskaitomų mokesčių apskaičiavimų ir sumokėjimo įrodymų. Pareiškėja (išieškotoja) turėjo ir turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga.

10. Teismas netenkino pareiškėjos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Č. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Apeliantė nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas visiškai ignoravo, netyrė ir nevertino vykdymo bylos proceso metu antstoliui A. B. pateiktus jos skaičiavimus, pagrindžiančius skolininko įsiskolinimą ir 2018 m. kovo 16 d. pateiktą buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „Tik apskaita“ 2018-03-14 dienos pažymą, patvirtinančią, jog vykdomojo dokumento antstoliui A. B. pateikimo dienai Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ yra skolingas 828,21 Eur. Teismas nepaneigė UAB „Tik apskaita“ 2018-03-14 pažymoje nurodyto skolininko Panevėžio lopšelis - darželis „Pasaka“ 828,21 Eur įsiskolinimo apeliantei, nenurodė kodėl šia pažyma nesivadovaujama. Teismas apsiribojo antstolio A. B. rankraštine skolininko mokėjimų ir mokesčių sumų suvestine ir neskyrė užduoties specialių žinių turinčiam ekspertui (specialistui) dėl skolininko Panevėžio lopšelis - darželis „Pasaka“ atlinktų mokėjimų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo įvertinimo, todėl pažeidė CPK 177 str. l dalį, CPK 181 str. l dalį, CPK 183 str. nuostatas, Sprendimo vykdymo instrukcijos 21 str., nes antstolis mokesčių neskaičiuoja, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą nutartį.

13. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog skolininkas Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pažymoje Nr.475 Dėl priskaičiuotų ir išmokėtų sumų I. Č. nurodo, kad 1‘755,77 Eur sumos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką yra apmokestinama GPM mokesčiu ir nuo šios sumos skolininkas atskaičiuoja 263,37 Eur sumą GPM mokesčio. O antstolio A. B. rankraštinėje išmokų ir sumokėtų skolininko sumų suvestinėje nurodoma, kad nuo 1‘755,77 Eur sumos neatskaitomi jokie mokesčiai. Iš byloje esančių duomenų, pirmos instancijos teismas turėjo pastebėti esant skolininko mokėtinų išmokų ir privalomų mokesčių apskaičiavimo netikslumą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkas Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ ydingai skaičiavo apeliantei priklausančias išmokas ir mokėtinus mokesčius. Todėl teismas, nustatęs esminius prieštaravimus tarp apeliantės, antstolio ir skolininko privalomų išmokų ir mokesčių apskaičiavimo, turėjo skirti užduotį specialių žinių turinčiam ekspertui (specialistui) dėl skolininko išmokų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo. Kadangi užduotis specialių žinių turinčiam ekspertui (specialistui) nebuvo skirta, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir priimta nepagrįsta nutartis.

14. Mano, jog teisėja S. K. turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ji jau kartą nagrinėjo apeliantės skundą dėl 2016-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3788-828/2014 išduoto vykdomojo rašto Nr.VR-420 atsisakymo priimti vykdymui ir 2017-02-20 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2YT-1477-956/2017, apeliantės skundą atmetė (kurią apeliacinis teismas panaikino).

15. Be to, iš 2018-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-6491-956/2018 ir 2017-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-1477-956/2017 (kurią 2017-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-379-212/2017 panaikino Panevėžio apygardos teismas), matyti, kad teisėja S. K. šias nutartis iš esmės motyvavo tais pačiais (Panevėžio apygardos teismo panaikintais) argumentais, neva skolininkas Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ su apeliante yra pilnai atsiskaitęs. Todėl mano, jog teismas bylą nagrinėjo neištyręs visų pateiktų įrodymų, netinkami tyrė byloje pateiktus įrodymus, nemotyvuodamas atmetė apeliantės pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas (CPK 177 str. l d., CPK 181 str. l d., CPK 183 str.).

16. Teisėjai S. K. savarankiškai nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, neskyrus užduoties ekspertui (specialistui) ir neskyrus žodinio bylos nagrinėjimo, buvo priimta ydinga ir šališka nutartis, kuria nebuvo atskleista bylos esmė, bet buvo pažeistos procesinės teisės normos susijusios su įrodymų tyrimu ir vertinimu, bei pažeista mano teisė į teisingą teismo procesą, įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje.

