Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-574-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: e2A-574-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00699-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: K. S.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-574-803/2024Teisminio proceso Nr.2-52-3-00699-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. (E. J.) ieškinį atsakovei K. S. ir atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui E. J. (E. J.) dėl bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukomo teisinių pasekmių (toliau – sutartis) 5.1., 5.2, 5.3, 3, 4 ir 16 punktus, numatančius ieškovo bendravimo su vaikas sąlygas, ir įtraukti naują 5.6 punktą: 1) sutarties 5.1 punktą suformuluoti taip: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. darbo dienomis šalių bendru abipusiu sutarimu, suderinus konkretų bendravimo ir vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. pagal iš anksto suderintą savaitgalių grafiką du savaitgalius per mėnesį, šalių bendru sutarimu suderinus konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, vaikų motinai pristatant vaikus į vaikų tėvo gyvenamąją vietą penktadienį tarp 19.00 val. ir 20.00 val., vaikų tėvui grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17.00 val. ir 18.00 val. Savaitgalių grafikas sudaromas 6 mėnesių laikotarpiui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki laikotarpio pradžios. Sausio-birželio mėnesių savaitgalius prioriteto tvarka renkasi vaikų motina K. S., liepos-gruodžio mėnesių savaitgalius prioriteto tvarka renkasi vaikų tėvas E. J..“; 2) sutarties 5.2 punktą suformuluoti taip: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. per šias kiekvienų metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaikų gimimo dienomis. E. J. nelyginiais metais bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, lyginiais metais – Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną bei gruodžio 31 – sausio 1 dienomis, vaikų motinai švenčių išvakarėse vaikus pristatant į vaikų tėvo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val., vaikų tėvui grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę dieną, kurią vaikai leidžia su tėvu, nuo 17.00 val. iki 18.00 val.“; 3) sutarties 5.3 punktą suformuluoti taip: „E. J., ketindamas išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną K. S. prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas vaikų buvimo vietą bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. K. S., ketindama išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą E. J. prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo su vaikais datos.“; 4) sutarties 3 punktą suformuluoti taip: „Šalys patvirtina ir susitaria, jog E. J. nuo sutarties sudarymo dienos atlygina ½ dalį išlaidų, susijusių su vaikų stovyklomis, parinktomis bendru šalių susitarimu, vaikų ortodontiniu gydymu, vaikų mokamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis bei kitomis vaikų mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagal K. S. pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos. Tuo atveju, jeigu aukščiau nurodytas išlaidas pilna apimtimi apmokėjo E. J., vaikų motina įsipareigoja apmokėti ½ dalį nurodytų išlaidų pagal E. J. jai pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos.“; 5) sutarties 4 punktą suformuluojant taip: „Šalys susitaria visais atvejais geranoriškai spręsti klausimus dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo, atsižvelgti į jų pageidavimus ir interesus. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išvaizda, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų fizinę būklę, sudaryti jiems sąlygas visapusiškam vystymuisi, užtikrinti vaikų saugumą. Vaikų motina įsipareigoja telefonu, SMS, el. paštu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikams suteiktas medicinines (sveikatos priežiūros) paslaugas, nustatytas diagnozes bei sveikatos būklę, kaip galima greičiau, bet ne vėliau negu per 1 dieną nuo sveikatos priežiūros poreikio atsiradimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų gavimo“; 6) papildyti sutartį 5.6 punktu, jį išdėstant taip: „E. J. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. praleisti tris savaites atostogų per metus, iš kurių bent dvi yra vasaros metu. Apie planuojamas einamųjų metų atostogas su vaikais E. J. informuoja K. S. iki einamųjų metų sausio 31 dienos. Vaikų motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą dieną prieš atostogų pradžią nuo 19.00 val. iki 20.00 val., vaikų tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val.“; 7) pakeisti sutarties 16 punktą, jį suformuluojant taip: „Šalys susitaria, kad E. J. nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja kiekvieną mėnesį padengti ½ dalį išlaidų, susijusių su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinėmis paslaugomis ne ilgiau, negu jaunesniajam vaikui M. J. sukaks 18 metų, su sąlyga, kad vaikai gyvena bute, ir su sąlyga, kad be vaikų ir mamos neatsiranda kitų asmenų, kurie ilgiau negu mėnesį naudojasi komunalinėmis paslaugomis. E. J. įsipareigoja ne vėliau nei per 5 dienas nuo K. S. pranešimo (el. paštu, trumpąja SMS žinute, kt.) apie sumokėtas įmokas už komunalines paslaugas ir jų dydžius pervesti į K. S. nurodytą banko sąskaitą ½ dalį atitinkamai už komunalines paslaugas sumokėtos sumos.“

2. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-547/2020, patvirtinus šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (toliau – sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, o ieškovas bendrauja su vaikais sutartyje numatyta tvarka bei sąlygomis. Po santuokos nutraukimo šalys vykdydavo sutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, tačiau vėliau tarp šalių pradėjo kilti nesutarimų ir netgi konfliktų dėl bendravimo su vaikais sąlygų taikymo ir laikymosi. Ieškovas dėl to yra kreipęsis su skundu į Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Vilniaus miesto socialinių pasaugų centro pagalbos šeimai skyrius 2022 m. lapkričio 11 d. parengė pagalbos šeimai planą, kuriame numatė rekomendacijas šalims dėl bendravimo tarpusavyje ir su vaikais, konstatavo poreikį tikslinti sutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė nesutiko ir nevykdo pagalbos plane esančių rekomendacijų.

3. Šalių konfliktai neigiamai veikia vaikų psichinę ir psichologinę būseną, sukelia jiems įtampą ir stresą, įneša nesaugumo jausmą į kasdieninį jų gyvenimą. Vaikams susidaro klaidingas įspūdis, kad ieškovas su jais nenori (atsisako) bendrauti, turi kitus prioritetus. Atsakovė vienašališkai nusprendžia, kada ieškovas turi bendrauti su vaikais darbo dieną, nepaisydama sutartyje aiškiai nurodytos nuostatos, kad ieškovo bendravimas su vaikais darbo dienomis vyksta abipusiu šalių sutarimu, vienašališkai pasirenka ieškovui netinkamą laiką. Sutarties 5.1 punktas keistinas, nes pagal susiklosčiusią praktiką ieškovas bendrauja su vaikais du savaitgalius per mėnesį. Ieškovui atvykus pasiimti vaikų, jie dažnai būna nesuruošti, kartais iš jų būna atimti telefonai, todėl nustatytina sąlyga, kad atsakovė pristatytų vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą numatytu laiko intervalu.

4. Ieškovas dirba keturiose darbovietes, iš kurių dvi yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš anksto visada derina grafiką darbovietėse, taikydamasis prie jam numatytų savaitgalių su vaikais, tačiau tikslaus bendravimo laiko ir dienos, kurios būtų laikomasi visada, nustatyti tiesiog nėra galimybės. Dėl to būtina patikslinti sutarties 5.1 punkto 1 dalį, numatant, kad tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis vyksta šalių bendru abipusiu sutarimu, suderinus konkretų bendravimo ir vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. Nutraukus santuoką, atsakovė su vaikais liko gyventi šeimos būste, kurio įsigijimui gauto ½ dalį kredito ir ½ dalį komunalinių išlaidų toliau moka ieškovas. Ieškovas nuosavybės teise neturi būsto, gyvena mažo ploto bute, kuriame neužtikrinamos tinkamos vaikų ilgalaikio gyvenimo sąlygos. Šis būstas tinka tik trumpalaikiams vaikų apsilankymams.

5. Sutarties 3 punktas keistinas, nes vadovaujantis lygiateisiškumo principu, būtų protinga abiem tėvams suteikti lygias galimybes rinktis vaikų stovyklas, sutikti arba nesutikti su siūlomu stovyklos variantu, siūlyti savo variantus, jeigu kito siūlomas variantas vertinamas, kaip netinkamas, savo sprendimu daryti įtaką atlygintinų išlaidų dydžiui. Šiuo metu pagal galiojančią tvarką atsakovė vienašališkai išsirenka stovyklas vaikams ir reikalauja, kad ieškovas sumokėtų pusė jų kainos. Pakeitus 3 punktą, ieškovas su atsakove lygiomis dalimis prisidėtų prie klausimų, susijusių su vaikų auklėjimu ir lavinimu, sprendimo.

6. Kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl vaikų atostogų, sutartis papildytina 5.6 punktu. Būtina numatyti sąlygą, užkertančią kelią atsakovei vienašališkai, nesuderinus su ieškovu nuspręsti, kad vaikai turi likti pas ieškovą, arba nuspręsti, kad ieškovas turi juos vežioti į būrelius ar kitur. Keistinas ir sutarties 16 punktas, pagal kurį ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį padengti ½ dalį atsakovės ir vaikų buto komunalinių paslaugų. Sutartyje nenurodyta šios prievolės vykdymo trukmė, nors pagal susitarimo esmę ir prigimtį ši pareiga turėtų būti numatoma iki vaikų pilnametystės. Šios pareigos vykdymu ieškovas papildomai materialiai prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl būtų neprotinga ir neteisinga reikalauti ieškovo vykdyti šį įsipareigojimą ir tuo atveju, jeigu bute apsigyventų tretieji asmenys ilgiau nei mėnesį. Tokiu atveju ieškovas turėtų kompensuoti ir trečiajam asmeniui tenkančią komunalinių paslaugų išlaidų dalį.

Šalies argumentai

7. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką taip: 1) sutarties 5.1 punktą išdėstyti taip: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. ne mažiau kaip dvi darbo dienas per savaitę, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos jų buvimo vietos 16.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie tai, kokiomis kitos savaitės dienomis bendraus su vaikais, E. J. informuoja K. S. ne vėliau kaip iki šeštadienio 15.00 val. Jeigu kuris nors iš vaikų dėl užimtumo, ligos ar kitų priežasčių negali bendrauti su tėvu suplanuotomis dienomis, tėvas bendrauja su kitais vaikais, tačiau turi siekti, kad su kiekvienu iš vaikų būtų bendraujama bent vieną darbo dieną per savaitę. E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. Jei E. J. dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negali su vaikais bendrauti šiame punkte numatytu laiku, jis privalo nedelsiant, paaiškėjus šioms svarbioms priežastims, apie tai informuoti K. S.. Tokiu atveju E. J. įsipareigoja pasiūlyti ir suderinti kitą bendravimo su vaikais savaitgalį ne ilgesniame nei trijų mėnesių laikotarpyje, kuris pagal aukščiau numatytą tvarką būtų tekęs K. S..“; 2) sutarties 5.2 punktą išdėstyti taip: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. per šias kiekvienų metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaikų gimimo dienas. E. J. nelyginiais metais bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, lyginiais metais – Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną bei gruodžio 31 – sausio 1 dienomis, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos, dieną prieš šventę 19.00 val., ir grąžindamas paskutinės dienos, kurią vaikai leidžia su tėvu, 17.00 val.“; 3) sutarties 5.3 punktą išdėstyti taip: „E. J., ketindamas išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną K. S. prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas vaikų buvimo vietą bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. K. S., ketindama išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą E. J. prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo su vaikais datos.“; 4) sutarties 3 punktą išdėstyti taip: „Šalys patvirtina ir susitaria, jog E. J. nuo sutarties sudarymo dienos atlygina ½ dalį išlaidų, susijusių su vaikų stovyklomis, vaikų ortodontiniu gydymu, mokamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis bei kitomis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kitų brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusių prekių ar paslaugų įsigijimu (pvz., kompiuterinės technikos, vaikų baldų), pagal K. S. pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos. K. S. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 dienas (išskyrus atvejus, kai atitinkamas poreikis iškyla skubiau) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute) informuoti E. J. apie ketinimą užsakyti vaikų stovyklą, kreiptis mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, įsigyti kitas vienkartines su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusias prekes ar paslaugas, nurodydama preliminarią prekių ar paslaugų kainą. Tokiu atveju E. J., nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas, įsipareigoja informuoti K. S. apie savo pritarimą, motyvuotą nepritarimą prekės ar paslaugos įsigijimui arba konkretų pasiūlymą įsigyti kitą prekę ar paslaugą kitomis kainomis. Nesulaukus motyvuoto nepritarimo arba konkretaus pasiūlymo įsigyti kitą prekę ar paslaugą per nustatytą laiką, laikoma, kad E. J. su prekės (paslaugos) įsigijimu sutiko ir įsipareigoja apmokėti pusę kainos. Tuo atveju, jei pagal aukščiau minėtą tvarką atitinkamą prekę (paslaugą) vaikų poreikiams įsigijo E. J., K. S. įsipareigoja atlyginti ½ dalį E. J. patirtų išlaidų.“; 5) sutarties 4 punktą išdėstyti taip: „Šalys susitaria visais atvejais geranoriškai spręsti klausimus dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo, atsižvelgti į jų pageidavimus ir interesus. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų fizinę būklę, sudaryti jiems sąlygas visapusiškam vystymuisi, užtikrinti vaikų saugumą. Vaikų motina įsipareigoja telefonu, SMS ar el. paštu informuoti vaikų tėvą apie vaikams suteiktas medicinines (sveikatos priežiūros) paslaugas, nustatytas diagnozes ir sveikatos būklę, kaip galima greičiau, bet ne vėliau negu per 1 dieną nuo sveikatos priežiūros poreikio atsiradimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų gavimo.“; 6) papildyti sutartį 5.6 punktu ir jį formuluoti taip: „E. J. turi teisę ir pareigą kiekvienais metais vasaros atostogų metu su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. praleisti keturias savaites atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką einamaisiais metais E. J. informuoja K. S. ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 31 d. E. J. pasiima vaikus numatyto bendravimo termino pirmąją dieną nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos ir grąžina vaikus numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 17.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su K. S. sutartą vietą.“; 7) atmesti ieškinio reikalavimą pakeisti sutarties 16 punktą ir palikti jį nepakeistą.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovas darbo dienomis su vaikais bendrauja, kai vaikai jam paskambina su prašymu nuvežti į būrelius, iš jų parvežti, tiesiog susitikti. Jei tuo metu ieškovas neužsiėmęs, toks bendravimas vyksta. Tokie susitikimai nėra rutininiai, jie nėra iš anksto planuojami, apie tokius susitikimus vaikų tėvas motinos informuoja. Tokia tvarka nėra tinkama, nes atsakovė, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kuri yra atsakinga už vaikus tuo metu, nėra informuojama apie tai, kad vaikai susitinka su tėvu, kad tuo metu jau ne ji, bet vaikų tėvas prisiima atsakomybę už vaikų priežiūrą. Tai iš esmės iškreipia tėvų lygiateisiškumo pareigą vaikams, formuoja situaciją, kai vienas iš tėvų už vaikus yra atsakingas visada, tuo tarpu kitas – tik tada, kai pats to pageidauja. Ieškovo bendravimą iš esmės inicijuoja patys vaikai. Dėl to jiems nepagrįstai priskiriama atsakomybės už jų ryšį su tėvu našta., formuojamas suvokimą, kad tėvas su jais bendraus tik tuo atveju, jei nebus užimtas. Dėl tokio bendravimo modelio dukra iš viso nebenori bendrauti su tėvu.

9. Nepriimtinas ieškovo siekis sutartyje įtvirtinti tik jo teisę, bet ne pareigą atostogauti su vaikais. Mokyklinio amžiaus vaikai iš viso turi 14 savaičių atostogų, iš kurių 5 savaites yra per mokslo metus ir 9 savaitės vasarą, kai vaikų užimtumo ir priežiūros organizavimas ypač sudėtingas ir aktualus. Ieškovas sutinka tik su trijų savaičių atostogomis, iš jų tik su dvejomis savaitėmis vasarą. Tai visiškai nepriimtina tėvų valdžios lygybės aspektu, nes atostogų metu dirbančiai motinai yra ypač sunku užtikrinti likusių 11 savaičių vaikų užimtumą ir priežiūrą. Dėl to turi būti nustatyta ieškovo pareiga atostogauti su vaikais 4 savaites vasarą. Ieškovui turi būti nustatyta pareiga pasidalinti atsakomybe dėl vaikų užimtumo ir priežiūros organizavimo vaikų vasaros atostogų metu.

Žemesnės instancijos teismas

10. Sutarties 16 punkto sąlyga yra susijusi ne su nepilnamečių vaikų ar atsakovės išlaikymo pareiga, bet su sutuoktinių turto ir įsipareigojimų pasidalijimu bei to sąlygotu ieškovo prisiimtu turtiniu įsipareigojimu atsakovei, nesiejamu su jokiomis papildomomis sąlygomis. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovas 16 punkto pakeitimu siekia peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo dalį. Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės. Tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos aplinkybės, kurios yra susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymu ir buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Dėl to klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. spalio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atvejo vadyba šalims taikoma nuo 2022 m. spalio 21 d. Šalių santykiai yra konfliktiški. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą. Vaikų bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį ir dvi darbo dienas per savaitę, taip pat atitinkamai numatytomis atostogų bei švenčių dienomis atitinka tėvų lygiateisiškumo principą ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų prioritetinių interesų. Bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir aiški vykdymui, nepaliekant vietos interpretacijoms. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis yra labiau orientuota į maksimalų bendravimą su vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė šias (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020, sąlygas ir išdėstė jas taip: 5.1 punktas: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. ne mažiau kaip dvi darbo dienas per savaitę, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos jų buvimo vietos, šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į E. J. darbo grafiką, suderinus konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. Apie tai, kokiomis kitos savaitės dienomis bendraus su vaikais, E. J. informuoja K. S. ne vėliau kaip iki šeštadienio 15.00 val. Jeigu kuris nors iš vaikų dėl užimtumo, ligos ar kitų priežasčių negali bendrauti su tėvu suplanuotomis dienomis, tėvas bendrauja su kitais vaikais, tačiau turi siekti, kad su kiekvienu iš vaikų būtų bendraujama bent vieną darbo dieną per savaitę. E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos, šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į E. J. darbo grafiką, suderinus konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. Jei E. J. dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negali su vaikais bendrauti šiame punkte numatytu laiku, jis privalo nedelsiant, paaiškėjus šioms svarbioms priežastims apie tai informuoti K. S.. Tokiu atveju E. J. įsipareigoja pasiūlyti ir suderinti kitą bendravimo su vaikais savaitgalį ne ilgesniame nei trijų mėnesių laikotarpyje, kuris pagal aukščiau numatytą tvarką būtų tekęs K. S..“; 5.2 punktas: „E. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. per šias kiekvienų metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaikų gimimo dienomis. E. J. nelyginiais metais bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, lyginiais metais – Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną bei gruodžio 31 – sausio 1 dienomis, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš šventę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ir grąžindamas paskutinės dienos, kurią vaikai leidžia su tėvu, vakarą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.“ sutarties 5.3 punktas: „E. J., ketindamas išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną K. S. prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas vaikų buvimo vietą bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. K. S., ketindama išvykti su vaikais į užsienio valstybes, privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą E. J. prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo su vaikais datos.“; 3 punktas: „Šalys patvirtina ir susitaria, jog E. J. nuo sutarties sudarymo dienos atlygina ½ dalį išlaidų, susijusių su vaikų stovyklomis, vaikų ortodontiniu gydymu, mokamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis bei kitomis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kitų brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusių prekių ar paslaugų įsigijimu (pvz., kompiuterinės technikos, vaikų baldų), pagal K. S. pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos. K. S. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 dienas (išskyrus atvejus, kai atitinkamas poreikis iškyla skubiau) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute) informuoti E. J. apie ketinimą užsakyti vaikų stovyklą, kreiptis mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, įsigyti kitas vienkartines su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusias prekes ar paslaugas, nurodydama konkrečią ketinamą įsigyti prekę ar paslaugą ir tikslią jos kainą. Tokiu atveju E. J., nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas, įsipareigoja informuoti K. S. apie savo pritarimą, motyvuotą nepritarimą prekės ar paslaugos įsigijimui arba konkretų pasiūlymą įsigyti kitą prekę ar paslaugą kitomis kainomis. Nesulaukus motyvuoto nepritarimo arba konkretaus pasiūlymo įsigyti kitą prekę ar paslaugą per nustatytą laiką, laikoma, kad E. J. su prekės (paslaugos) įsigijimu sutiko ir įsipareigoja apmokėti pusę kainos. Tuo atveju, jei pagal aukščiau minėtą tvarką atitinkamą prekę (paslaugą) vaikų poreikiams įsigijo E. J., K. S. įsipareigoja atlyginti ½ dalį E. J. patirtų išlaidų.“; 4 punktas: „Šalys susitaria visais atvejais geranoriškai spręsti klausimus dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo, atsižvelgti į jų pageidavimus ir interesus. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išvaizda, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų fizinę būklę, sudaryti jiems sąlygas visapusiškam vystymuisi, užtikrinti vaikų saugumą. Vaikų motina įsipareigoja telefonu, SMS, el. paštu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikams suteiktas medicinines (sveikatos priežiūros) paslaugas, nustatytas diagnozes bei sveikatos būklę, kaip galima greičiau, bet ne vėliau negu per 1 dieną nuo sveikatos priežiūros poreikio atsiradimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų gavimo“. Papildė (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020, sąlygas 5.6 punktu: „E. J. ir K. S. kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiais vaikais L. J., J. J. ir M. J. po pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką einamaisiais metais E. J. informuoja K. S. ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 31 d. E. J. pasiima vaikus numatyto bendravimo termino pirmąją dieną šalių suderintu laiku iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos ir grąžina vaikus numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 17.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą“. Priteisė ieškovui E. J. iš atsakovės K. S. 1 271,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei iš ieškovo 4 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad tarp šalių kyla nesutarimai, susiję su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, šalių santykiai yra konfliktiški. Nustatytos aplinkybės kelia grėsmę vaikų psichologinei būsenai, normaliai jų raidai. Teismas konstatavo, kad yra kilęs pavojus tiek nepilnamečių vaikų tėvų teisėtų interesų užtikrinimui, tiek geriausių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui, todėl yra pagrindas keisti (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pavirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020, sąlygas, nustatančias ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

14. Šalių dukra teismo sprendimu nustatytais savaitgaliais pas ieškovą nevažiuoja, dukra su tėvu tik keletą kartų buvo išvykusi atostogų. Byloje nėra duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių galėtų būti ribojamas ieškovo ir dukters bendravimas. Nepilnametės išreikštas nenoras bendrauti su ieškovu tik patvirtina, kad yra poreikis atkurti tėvo ir jo dukters ryšį, nustatant pastovią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų maksimalų bendravimą. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka stokoja aiškumo, nes nenurodoma, kiek dienų per savaitę ieškovas bendrautų su vaikais. Tuo tarpu atsakovės siūlomas sutarties 5.1 punkto pakeitimas yra aiškus, nukreiptas į pastovaus ir maksimalaus ieškovo bendravimo su vaikais užtikrinimą.

15. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, tenka skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, rūpintis vaiko higiena, sekti ugdymą, vesti (vežti) vaiką į neformaliojo ugdymo užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Nagrinėjamoje byloje vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl jai tenka didesnė vaikų priežiūros, dalyvavimo jų auklėjime našta. Taigi būtų neteisinga ir nesąžininga tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę atvežti šalių nepilnamečius vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą, taip dar labiau apsunkinant atsakovei tenkančią vaikų priežiūros naštą.

16. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad dėl jo darbo pobūdžio jam gali būti sudėtinga ar neįmanoma paimti vaikus darbo dienomis ar savaitgaliais konkrečiu nustatytu laiku. Dėl to teismas sutarties 5.1 punktą pakeitė pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą sutarties 5.1 punkto formuluotę, papildomai nustatydamas, kad nepilnamečių vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas paliekamas spręsti šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką.

17. Tarp šalių iš esmės ginčo dėl sutarties 5.2 punkto pakeitimo nėra, tačiau ieškovas reikalauja, kad vaikus švenčių išvakarėse į vaikų tėvo gyvenamąją vietą pristatytų vaikų motina. Atsakovė, nesutinka su šiuo reikalavimu. Kadangi atsakovei tenka didesnė vaikų priežiūros ir auklėjimo našta, neteisinga ir nesąžininga įpareigoti atsakovę atvežti šalių nepilnamečius vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą. Dėl to teismas sutarties 5.2 punktą pakeitė pagal ieškovo ieškinyje nurodytą sutarties 5.2 punkto formuluotę, tačiau nustatydamas, kad švenčių išvakarėse nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima vaikų tėvas.

18. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad ginčo dėl sutarties 5.3 ir 4 punktų pakeitimo nėra, todėl teismas sutarties 5.3 ir 4 punktus pakeitė pagal ieškovo ieškinyje nurodytą formuluotę.

19. Sprendžiant klausimą dėl sutarties 3 punkto pakeitimo, tarp šalių kilo ginčas dėl brangesnių nei 100,00 Eur daiktų ir prekių, reikalingų vaikams, įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad periodinis išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Pagal teismų praktiką ieškovo teikiamas vaikų išlaikymas periodinėmis išmokomis apima tik kasdienes vaikų poreikiams tenkinti skirtas išlaidas.

20. Nenustačius sąlygos, kad ieškovas turi kompensuoti ½ dalį brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams, atsirastų prielaida susidaryti situacijai, kai visa finansinė našta už neeilinių vaikų poreikių tenkinimą tenka atsakovei. Taigi būtų pažeisti motinos, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, interesai ir tėvų valdžios lygiateisiškumo principas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl savo turtinės padėties neturėtų galimybių atlyginti pusės vienkartinių išlaidų vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovės siūlomoje sutarties 3 punkto formuluotėje numatyta, kad šalys dėl brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių prekių ar paslaugų, reikalingų vaikams, įsigijimo tariasi bendru sutarimu (atsakovė privalo pranešti apie tam tikros prekės ar paslaugos įsigijimą, o ieškovas privalo pateikti sutikimą arba motyvuotą nesutikimą ir pasiūlyti kitą prekę ar paslaugą), todėl ieškovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėti, turi galimybę siūlyti alternatyvas.

21. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės siūlytina sutarties 3 punkto formuluotė yra objektyviai įgyvendinama, aiški, numato protingą ir teisingą šalių papildomų išlaidų, patirtų vienkartiniams vaikų poreikiams patenkinti, atlyginimą. Ieškovas gali motyvuotai nesutikti su tam tikro daikto ar paslaugos įsigijimu. Teismas konstatavo, kad sąlyga, jog ieškovas turi kompensuoti ½ dalį brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių išlaidų, susijusių su vienkartinių vaikų poreikių tenkinimu, nepažeis ieškovo interesų ir užtikrins vaikų interesus. Siekiant sureguliuoti šalių santykius, atsakovės sutarties 3 punkto siūloma formuluotė, pagal kurią atsakovė įsipareigoja informuoti ieškovą apie ketinimą užsakyti prekę ar paslaugą, nurodydama preliminarią prekių ar paslaugų kainą, turi būti tikslinama, nurodant konkrečią ketinamą įsigyti prekę ar paslaugą ir jos kainą. Teismas sutarties 3 punktą pakeitė pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą sutarties 3 punkto formuluotę, patikslindamas, kad atsakovė turi nurodyti konkrečią ketinamą įsigyti prekę ar paslaugą ir tikslią jos kainą.

22. Spręsdamas sutarties papildymo 5.6 punktu klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas su vaikais paleidžia mažesnę laiko dalį (dvi darbo dienas per savaitę) nei atsakovė (tris darbo dienas per savaitę), todėl konstatavo, jog atsakovei tenka didesnė vaikų priežiūros ir auklėjimo našta, kuri galėtų būti kompensuojama ieškovo ir vaikų atostogų metu. Byloje nustatyta, kad yra būtinybė atkurti ir stiprinti tėvo ir nepilnametės dukros ryšį, todėl yra tikslinga nustatyti kiek įmanoma maksimalesnį ieškovo ir vaikų bendravimą vaikų vasaros ir kitų atostogų metu. Dėl to būtent ieškovui kyla pareiga dėti pastangas derinti darbo grafiką ir atostogas su nepilnamečių vaikų atostogomis.

23. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo gyvenamoji vieta būti netinkama vaikams pasilikti ilgesnį laiką, byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikai skųstųsi gyvenimo sąlygomis ieškovo namuose. Vien aplinkybė, kad vaikams pas ieškovą nėra taip patogu, kaip jų gyvenamojoje vietoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu riboti vaikų ir ieškovo bendravimą. Vaikams apsistojus ieškovo namuose, ieškovas turi dėti pastangas sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Kadangi atsakovei tenka didesnė vaikų priežiūros našta, taip pat reikia atkurti ieškovo ir dukros santykius, teismas konstatavo, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vaikų atostogų metu šalys su nepilnamečiais vaikais bendrautų vienodą laiko tarpą.

24. Sutarties 16 punktas yra sutarties skirsnyje „Šalių tarpusavio įsipareigojimai“, bet ne skirsnyje „Teisės ir pareigos, susijusios su nepilnamečiais vaikais“, kuriame nustatyta ieškovo nepilnamečiams vaikams teikiama išlaikymo forma ir dydis, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Sutarties skirsnyje „Šalių tarpusavio įsipareigojimai“, kuriame yra ieškovo prašomas pakeisti sutarties 16 punktas, nustatytos sąlygos, pagal kurias šalys pasidalijo kreditorinius įsipareigojimus. Sutarties skirstino pavadinimas „Šalių tarpusavio įsipareigojimai“ daro nuorodą į asmeninius ieškovo ir atsakovės santykius, kurie nėra susiję su nepilnamečiais vaikais. Teismas padarė išvadą, kad sutarties 16 punkto nuostatos yra susijusios su atsakovės finansinės naštos palengvinimu, bet ne su nepilnamečių vaikų išlaikymu, todėl ieškovo reikalavimą dėl sutarties 16 punkto pakeitimo atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Ieškovas E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinant, o atsakovės priešieškinį atmetant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismo patvirtina sutarties 5.1 punkto bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, jos objektyviai neįmanoma vykdyti. Dėl tokios tvarkos vykdymo tarp šalių kils nauji ginčai, kurie neigiamai veiks ir vaikų psichologinę būseną. Ieškovas dirba trijose darbovietėse, kurios yra skirtinguose miestuose ir toli nuo vaikų gyvenamosios vietos bei jų lankomų mokyklų ir būrelių. Darbovietėse ieškovo darbo laikas tvirtinamas, sudarant darbo grafikus, pagal kuriuos yra skiriami ir naktiniai budėjimai, todėl ieškovas neturi objektyvios galimybės bendrauti su vaikais tiksliai nustatytomis darbo dienomis numatytu laiku bei savaitgaliais.

25.2. Ieškovas tiesiogiai derina susitikimus su vaikais, atsižvelgdamas į jų užimtumą, norus, galimybes. Lankstaus bendravimo su vaikais darbo dienomis numatymas, nenustatant konkrečių dienų ar jų skaičiaus, laiko ribų, yra optimaliausias, prie tokio bendravimo yra įpratę ir vaikai. Dėl teismo nustatytos 5.1 punkto bendravimo tvarkos vaikai turės keisti savo įprastines veiklas, atsisakyti tam tikrų užsiėmimų arba susitikti su tėvu tuomet, kai to nenori, nes nustatyta bendravimo tvarka nėra lanksti. Visi trys vaikai yra skirtingo amžiaus, lyties, jie lanko skirtingus būrelius, esančius skirtingose vietose. Dėl to ieškovui yra sudėtinga bendrauti su visais vaikais vienu metu. Tokiu atveju kai kuriems iš vaikų gali tekti atsisakyti užsiėmimų, o tai neatitiktų jų norų ir interesų.

25.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių dukros išreikštas nenoras bendrauti su ieškovu patvirtina, jog yra poreikis atkurti tėvo ir dukros ryšį, nustatant pastovią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų maksimalų bendravimą. Priverstinės bendravimo tvarkos su vaikais, ypač su maištaujančia dukra, nustatymas kaip tik gali dar labiau pakenkti tėvo ir dukros santykiams. Dukros santykiai konfliktiški ir su atsakove, su kuria dukra gyvena. Ieškovas su dukra bendrauja, kartu važiuoja į teniso treniruotes. Tokia bendravimo tvarka dukrai yra priimtina, nes tenisas jai patinka. Taip yra tinkamai palaikomas ieškovo ir dukros ryšys. Nustačius priverstinę, perteklinę bendravimo tvarką, ieškovo ir dukros ryšiui gali būti dar labiau pakenkta.

Žemesnės instancijos teismas

25.4. Teismas nustatė netinkamą sąlyga, pagal kurią ieškovas ne vėliau kaip iki šeštadienio 15.00 val. turi informuoti atsakovę, kokiomis kitos savaitės dienomis bendraus su vaikais. Ieškovas dėl darbo krūvio ne visada šeštadienį iki 15.00 val. objektyviai gali žinoti, kuriomis dienomis kitą savaitę jis turės galimybę bendrauti su vaikais. Apie bendravimo galimybę ieškovas dažniausiai sužino tą pačią dieną. Dėl to pranešti gali iki einamos dienos pietų. Taip pat nėra aiški bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią ieškovas, kuriam nors iš vaikų dėl užimtumo, ligos ar kitų priežasčių negalint bendrauti su tėvu suplanuotomis dienomis, bendrauja su kitais vaikais, tačiau turi siekti, kad su kiekvienu iš vaikų būtų bendraujama bent vieną darbo dieną per savaitę. Teismas turėjo įvertinti, ar priverstinio vykdymo procese antstolis galės nustatyti, kaip ši sąlyga turi būti vykdoma tinkamai.

25.5. Teismo patvirtintos Sutarties 5.2 punkto bendravimo su vaikais tvarkos sąlyga, pagal kurią ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, turi būti pakeista, nustatant, kad šventėms atsakovė suruošia ir atveža vaikus ieškovui. Taip būtų užtikrinama, kad vaikai bus tinkamai aprūpinti būtinaisiais daiktais ir kitomis priemonėmis. Ieškovas neturi galimybės tinkamai suruošti vaikų, sudėti jiems reikalingus daiktus šventėms, nes jam nėra suteikta galimybė patekti į jų gyvenamąją vietą, o vaikai dar yra tokio amžiaus, kad savarankiškai pasiruošti negali.

25.6. Teismo patvirtintas Sutarties 3 punkte nustatytas įpareigojimas ieškovui atlyginti pusę brangesnių nei 100 Eur vertės prekių ar paslaugų kainos yra netiesioginis jo mokamo išlaikymo vaikams padidinimas, tokiu būdu didesnę išlaikymo pareigą perkeliant ieškovui ir nukrypstant nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo. Ieškovo mokamas išlaikymas vaikams yra didesnis už išlaikymą, kuriuo tenkinami tik būtinieji vaikų kasdieniniai poreikiai. Dėl to ieškovo teikiamas išlaikymas apima ir išlaidas, skirtas brangesniems daiktams. Be to, ieškovas papildomai moka už vaikų lankomus būrelius. Tuo tarpu atsakovė gauna iš valstybės išmokas vaikams, kurios sudaro virš 400 Eur per mėnesį. Būtent šios lėšos gali ir turi būti panaudotos tokiems vienkartiniams pirkiniams bei paslaugoms kompensuoti.

25.7. Teismo patvirtinta 3 punkto sąlyga, pagal kurią ieškovas turi informuoti atsakovę apie savo pritarimą ar motyvuotą nepritarimą prekės ar paslaugos įsigijimui arba pateikti konkretų pasiūlymą įsigyti kitą prekę ar paslaugą kitomis kainomis, yra ydinga. Ieškovas neturi objektyvios galimybės įvertinti, ar siūlomas daiktas vaikams yra reikalingas ir būtinas, nes neturi galimybės patekti į jų gyvenamąją vietą ir nustatyti, ar toks poreikis tikrai egzistuoja. Dėl to ieškovas negalės pareikšti sutikimo (motyvuoto nesutikimo) dėl tokių daiktų įsigijimo. Taip pat nėra aišku, kaip vertinti formuluotę „motyvuotas nesutikimas“. Ši nuostata yra formali, nes bet kuriuo atveju atsakovė galės teigti, kad atsisakymas yra nepakankamai motyvuotas, todėl ji įgytų tą prekę, o ieškovui kiltų pareiga kompensuoti ½ dalį jos kainos.

25.8. Teismas, patvirtindamas sutarties 5.6 punktą peržengė ieškinio ir priešieškinio reikalavimo ribas, savo iniciatyva padalindamas per pusę visas vaikų atostogas. Ieškovas siūlė 5.6 punktą formuluoti taip, kad jis objektyviai galėtų laiką per atostogas skirti vaikams bei praleisti su jais kokybiškai laiką pramogaujant, ilsintis. Ieškovas negali eiti 8 ir daugiau savaičių atostogų per metus dėl savo darbo pobūdžio bei darboviečių kiekio, o vaikų apgyvendinimas ieškovo gyvenamojoje vietoje atostogų metu neatitiks vaikų geriausių interesų dėl elementarių, vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų nebuvimo. Vasaros metu ieškovas gali atostogauti tik dvi savaites, kurias jis galėtų praleisti su vaikais. Be to, šalių dukra dažnai nenori atostogauti su ieškovu, todėl maksimalus laiko nustatymas atostogų metu neatitinka vaiko interesų bei norų.

25.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašomą patvirtinti sutarties 16 punkto pakeitimą. Sutarties 16 punkte nėra nurodyta ieškovo prievolės mokėti ½ dalį buto išlaikymo išlaidų vykdymo trukmė, nors pagal susitarimo esmę ir prigimtį ši pareiga, kaip ir vaikų išlaikymo pareiga, turėtų būti nustatoma iki vaikų pilnametystės. Sutarties 16 punkto sąlyga yra reglamentuojamas ieškovo prisidėjimas prie vaikų būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimo, o ne ieškovo ir atsakovės turtiniai santykiai ir įsipareigojimai. Dėl to yra teisinga bei pagrįsta numatyti, kad 16 punkte nustatyta ieškovo prievolė galioja iki jaunesniajam vaikui sukaks 18 metų, su sąlyga, kad bute neapsigyvena kiti asmenys.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė K. S. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl yra būtina nustatyti kiek įmanoma detalesnę ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, siekiant eliminuoti šalių ginčus. Ieškovo pasiūlyta sutarties 5.1 punkto tvarka, pagal kurią šalys turėtų kooperuotis ir susitarti, nėra tinkama. Ieškovas pageidauja susitikimus su vaikais derinti ne su atsakove, bet su pačiais vaikais. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka stokoja aiškumo. Bendravimas dvi darbo dienas per savaitę atitinka vaikų prioritetinius interesus. Ieškovui, dirbančiam keliose darbovietėse, gali tekti įdėti papildomų pastangų, tačiau toks prioritetų nustatymas visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką.

26.2. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad su visais trimis vaikais bendrauti vienu metu neįmanoma, yra nepagrįstas. Jeigu kuris nors iš vaikų dėl užimtumo, ligos ar kitų priežasčių negali bendrauti su tėvu suplanuotomis dienomis, tėvas bendrauja su kitais vaikais. Taigi teismo sprendimo formuluotė neįpareigoja suderinti bendravimo su visais trimis vaikais vienu metu, jeigu kuris nors iš vaikų nenori ar negali bendrauti numatytomis dienomis. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis negali iš anksto informuoti atsakovės apie būsimą bendravimą su vaikais ateinančią savaitę iki šeštadienio 15.00 val. Ieškovo pateikti darbo grafikai patvirtina, kad jie yra sudaromi mėnesiui į priekį. Dėl to argumentas, kad susitikimo su vaikais galimybė gali paaiškėti tą pačią dieną, o ieškovas negali šeštadienį informuoti apie savo kitos darbo savaitės planus, neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

26.3. Ieškovas prašė nustatyti faktiškai egzistuojančią tvarką, kai šalys suderina konkrečius savaitgalius pusei metų į priekį prieš mėnesį, ir dėl to nekildavo problemų. Pažymėtina, kad nesutarimai dėl konkrečių savaitgalių pasirinkimo buvo vieni iš esminių šalių konfliktų priežasčių. Ieškovo darbo grafikai yra derinami iš anksto, todėl ieškovas gali darbe suderinti, kad savaitgaliai, kuriais jis bendrauja su vaikais, būtų laisvi. Ieškovas taip ir nesugebėjo teisme paaiškinti, kodėl planavimas 6 mėnesiams į priekį jam problemų nekelia, tuo tarpu analogiškas planavimas metams jam nepriimtinas. Išankstinis planavimas leistų ir vaikams, ir atsakovei aiškiau planuoti savo gyvenimą ir veiklas. Ieškovo pageidavimas, kad atsakovė turėtų atvežti jam vaikus, yra nepagrįstas, nekorektiškas ir prieštarauja teismų praktikai.

26.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad neturi prisidėti prie vienkartinių prekių ir paslaugų, kurios visada turi būti tenkinamos iš jo vaikams skiriamo išlaikymo ir valstybės skiriamų išmokų vaikams. Ieškovas ne tik neprisidėdavo prie reikalingų vaikams prekių ar paslaugų įsigijimo, bet ignoruodavo atsakovės iniciatyvas, į jas ir vaikų prašymus neatsakydavo. Teismo sprendimu vaikų išlaikymo dydis nebuvo pakeistas, tik detaliai sureguliuota tėvų kooperavimosi dėl vienkartinių vaikų poreikių tenkinimo išlaidų pasidalijimo pareiga. Ieškovo įsipareigojimas padengti konkretaus atsakovei po santuokos nutraukimo atitekusio buto kredito ir komunalinių išlaidų dalį yra derybų būdu pasiekto kompromiso nuostata, susijusi ne su vaikų ar atsakovės išlaikymo pareiga, bet su sutuoktinių turto ir įsipareigojimų pasidalijimu ir to sąlygotu ieškovo prisiimtu turtiniu įsipareigojimu atsakovei, todėl negali būti priskirtas prie vaikų išlaikymo.

26.5. Šalių mokyklinio amžiaus vaikai iš viso turi 14 savaičių atostogų, 5 savaites per mokslo metus ir 9 vasarą, kai vaikų užimtumo ir priežiūros organizavimas ypač sudėtingas ir aktualus. Atsakovė turi 4 savaites atostogų, todėl jai ypač sunku užtikrinti likusių 11 savaičių vaikų užimtumą ir priežiūrą. Tuo tarpu ieškovas iš jo turimų 5 savaičių atostogų pageidauja su vaikais būti tik tris savaites, ir tik dvi iš jų vasarą. Atsakovė vaikų užimtumą jų atostogų metu organizuoja įvairiai: darbo metu leidžia į dienos stovyklas, organizuoja jų poilsį su seneliais. Dėl to ir ieškovas turi pareigą pasidalinti atsakomybe dėl vaikų užimtumo ir priežiūros organizavimo jų atostogų metu. Teismo sprendimu nustatyta pareiga kiekvienam iš tėvų su vaikais praleisti pusę vaikų atostogų laiko, todėl ieškovui yra sudaryta galimybė, atsižvelgiant į jo darbinį užimtumą, pasirinkti pageidaujamas atostogų datas, tiesiog užtikrinant, kad pusė visų atostogų laiko vaikai galėtų leisti su juo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakove turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Sutarties 2-3 punktais šalys susitarė dėl ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio ir ieškovo prisidėjimo prie papildomų išlaidų vaikams, o sutarties 4-5 punktais buvo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos.

29. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pagal CK 3.175 straipsnio 3 punktą pakeisti sutartyje nustatytą bendravimo tvarką ir patvirtinti naują ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė priešieškiniu pateikė savo siūlomą alternatyvią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu pakeistais sutarties 5.1, 5.2, 3 ir 5.6 punktais, taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą dėl sutarties 16 punkto pakeitimo.

Dėl ieškovo darbo grafiko suderinimo su teismo patvirtinta jo bendravimo su vaikais tvarka

30. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

35. Pagrindiniai ieškovo argumentai, kuriais jis nesutinka su teismo patvirtinta sutarties 5.1 ir 5.6 punktų bendravimo su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu tvarka, yra aplinkybės, kad ieškovas dirba trijose, skirtingose vietose esančiose darbovietėse, todėl jam sunku iš anksto numatyti tikslų susitikimo su vaikais laiką, taip pat jis neturi galimybės išeiti tiek savaičių atostogų iš eilės, kad galėtų praleisti su vaikais po pusę jų rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į didelį ieškovo darbo krūvį ir dėl to nustatė, kad šalys pačios suderins vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, ieškovą įpareigodamas informuoti apie konkrečią bendravimo dieną ne vėliau kaip iki šeštadienio 15.00 val.

36. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. lapkričio 11 plane nurodyta, kad pats ieškovas patvirtina, jog darbo grafikas sudaromas prieš mėnesį (el.b., failas 1, l. 17-23). Byloje taip pat yra ieškovo pateikti jo darboviečių darbo grafikai (el.b., failas 1, l. 75-84). Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturi objektyvios galimybės bendrauti su vaikais tiksliai nustatytomis darbo dienomis ar savaitgaliais, yra nepagrįstas. Darbo grafikuose yra aiškiai nurodyta darbo laiko pradžia ir pabaiga, naktiniai budėjimai. Taigi ieškovas gali gana tiksliai planuoti savo susitikimų su vaikais laiką po darbo. Duomenų, kad jis negalėtų susitarti su darbdaviu dėl kitokio naktinių budėjimų išdėstymo ar pasikeisti juos su kitu darbuotoju, ieškovas nepateikė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gali užtrukti darbe arba kelyje, jam gali tekti pavaduoti kitą (duomenys neskelbtini), yra ne kasdienės, o išskirtinės. Be to, sutarties 5.1 punkte yra aptarti ir tokie atvejai, kai ieškovas dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su vaikais numatytu laiku.

37. Ieškovas taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos jis negali vykdyti dėl skirtingo vaikų amžiaus, lyties, interesų ir lankomų būrelių. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka nustatoma būtent vaikų interesais. Tuo tarpu ieškovas iš esmės siekia, kad bendravimo tvarka atitiktų tik jo paties interesus ir būtų derinama ne tiek prie darbo grafiko, bet prie ieškovo noro dirbti ilgesnes darbo valandas, turėti ilgesnį poilsio laiką po budėjimų. Be to, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais būtų labai nekonkreti ir tik toliau skatintų šalių tarpusavio ginčus, nes būtent vaikų paėmimo laikas ir bendravimas su jais atostogų metu ir buvo pagrindinis šalių konfliktų šaltinis (el.b., failas 1, l. 17-23).

38. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį šeimos bylas nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Dėl to ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, patvirtindamas sutarties 5.6 punktą, peržengė šalių ieškinio ir priešieškinio ribas.

39. Sutarties 5.6 punkto sąlyga, pagal kurią abi šalys kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, nereiškia, kad ieškovas ar atsakovė turi darbe eiti atostogų tiek laiko, kokio ilgio yra pusė vaikų mokslo atostogų per metus. Ši sąlyga reiškia, kad tėvas turi užtikrinti vaikų laisvalaikio praleidimą jų atostogų metu. Nors ieškovas remiasi aplinkybe, kad negali savo namuose vaikams sudaryti tinkamų sąlygų, tačiau nei viename iš byloje Skyriaus pateiktų dokumentų apie vaikų gyvenimo sąlygas nebuvo konstatuota aplinkybė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikai negalėtų gyventi ar pats ieškovas negalėtų užtikrinti vaikams tinkamų sąlygų.

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra pakankamai išsami ir konkreti bei užtikrinanti lygias abiejų tėvų teises dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. Vien šalių nurodoma aplinkybė dėl jų konfliktiškų santykių nėra pagrindas bendravimo tvarkoje apibrėžti visas įmanomas situacijas, dėl kurių tarp šalių gali kilti nesutarimai. Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sutarties 5.1 ir 5.6 punktuose nustatytų ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų.

Dėl ieškovo pareigos pasiimti vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos

41. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose nustatyta sąlyga, pagal kurią vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ir grąžina ieškovas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaikus ieškovui turėtų pristatyti atsakovė, nes ieškovui atvykus pasiimti vaikų, jie būna nesuruošti, aprengti ne pagal sezoną be būtinų jiems priemonių. Nesutiktina su šiais ieškovo argumentais.

42. Pažymėtina, kad vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. pagal amžių jie jau turi būti pakankamai savarankiški ir gebėti patys tinkamai apsirengti ir pasiimti visus jiems būtinus daiktus, leidžiant laiką su ieškovu. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. lapkričio 11 plane nurodyta, kad skyriaus darbuotojos šalims buvo pasiūliusios svarstyti galimybę vaikams patiems atvažiuoti į sutartą susitikimo su tėvu vietą, nes vaikai yra pakankamai dideli, taip pat siūlė vaikams po būrelių savarankiškai keliauti iki tėvo darbo vietos (el.b., failas 1, l. 17-23). Taigi ir specialistai pripažino, kad šalių vaikai jau gali patys savarankiškai pasiruošti viešnagei pas tėvą.

43. Skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuota, kad vaikai buvo atvesti tvarkingi ir aprengti pagal sezoną, taip pat J. J. psichologei nurodė, kad ieškovas „fotografuoja skylėtus rūbus ir iš karto įdeda“, vaikų net neatsiklausęs, tikriausiai pateikia nuotraukas teismui (el.b., failas 2, l. 172-185). Pripažintina, kad ieškovo nurodyti epizodiniai atvejai, kai vaikai nebuvo tinkamai apsirengę, nėra pagrindas nustatyti atsakovei pareigą parengi tokio amžiaus vaikus ir pristatyti juos ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtų neteisinga ir nesąžininga įpareigoti atsakovę atvežti vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą, nes vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl jai ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros našta.

Dėl ieškovo pareigos prisidėti prie papildomų išlaidų vaikams

44. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020 patvirtintos sutarties 3 punktu ieškovas buvo įsipareigojęs atlyginti ½ dalį išlaidų, susijusių su vaikų stovyklomis ir vaikų ortodontiniu gydymu pagal atsakovės pateiktas sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas šį puntą papildė, įtraukdamas ieškovo pareigą atlyginti atsakovei ir ½ dalį išlaidų, susijusių su mokamomis vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis bei kitomis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kitų brangesnių nei 100,00 Eur vienkartinių su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusių prekių ar paslaugų įsigijimu (pvz., kompiuterinės technikos, vaikų baldų).

45. Pažymėtina, kad ieškovas pats teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintoje sutartyje sutiko prisidėti ½ dalimi prie išlaidų vaikų stovykloms bei jų ortodontiniam gydymui. Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat sutiko, kad dukrai yra reikalingos psichologo konsultacijos. Taigi pats ieškovas pagal buvusio sutarties 3 punkto formuluotę iš esmės sutiko prisidėti prie papildomų vaikų stovykloms ir sveikatos priežiūrai reikalingų išlaidų. Dėl to nesutiktina, kad naujos sąlygos, įpareigojančios ieškovą atlyginti atsakovei ir ½ dalį išlaidų už vienkartines, brangesnes nei 100 Eur vaikų ugdymui skirtas prekes, įtraukimas yra perkėlimas ieškovui didesnės vaikų išlaikymo naštos. Ieškovui yra nustatyta pareiga atlyginti tik ½ dalį šių prekių, kita dalį sumokant atsakovei. Taigi šalių vaikų išlaikymo našta išlieka tokia pati. Be to, ieškovui yra suteikta alternatyva nepritarti tokiam pirkiniui arba siūlyti kitokią prekę ar paslaugą vaikui.

46. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutarties 3 punkte yra būtina numatyti sąlygą, kad būtent vaikų stovyklos parenkamos abipusiu šalių susitarimu. Pagal teismo patvirtinta sutarties 3 punkto formuluotę atsakovė turi pareigą ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoti ieškovą apie ketinimą užsakyti vaikų stovyklą, kreiptis mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, įsigyti kitas vienkartines su vaikų ugdymu, lavinimu ar buitimi susijusias prekes ar paslaugas, nurodydama konkrečią ketinamą įsigyti prekę ar paslaugą ir tikslią jos kainą, o ieškovas turi teisę informuoti atsakovę apie savo pritarimą ar motyvuotą nepritarimą. Taigi šioje sąlygoje yra nustatytą, kad ir vaikų stovyklos parinkimui yra būtinas ieškovo pritarimas.

47. Priešingai, negu ieškovas teigia apeliaciniame skunde, ši sąlyga nesuteikia teisės pačiai atsakovei vertinti, ar ieškovo nesutikimas yra motyvuotas. Tik ieškovui nepateikus jokio atsakymo (pritarimo, motyvuoto nepritarimo ar pasiūlymo įsigyti kitą prekę ar paslauga), pripažįstama, kad ieškovas su prekės (paslaugos) įsigijimu sutiko. Pripažintina, kad teismo patvirtintas sutarties 3 punktas yra aiškus ir užtikrinantis šalių išlaidų papildomiems vaikų poreikiams pusiausvyrą.

Dėl ieškovo sutartinio įsipareigojimo mokėti atsakovei ½ dalį butui teikiamų komunalinių paslaugų

48. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5833-647/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje „Teisės ir pareigos susijusios su nepilnamečiais vaikais“ 1-5 punktuose buvo susitarta dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems teikimo ir ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos.

49. Šios sutarties dalyje „Turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas“ 6-13 punktais šalys susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir bendrų prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovei nuosavybės teise atiteko butas ir dalis žemės sklypo, taip pat šalys turėjo bendrų įsipareigojimų kreditoriams AB „Swedbank“, UAB „Luminor lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“, šie įsipareigojimai pagal sutarties sąlygas liko šalių solidariosiomis prievolėmis. Sutarties dalyje „Šalių tarpusavio įsipareigojimai“ 14-16 punktuose buvo aptartos abipusės šalių pareigos pagal kredito sutartį su AB „Swedbank“, ieškovo pareiga grąžinti atsakovei 5 000 Eur, o 16 punkte nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovas nuo sutarties sudarymo dienos įsipareigoja kiekvieną mėnesį padengti ½ dalį išlaidų, susijusių su buto komunalinėmis paslaugomis.

50. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal sutarties šalių tikslą ir valią sutarties 16 punkto sąlyga yra susijusi su ieškovo prisidėjimo prie vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ši sąlyga yra susijusi su jos finansinės naštos palengvinimu. Detalių ir išsamių paaiškinimų, kodėl buvo įtvirtinta tokia sutarties sąlyga, šalys pirmosios instancijos teismui nepateikė. Šių aplinkybių nepaaiškino ir ieškoves apeliaciniame skunde. Tačiau sutarties 6-16 punktai patvirtina, kad šalys santuokos nutraukimo metu turėjo ne tik santuokoje įgyto turto, bet ir įsipareigojimų kreditoriams bei vienas kitam. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 16 punkto sąlyga yra labiau susijusi su ieškovo prievole pačiai atsakovei, bet ne su išlaikymu vaikams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šalių pateiktus duomenis, nėra pagrindų keisti sutarties 16 punkto sąlygų.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

55. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovė prašo priteisti jai 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 2 623,66 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byloje nereikėjo nustatyti daug faktinių aplinkybių bei tirti daug įrodymų. Dėl to atsakovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma, sudaranti trečdalį Rekomendacijose patvirtintos maksimalios sumos, t. y. 875 Eur.

56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti ieškovo E. J. apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 875,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė