Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, posėdį rengiant nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 19 d. ) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. išvadą Nr. 1SD-9997-(8.1.27) „Dėl nepilnametės M. V.“, 2020 m. birželio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-850, 2020 m. gruodžio 2 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-4135, kitus dokumentus (b. l. 92-114). Tarnyba nurodė, jog ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame 4 kambarių, apie 80 kv. m ploto bute su visais patogumais, bute taip pat gyvena ieškovės mama, patėvis ir dvylikametis brolis. Namuose švaru ir tvarkinga, gyvenamasis būstas erdvus. Mažametė turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Ieškovės teigimu, ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) kavinės vadove, jos gaunamas pajamas sudaro 600 Eur darbo užmokestis ir 60 Eur išmoka vaikui. Moters teigimu, su atsakovu atskirai gyvena nuo 2020 m. sausio mėnesio, su atsakovu bendrauja telefonu, vaiko tėvas jokio išlaikymo neteikia, nes patiria finansinius sunkumus, pradėjus gyventi atskirai, atsakovas buvo davęs 700 Eur. M. V. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), sveikatos problemų neturi. Vaiko nuomonė nebuvo išklausyta dėl jo nedidelio amžiaus. Tarnybos atstovei bendraujant su atsakovu telefonu šis nurodė, jos pastaruoju metu išlaikymo vaikui neteikia, nes turi finansinių sunkumų, pradėjus gyventi atskirai buvo davęs ieškovei 600 Eur ir 100 Eur, o po savaitės ieškovei paprašius dar pinigų, tarp šalių kilo konfliktas. Atsakovas nurodė, kad su vaiku nebendrauja dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, kadangi dirba taksi vairuotoju ir nori apsaugoti dukrą. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama mergaitės poreikiams tenkinti.

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama ir patėviu, taip pat 12-mečiu broliu tėvams priklausančiame bute, tačiau ateityje ketina būstą nuomotis, todėl išaugs išlaidos, susijusios su gyvenamuoju būstu. Šiuo metu jos darbines pajamas sudaro apie 200–300 Eur per mėnesį, jos priklauso nuo jos darbovietės valdomų kavinių apyvartos, kuri tebesitęsiant karantinui yra sumažėjusi, kai kurie pardavimo „taškai“ yra uždaryti. Yra baigusi makiažo kursus. Nurodė, kad trūksta pinigų automobiliui įsigyti, norėtų pakrikštyti dukrą. Sveikatos problemų, kurios kliudytų dirbti, ieškovė neturi. Kas mėnesį moka kredito įstaigoms: pagal vieną sutartį 58 Eur, pagal kitą – 82 Eur. Vieną paskolą jos vardu, 800 Eur dydžio, pasinaudojęs ieškovės banko kortele, paėmė atsakovas, kai pora dar gyveno kartu, ieškovė tuomet buvo neseniai pagimdžiusi vaiką, neturėjo galimybių atsakovą kontroliuoti. Atsakovas skolos nedengia. Pati ieškovė yra pasiėmusi apie 1000 Eur dydžio paskolą. Su atsakovu ieškovė gyveno kartu apie 3 metus. Atsakovas buvo neprognozuojamos nuotaikos, mokėjo manipuliuoti, buvo ieškovei minėjęs, kad anksčiau yra vartojęs narkotikus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovė nurodė žinojusi, kad atsakovas turi skolų, didesnė skola susijusi su autoįvykiu. Atsakovas vertėsi automobilių perpardavinėjimu, su švogeriu turėjo automobilių plovyklą. Mano, kad atsakovas gali uždirbti pinigų. Su atsakovu bendrauja nedaug. Ieškovės žiniomis, atsakovas žino apie teisme nagrinėjamą bylą ir posėdžio data, jai teigė, kad išvakarėse ieškovei pervedė pinigų, ji sąskaitoje jų dar nematė. Patvirtino, kad atsakovas buvo davęs 600 Eur ir 100 Eur grynaisiais. Dėl konflikto su patėviu, apie kurį nurodyta Tarnybos dokumentuose, paaiškino, kad tuomet vartojo vaistus, dėl to galimai buvo jautri.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovui E. V. skirti procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu ir įteikti tinkamai 2020 m. lapkričio 21 d. (b. l. 91) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir įstatymas nenumato šeimos bylose sprendimo už akių instituto, tačiau atsakovas žinodamas apie bylą turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Vertintina, kad vaiko teisių ir interesų prioritetinės apsaugos imperatyvas įpareigoja teismą nagrinėti bylą iš esmės ir išspręsti vaiko interesų apsaugai svarbius klausimus, net ir nesant byloje atsakovo pozicijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 41). Šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra 2 metai. Ieškovės teigimu, mergaitė lėtinių ligų ar kitų specialių poreikių neturi. Byloje pateikta ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis 2020 m. gegužės 19 d. Nr. 84-5 patvirtina, kad mažametė lanko Vilniaus lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46).

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Ieškovė teikė vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį vaiko išlaidos kas mėnesį sudaro: buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai (vaiko dalis) – 80 Eur, darželis – 75 Eur, maistas – 180 Eur, vaistai, vitaminai, higienos priemonės – 90 Eur, sauskelnės – 20 Eur, apranga ir avalynė – 80 Eur, žaislai ir įvairios šventės – 50 Eur, kasdienės nenumatytos išlaidos ir transportas – 30 Eur, viso 605 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti išlaidų įrodymai tik dalinai pagrindžia nurodomas išlaidas, pavyzdžiui 12,99 Eur dydžio mokėjimas įsigyjant prekę internetu, patvirtina, kad buvo pirktas mergaitiškas kombinezonas. Tačiau kiti pateikti mokėjimų dokumentai tik rodo, kad ieškovė atsiskaitė maisto prekių, drabužių parduotuvėse, vaistinėse, tačiau iš dokumentų nėra aišku, kas buvo pirkta. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovė nėra pateikusi neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad vaiko poreikiams yra išleidžiama 605 Eur suma per mėnesį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

Iš byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 3 d. pažymos apie priskaičiuotą iš išmokėtą darbo užmokestį už 9 mėnesius, matyti, kad vidutinis ieškovės darbo užmokestis sudaro 347,72 Eur (b. l. 50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodoma, kad A. A. nuo 2020 m. vasario 15 d. mokama 180,12 Eur vaiko priežiūros išmoka. Sodros duomenimis, A. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019 m. lapkričio 4 d., pastaraisiais mėnesiais ieškovei buvo paskaičiuotas darbo užmokestis: 2020 m. spalio mėnesį – 770,99 Eur, lapkričio mėnesį – 308,58 Eur, gruodžio mėnesį – 532,74 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė su dukra gyvena savo motinai priklausančiame bute (b. l. 43), nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 48, 49). Ieškovės teigimu, ji turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, per mėnesį kredito įstaigoms 130 Eur.

Remiantis Sodros duomenimis, atsakovas nuo 2018 m. spalio 30 d. yra registruotas kaip asmuo kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nėra (b. l. 130). Atsakovo teigimu, išsakytu Tarnybos atstovui, jis dirba taksistu. Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 17, 19). Antstolių informacinės sistemos 2020 m. spalio 20 d. duomenimis, E. V., kaip skolininko atžvilgiu, vykdomas išieškojimas dešimtyje vykdomųjų bylų išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodos Vilniaus skyriaus, UAB „Finansų administravimas“, UAB „Julianus incaso“, UAB „OK transportas“ naudai, išieškomos sumos sudaro 60 Eur, 397,45 Eur, 441,54 Eur, 90 Eur, 67,29 Eur, 589,23 Eur, 225,96 Eur, 434 Eur, 5897,80 Eur, 1506,02 Eur (b. l. 20–29). Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius byloje nėra. Teismas neturi duomenų apie atsakovui (ne)nustatytą neįgalumą, nėra žinoma apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų jam dirbti.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus ar jų nebuvimą, teismas sprendžia, kad ieškovė pilnai nepagrindė, kad 2 metų amžiaus vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga 605 Eur per mėnesį ir kad ji tokią sumą vaikui skiria. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į nepilnametės M. V. amžių, įvertinus, jog vaikas neturi ypatingų sveikatos problemų bei papildomų poreikių, išanalizavus abiejų tėvų turtinę padėtį, pajamas, skolinius įsipareigojimus, įvertinus, kad ieškovė gauna valstybės vaikui skiriamą išmoką, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur, tai, jog abu tėvai yra jauno amžiaus, neturintys sveikatos sutrikimų dėl kurių būtų apribota galimybė dirbti ir gauti pajamas, taip pat tai, jog nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaikas gyvena kartu motina, spręstina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. spalio 19 d., iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Ieškovės prašymas gauti išlaikymo lėšas į jos nurodytą banko sąskaitą tenkintinas. Ieškovė išlaikymą dukrai privalo naudoti išimtinai tik nepilnametės dukros interesais (CK 3.203 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimu priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, panaikintinos teismo šioje byloje 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo įmokos, kurios buvo mokėtos vaiko laikino išlaikymo metu, remiantis 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistas išlaikymo sumas.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 79 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovė neprašė teismo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų ir neteikė teismui atitinkamų įrodymų, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Byloje patirta 12,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 73 proc. apimtimi ieškovės naudai, ši suma paskirstytina taip: atsakovas turi mokėti 8,80 Eur, ieškovė – 3,26 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma, kuri yra mažesnė už nustatytą, iš ieškovės nepriteistina.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso priteistina žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 79 + 8,80 = 87,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, į priteistas sumas įskaitant išlaikymą, atsakovo sumokėtą vykdant 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo sumas atsakovas turi pervesti į A. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke Luminor iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 87,80 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 80 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Panaikinti byloje 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.