17. Antstolis A. B. 2018-03-23 visiškai nemotyvuotu ir neargumentuotu patvarkymu Nr.S-18-25-7373 nutarė užbaigti vykdyti vykdomąją bylą Nr.0025/17/02571 ir vykdomąjį dokumentą Nr.2-3788-828/2014 grąžinti Panevėžio apylinkės teismui. Be to, jis neatliko jokių išieškojimo veiksmų, skolininko mokėjimai atlikti iki vykdomosios bylos užvedimo, todėl apeliantės atžvilgiu negali būti taikomas CPK 632 str. 1 p.

18. Nurodė, jog neaišku kaip antstolis A. B. vykdė „privalomų mokesčių” apskaičiavimą, nes mokesčių dydžių ir jų pagrindimo skaičiavimo antstolis savo patvarkymu nepateikė. Sprendžiant dėl tinkamo skolininko privalomų mokesčių apskaičiavimo ir jų visiško sumokėjimo, būtina kreiptis į apskaitos specialistus, nes antstolis mokesčių neskaičiuoja. Kadangi iš antstolio A. B. 2018-03-23 patvarkymo Nr.S-18-25-7373 negalima spręsti ar skolininkas yra pilnai sumokėjęs Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu priteistas išmokas, todėl yra nepagrįsta pirmos instancijos teismo nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

19. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu už laikotarpį nuo 2013-10-23 iki 2013-12-21 apeliantei priteisė vidutinį darbo užmokestį – 4‘404,96 Lt (1‘275,76 Eur) ir už uždelsimo atsiskaityti su apeliante laikotarpį nuo 2013-12-22 iki 2014-07-17 įskaitytinai vidutinį darbo užmokestį – 15‘465,30 Lt. Šias išmokas mažindamas 50 procentų teismas priteisė 7‘732,65 Lt ( 2‘239,53 Eur ) sumą. Todėl, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu viso priteisė apeliantei darbo užmokesčio (be išeitinės kompensacijos) - (1‘275,76 Eur + 2‘239,53 Eur = 3‘515,29 Eur) 3‘515,29 Eur sumą.

20. Kadangi Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimu priteistą 3‘515,29 Eur sumą delsė mokėti, todėl papildomai sumokėjo 3‘584,29 Eur sumą už delsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-07-18 iki 2015-01-06 dienos. Todėl viso iki 2016 m. vasario 15 d. Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ kartu su mokesčiais (be išeitinės 6 mėnesių 3.810,80 Eur kompensacijos) sumokėjo 7‘099,58 Eur (3‘515,29 Eur + 3‘584,29 Eur = 7‘099,58 Eur) sumą. Iš šios sumos į rankas apeliantė gavo 6‘793,41 Eur sumą išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais.

Žemesnės instancijos teismas

21. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-42-227-2016 iš dalies keisdamas pirmos instancijos teismo sprendimą, minėtas išmokų sumas (be 3‘810,80 Eur išeitinės kompensacijos) padidino iki 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl viso, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu priteisė 11‘432,41 Eur (3‘810,80 Eur + 7‘621,61 Eur = 11‘432,41 Eur) sumą išmokų (neatskaičius mokesčių), susijusių su darbo teisiniais santykiais.

22. Mano, jog skirtumas tarp pirmos instancijos priteistų, skolininko mokėtų sumų ir Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu priteistų išmokų (neatskaičius mokesčių) susijusių su darbo teisiniais santykiais (be 3‘810,80 Eur išeitinės kompensacijos), sudaro 522,03 Eur suma (7‘621,61 Eur - (3‘515,29 Eur + 3‘584,29 Eur ) = 522,03 Eur), kurią skolininkas privalėjo sumokėti 2016 m. vasario 15 d., bet iki šiol nesumokėjo.

23. Kadangi skolininkas 522,03 Eur sumos iki šiol nesumokėjo, todėl iki šiol nėra pilnai sumokėjęs Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-42-227-2016 priteistos 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos sumos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Vadinasi skolininkas, pradedant nuo 2016 m. vasario 15 d. iki šiol, privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) iki visiško 7‘621,61 Eur sumos sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Panevėžio apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-42-227-2016 išaiškino, jog apeliantei priteistą 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5‘865,84 Eur už priverstinę pravaikštą.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo.

26. Atsižvelgiant į kompensacijos priteisimo aplinkybes ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog priteista 1‘755,77 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti su apeliante laiką ir 5‘865,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą yra ne apeliantei mokėtinas darbo užmokestis, bet delspinigiai už darbdavio laiku neįvykdytą piniginę prievolę. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 49 punktu, konstatuotina, jog priteista 1‘755,77 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5‘865,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

27. Remiantis Valstybinio soc. draudimo įstatymo 8 str. l d. 25 punktu, 7‘621,61 Eur sumos kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką nėra apmokestinama 9 proc. socialinio draudimo mokesčiu. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija vidutinį darbo užmokestį mokamą atleistam darbuotojui už uždelstą atsiskaityti laiką pripažįsta delspinigiais, tai ši suma neapmokestinama ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. l d. 49 p.).

28. Mano, jog buvo netinkamai taikyti įstatymai reglamentuojantys mokesčių apskaičiavimą, neteisingai nustatytos apeliantės gautinos ir išieškotinos sumos, antstolio patvarkymu buvo pažeista Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 21 punkto nuostatos, kurios numato jog antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų).

Atsiliepimas

29. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

30. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

31. Apeliantė I. Č. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Be to, ir pati apeliantė nenurodė jokio pagrindo dėl ko prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl antstolio A. B. veiksmų

33. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-420 civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014 dėl 3‘810,80 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką; 289,62 Eur neturtinės žalos; vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016 m. vasario 15 d. nuo 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisimo I. Č.. Antstolis A. B. 2018 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei nurodė, jog vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas (vykdomoji byla Nr.0025/17/02571, b. l. 3, 96).

34. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta, kai: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas); CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (2 punktas); nutraukus vykdomąją bylą (3 punktas).

35. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0025/17/02571, skolininkė BĮ Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ 2014-07-18 sumokėjo I. Č. 539,86 Eur (1‘864,04 Lt), 2014-07-22 -- 95,27 Eur (328,95 Lt), 2014-07-30 – 2‘838,21 Eur (9‘799,77 Lt), 2015-01-06 – 3‘328,62 Eur, 2015-01-09 – 3‘584,30 Eur (vyk. bylos l. 33-37). Iš viso I. Č. buvo pervesta 10‘386,26 Eur.

36. Pažymėtina, jog pagal išduotą vykdomąjį raštą priteistos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi išaiškino, jog Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu priteista 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą sudaro: 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5‘865,84 Eur už priverstinę pravaikštą. Taip pat nurodė, jog remiantis Socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio „Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos“ 1 dalies 25 punktu ir Lietuvos respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio „Neapmokestinamos pajamos“ 1 dalies 49 punktu, 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką laikytini kaip delspinigiai ir yra neapmokestinami GPM ir neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Ši priimta teismo nutartis nebuvo nuginčyta. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog mokesčiai turėjo būti neatskaitomi nuo visos 7‘621,61 Eur sumos.

37. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/02571 pateiktų metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų matyti, jog Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ už I. Č. sumokėjo 2014 m. – 685,53 Eur (2‘367 Lt) GPM mokesčio ir 2015 m. – 531 Eur. Taip pat buvo sumokėtas atskirai mokestis ir nuo 1‘755,77 Eur sumos – 263 Eur. Šias sumas patvirtina ir vykdomojoje byloje pateikti 2014-07-18, 2014-07-30, 2015-01-06 (vyk. bylos l. 81-86, 40-42).

38. Apeliantė teigia, kad teismas netyrė ir nevertino jos antstoliui A. B. pateiktus skaičiavimus, pagrindžiančius skolininko įsiskolinimą ir 2018 m. kovo 16 d. pateiktą buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „Tik apskaita“ 2018-03-14 dienos pažymą, patvirtinančią, jog vykdomojo dokumento antstoliui A. B. pateikimo dienai Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ yra skolingas 828,21 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiai dienai vis dar nėra išieškotos pilnai skolos pagal išduotą vykdomąjį raštą. Priešingai nei teigia apeliantė, civilinėje byloje Nr. e2-8072-452/2018 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pripažino, jog Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą apeliantei I. Č. sumokėjo per didelę sumą priteistų išmokų. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi netenkino I. Č. apeliacinio skundo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu. Nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis A. B. nepagrįstai užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/17/02571 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3788-828/2014 grąžino Panevėžio apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė